Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Kad drastiškai sumažintų oro taršą, ES patvirtino naujas valstybėms narėms skirtas taisykles

Briuselis, 2016 m. gruodžio 14 d.

Šiandien Europos Parlamentas ir Taryba pasirašė naująją Teršalų išmetimo nacionalinių ribų direktyvą, pagrįstą Komisijos pasiūlymu, kuriuo nustatomos griežtesnės pagrindinių penkių Europoje išmetamų teršalų ribos. Direktyva įsigalios 2016 m. gruodžio 31 d.

Įgyvendinus visas direktyvos nuostatas, iki 2030 m. žalingas oro taršos poveikis sveikatai (sukeliantis, pavyzdžiui, kvėpavimo takų ligas ar ankstyvą mirtį) bus sumažintas beveik 50 proc. Nors oro teršalai – nematomi žudikai, žmonės vis labiau domisi ir rūpinasi dėl to, kokiu oru jie kvėpuoja, todėl susitarimas dėl Teršalų išmetimo nacionalinių ribų direktyvoje nustatytų griežtesnių ribų yra svarbus laimėjimas. Be to, direktyva labai pagerins gėlo vandens, dirvos ir ekosistemų kokybę, padės mažinti klimato kaitą skatinančių žalingų dalelių, pavyzdžiui, suodžių, poveikį. Direktyva yra pagrindinis Komisijos bendresnės Europos švaraus oro programos elementas.

Už aplinką, jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakingas Komisijos narys Karmenu Vella sakė: „Naũjosios Europos oro kokybės taisyklės yra svarbus laimėjimas kovoje su nematomu žudiku – oro tarša. Dėl oro taršos Europoje kasmet miršta daugiau kaip 450 tūkst. žmonių. Tai daugiau nei dešimteriopai viršija kelių eismo nelaimių skaičių. Tad dabar valstybių narių vyriausybės turi imtis tų taisyklių įgyvendinimo ir užtikrinti, kad žmonės galėtų kvėpuoti švaresniu oru. Mes bendradarbiausime su valstybėmis narėmis ir padėsime joms vykdyti šią nelengvą užduotį – gerinti ES piliečių sveikatą.“

Naujųjų taisyklių įgyvendinimas

Valstybėms narėms tenka labai svarbus vaidmuo koordinuoti ir įgyvendinti direktyvą nacionaliniu lygiu. Jos turi perkelti direktyvą į savo nacionalinės teisės aktus iki 2018 m. birželio 30 d., o iki 2019 m. – parengti nacionalines oro taršos kontrolės programas. Jose numatytomis priemonėmis turi būti užtikrinta, kad penkių pagrindinių į orą išmetamų teršalų kiekis iki 2020 m. ir 2030 m. būtų sumažintas tokiomis dalimis, dėl kurių sutarta. Valstybės narės taip pat turi užtikrinti, kad šios priemonės derėtų su kitų sričių, pavyzdžiui, transporto, žemės ūkio, energetikos ir klimato, planais. Toms priemonėms įgyvendinti reikės investicijų, tačiau išlaidas keleriopai atsvers sumažėjusios sąnaudos, visų pirma susijusios su sveikatos priežiūra ir nedarbingumu dėl ligos. Neseniai paskelbtame Komisijos pasiūlyme dėl Energetikos sąjungos valdymo reglamento pabrėžiama oro kokybės, klimato ir energetikos politikos ir naujosios Teršalų išmetimo nacionalinių ribų direktyvos sinergijos svarba.

Komisija bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis sieks užtikrinti deramą direktyvos įgyvendinimą, pavyzdžiui, iki 2017 m. bus rudens sukurtas naujas Švaraus oro forumas. Šiame forume suinteresuotieji subjektai galės keistis patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais. Komisija taip pat sudarys palankesnes sąlygas naudotis ES finansavimo priemonėmis.

Pagaliau, direktyva padės sudaryti tinkamas sąlygas, kad būtų ratifikuotas persvarstytas Geteborgo protokolas, dėl kurio valstybės narės tarptautiniu mastu susitarė 2012 m. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijoje. Tai sumažins taršą Rytų Europos, Kaukazo ir Centrinės Azijos valstybėse, o tai bus naudinga ne tik pačioms šalims, bet ir ES piliečiams, labiausiai jaučiantiems tiesioginį tarpvalstybinės taršos poveikį.

Pagrindiniai faktai

2013 m. gruodžio mėn. Komisija paskelbė Europos švaraus oro programą, kurioje atnaujinti 2020 m. ir 2030 m. oro politikos tikslai. Į ją buvo įtrauktas pasiūlymas dėl vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių (Direktyva 2015/2193), pasiūlymas dėl naujosios Teršalų išmetimo nacionalinių ribų direktyvos ir pasiūlymas dėl neseniai iš dalies pakeisto Geteborgo protokolo ratifikavimo.

Teršalų išmetimo nacionalinių ribų direktyvoje kiekvienai šaliai nustatomos didžiausios penkių pagrindinių išmetamųjų teršalų – smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5), sieros dioksido, azoto oksidų, nemetaninių lakiųjų organinių junginių ir amoniako – metinės ribos.

2020 m. taršos mažinimo įsipareigojimai tapatūs taršos mažinimo įsipareigojimams, dėl kurių valstybės narės jau sutarė tarptautiniu mastu 2012 m. persvarstydamos Geteborgo protokolą. Pagal 2030 m. įsipareigojimus taršos mažinimo mastas turi būti gerokai didesnis. Šie įsipareigojimai padės sumažinti tarpvalstybinę taršą ir foninę koncentraciją Europoje.

Abu šie taršos tipai ir kai kurios su oro politika susijusios cheminės medžiagos taip pat svarbūs ir klimato bei energetikos politikai. Imtasi visų priemonių užtikrinti, kad oro kokybės srities pasiūlymai derėtų su pasiūlymais, pagal kuriuos įgyvendinami šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir energetikos srities Sąjungos tikslai.

Visi sektoriai, įskaitant sektorius (pavyzdžiui, žemės ūkio), kuriuose taršos mažinimo mastas buvo mažesnis, turės prisidėti prie veiksmingo aptariamosios politikos įgyvendinimo. Komisija glaudžiai bendradarbiaus su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, kad nauda sveikatai ir aplinkai būtų reali.

Daugiau informacijos

Naujoji Teršalų išmetimo nacionalinių ribų direktyva. Klausimai ir atsakymai

ES oro politikos peržiūra

IP/16/4358

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar