Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

2016 m. plėtros dokumentų paketas. Patikimas plėtros procesas – pokyčių Pietryčių Europoje varomoji jėga ir stabilumo garantas

Briuselis, 2016 m. lapkričio 9 d.

2016 m. plėtros dokumentų paketas. Patikimas plėtros procesas – pokyčių Pietryčių Europoje varomoji jėga ir stabilumo garantas

Šiandien Europos Komisija priėmė metinį plėtros dokumentų paketą. Jame vertinama Vakarų Balkanų šalių ir Turkijos pažanga, padaryta įgyvendinant svarbiausias politines ir ekonomines reformas, ir kokių veiksmų reikia imtis, kad būtų išspręsti likę uždaviniai. Be kita ko, Komisija rekomenduoja valstybėms narėms apsvarstyti galimybę pradėti stojimo derybas su Albanija. Tačiau tik tuomet, jei bus padaryta patikima ir apčiuopiama pažanga įgyvendinant teisingumo reformą, visų pirma pakartotinio teisėjų ir prokurorų vertinimo („atrankos“) srityje.

Pristatydamas plėtros dokumentų paketą, už Europos kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingas Komisijos narys Johannesas Hahnas sakė: „Narystės ES perspektyva tebėra pokyčių Pietryčių Europos šalyse varomoji jėga ir stabilumo garantas, o patikimas plėtros procesas ir toliau yra nepakeičiama priemonė šioms šalims stiprinti ir padėti joms vykdyti politines ir ekonomines reformas.Šiandien mes dar kartą primename, kad ES toliau remia šias pastangas ir ragina plėtros šalių vyriausybes aktyviau vykdyti būtinas reformas, paversti jas neatimama savo politinės darbotvarkės dalimi ne dėl to, kad ES to prašo, o dėl to, kad tai naudinga ir jų piliečiams, ir visai Europai.“

Komisijos narys J. Hahnas pridūrė, kad šių metų metinė ataskaita dėl Turkijos pateikiama Turkijai ir Europos ir Turkijos santykiams labai svarbiu metu: „Mums didelį susirūpinimą kelia teisinės valstybės ir demokratijos nykimas, prasidėjęs po nepavykusio valstybės perversmo. Dėl savo pačios interesų Turkija turi skubiai sustabdyti nutolimą nuo ES.“

Plėtros politika ir toliau duoda rezultatų ir reformos, nors ir nevienodai sparčiai, vyksta daugelyje šalių. Todėl ir toliau būtina daug dėmesio skirti tam, kad „pagrindiniai klausimai būtų sprendžiami pirmiausia“: Komisija ir toliau telks pastangas į teisinę valstybę, įskaitant saugumą, pagrindines teises, demokratines institucijas ir viešojo administravimo reformą, taip pat ekonominę plėtrą ir konkurencingumą. Ir toliau būtina stiprinti pilietinės visuomenės ir apskritai suinteresuotųjų subjektų vaidmenį.

Dabartinė padėtis

Teisinės valstybės srityje apskritai buvo stengiamasi modernizuoti teisines sistemas ir infrastruktūrą. Albanija vienbalsiai priėmė konstitucines pataisas, kurios suteikia pagrindą išsamiai ir visapusiškai teisinei reformai. Tačiau daugelis šalių ir toliau susiduria su teisminių institucijų veiksmingumo ir nepakankamo nepriklausomumo ir atskaitomybės problemomis. Pastaraisiais metais visos šalys sustiprino savo kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu sistemas; dabar kaip niekad svarbu kaupti tyrimų, baudžiamųjų persekiojimų ir bylose visais lygmenimis priimtų teismo sprendimų patirtį. Plėtros šalys taip pat iš dalies pakeitė savo baudžiamosios teisės aktus ir kovos su terorizmu teisės aktus, taip apsiginkluodamos tvirtesnėmis kovos su šiais reiškiniais priemonėmis. Kelios jų priėmė naujas kovos su terorizmu strategijas ir veiksmų planus, tačiau reikia nuveikti daugiau, kad būtų užkertamas kelias radikalizacijai, visų pirma švietimo srityje ir geriau kontroliuojant finansavimą iš užsienio, kuriuo skatinamas radikalus turinys.

Pagrindinės teisės ir toliau yra iš esmės įtvirtintos plėtros šalių teisės aktuose. Vakarų Balkanuose tebėra praktikos taikymo trūkumų, tačiau padėtis apskritai stabili. Turkijoje padėtis šioje srityje blogėjo ir praktinio įgyvendinimo srityje dažnai pasitaiko didelių trūkumų. Po bandymo įvykdyti perversmą liepos mėn. buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, dėl kurios buvo imtasi plataus masto priemonių, kuriomis ribojamos pagrindinės teisės. Įtariama, kad po bandymo įvykdyti perversmą buvo padaryta daug didelių pažeidimų, susijusių su kankinimo ir netinkamo elgesio draudimu ir procesinėmis teisėmis.

Žodžio ir žiniasklaidos laisvė ir toliau kelia didelį, nors ir skirtingo lygio, susirūpinimą daugelyje plėtros šalių. Ir toliau nepakanka pažangos šioje srityje, kaip jau buvo pastebėta per praėjusius dvejus metus, o kai kuriais atvejais padėtis pablogėjo. Didelį susirūpinimą ir toliau kelia pažeidžiamų grupių diskriminacija ir priešiškumas joms, be kita ko, dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės.

Migracijos krizė praėjusiais metais buvo vienas pagrindinių politinės darbotvarkės klausimų. Ji ir toliau rodė strateginę plėtros politikos svarbą regione. ES atsakas buvo išsamus ir juo buvo paisoma teisių. Susijusių šalių įgyvendintas faktinis Vakarų Balkanų maršruto uždarymas kartu su 2016 m. kovo 18 d. ES ir Turkijos pareiškimu davė aiškių rezultatų vietoje – Graikijos salas pasiekiančių neteisėtų migrantų ir prieglobsčio prašytojų skaičius smarkiai sumažėjo – nuo kelių tūkstančių per dieną iki vidutiniškai mažiau nei 100 per dieną. Dėl to taip pat labai sumažėjo jūroje žuvusių žmonių skaičius.

Tinkamas demokratinių institucijų veikimas tebėra vienas iš svarbiausių uždavinių daugelyje šalių. Centrinis nacionalinių parlamentų vaidmuo demokratijai turi būti įtvirtintas politinėje kultūroje. Bandymas įvykdyti perversmą liepos mėn. Turkijoje buvo šokiruojantis ir brutalus išpuolis prieš demokratiškai išrinktas institucijas. Atsižvelgiant į didelį pavojų Turkijos demokratijai ir Turkijos valstybei, skubus ir ryžtingas atsakas į šį pavojų buvo teisėtas. Tačiau priemonių, kurių buvo imtasi po bandymo įvykdyti perversmą, mastas ir kolektyvinis pobūdis kelia tam tikrų klausimų.

Pažanga vykdant viešojo administravimo reformą skirtingose šalyse skiriasi. Piliečių teisės į gerą administravimą, prieigą prie informacijos ir administracinį teisingumą užtikrinamos geriau.

Ekonominė padėtis regione palaipsniui gerėjo, didėjo augimas, investicijos ir daugiau darbo vietų sukurta privačiajame sektoriuje. Tačiau visos plėtros šalys patiria didelių struktūrinių ekonominių ir socialinių sunkumų, susiduria su nedidelio viešojo administravimo institucijų veiksmingumo ir didelio nedarbo problemomis. Visų pirma susirūpinimą kelia ir toliau nepaprastai didelis jaunimo nedarbas. Investicijas taip pat neigiamai veikia tai, kad ir toliau neužtikrinamas teisinės valstybės principų vykdymas.

Postūmis, kurį suteikė „Berlyno procesas“ ir Vakarų Balkanų šešeto iniciatyva, visų pirma dėl ES sujungimo darbotvarkės, ir toliau skatino aktyvesnį regioninį bendradarbiavimą ir gerus kaimyninius santykius, tokiu būdu remiant politinį stabilumą ir ekonomines galimybes.

PAGRINDINIAI FAKTAI

Plėtros procesas

Dabartinė plėtros darbotvarkė yra susijusi su Vakarų Balkanų šalimis ir Turkija. Pradėtos stojimo derybos su šalimis kandidatėmis Turkija (2005 m.), Juodkalnija (2012 m.) ir Serbija (2014 m.), tačiau su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija (šalis kandidatė nuo 2005 m.) ir Albanija (šalis kandidatė nuo 2014 m.) – dar ne. Bosnija ir Hercegovina ir Kosovas yra potencialios šalys kandidatės.

Išsamios išvados ir rekomendacijos kiekvienai šaliai pateiktos šiuose pranešimuose:

Strategijos dokumentas

http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/key_documents/2016/20161109_strategy_paper_en.pdf

Albanija

http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-16-3636_en.htm

Bosnija ir Hercegovina

http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-16-3637_en.htm

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija

http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-16-3634_en.htm

Kosovas

http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-16-3633_en.htm

Juodkalnija

http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-16-3638_en.htm

Serbija

http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-16-3635_en.htm

Turkija

http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-16-3639_en.htm

 

 

IP/16/3613

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar