Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Naujojoje Komisijos kosmoso politikoje daugiausia dėmesio skiriama žmonių kasdienio gyvenimo gerinimui ir Europos konkurencingumo didinimui

Briuselis, 2016 m. spalio 26 d.

Pagal ES kosmoso programas teikiamomis paslaugomis jau naudojasi milijonai žmonių. Europos kosmoso pramonė yra stipri ir konkurencinga, joje kuriamos darbo vietos ir verslininkams suteikiama verslo galimybių. Šiandien pateikiamu naujos kosmoso politikos pasiūlymu bus skatinama plėtoti naujas paslaugas ir siekiama, kad Europa kosmoso srityje pirmautų.

Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius sakė: „Kosmoso politikoje Europos Sąjunga yra viena iš svarbiausių veikėjų. Norime tuo pasinaudoti ir strategiškai išnaudoti šį lyderio vaidmenį, kad sukurtume darbo vietų, užtikrintume ekonomikos augimą ir padarytume pažangą mūsų bendrų politikos prioritetų srityse: saugumo, klimato kaitos, transporto, duomenų ekonomikos ir gaivalinių nelaimių valdymo. Todėl turime bendradarbiauti su savo partneriais ir suinteresuotaisiais subjektais ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Dar vienas svarbus žingsnis ta kryptimi – ES ir EKA bendras pareiškimas dėl Europos ateities kosmose bendros vizijos ir tikslų, kurį ketiname pasirašyti šią popietę.

Už vidaus rinką, pramonę, verslumą ir MVĮ atsakinga Komisijos narė Elżbieta Bieńkowska kalbėjo: „Kosmoso teikiamomis galimybėmis grindžiamos prietaikos keičia mūsų gyvenimą, mūsų ekonomiką ir pramonę. Kosmoso sektorius yra vienas iš reikšmingiausių Europos ekonomikos pramonės sektorių ir yra strategiškai svarbus užtikrinant Europos galimybę pasaulio mastu veikti savarankiškai.Tačiau tam, kad pirmautų, šiam sektoriui reikalingas didesnis verslininkų indėlis ir daugiau privačių investicijų. Todėl pramonės atstovams, pradedančiosioms įmonėms ir investuotojams norėčiau pasakyti, kad kosmosas yra svarbus ir mūsų skrydis kosmose tęsis ilgai.“

Pagal ES kosmoso programas teikiamos paslaugos jau yra neatsiejamos nuo visų mūsų kasdienės veiklos. Palydovais gauti duomenys būtini, kad galėtume naudotis mobiliaisiais telefonais, vairuoti automobilius su navigacijos sistema, skristi lėktuvu ar žiūrėti palydovinės televizijos programas. Jie taip pat yra esminiai siekiant apsaugoti tokius pagrindinius infrastruktūros objektus, kaip jėgainės ir pažangieji tinklai, ar net bankų operacijas. Palydovais gauti duomenys padeda valdyti sienas ir gelbėti gyvybes jūroje. Juos turėdami galime tinkamiau reaguoti į žemės drebėjimus, miško gaisrus ir potvynius. Jie sudaro sąlygas ūkininkams planuoti būsimą veiklą. Be to, jie padeda saugoti aplinką ir stebėti klimato kaitą.

Europos kosmoso strategijoje atsižvelgiama į didėjančią pasaulinę konkurenciją, vis aktyvesnį privačiojo sektoriaus dalyvavimą ir esminius technologinius pokyčius. Komisija siūlo įvairių veiksmų, kad europiečiai galėtų išnaudoti visus kosmoso teikiamus privalumus, būtų sukurta kosmoso srities pradedančiosioms įmonėms stiprėti tinkama ekosistema, stiprinama Europos lyderystė kosmoso srityje ir didinama jos užimama pasaulinių kosmoso rinkų dalis.

Užtikrinti, kad mūsų visuomenė ir ekonomika iš kosmoso gautų kuo daugiau naudos

Dabar, kai kuriant ES kosmoso programų infrastruktūrą yra padaryta didelė pažanga, reikia labiau pasistengti užtikrinti, kad palydovais gauti duomenys viešajame ir privačiajame sektoriuose būtų aktyviai naudojami rinkoje. Pagal ES kosmoso programas bus teikiama papildomų paslaugų, kurios padės siekti bendrų Europos prioritetų, tokių kaip saugumas ir gynyba, taip pat kova su klimato kaita, tikslų. Komisija skatins mobiliuosiuose prietaisuose ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektuose naudoti „Galileo“ ir gerins sąlygas užtikrinti ryšį atokiuose regionuose. Ji sudarys sąlygas novatoriškoms bendrovėms ir pradedančiosioms įmonėms lengviau pasiekti palydovais gautus duomenis naudojantis specialiomis pramonės atstovų valdomomis platformomis, kad jos galėtų kurti paslaugas ir prietaikas.

Stengtis, kad Europos kosmoso sektorius būtų konkurencingas ir novatoriškas

Sparčiai vystantis revoliucinėms inovacijoms, randantis naujų verslo modelių ir didėjant pasaulinei konkurencijai, Europos kosmoso sektorius turi ir toliau pirmauti. ES finansavimas bus tikslingiau skiriamas kosmoso srities verslininkams, pradedantiems ir plečiantiems veiklą bendrojoje rinkoje. Be to, Komisija skatins tokioms pradedančiosioms įmonėms teikti daugiau privačių investicijų, visų pirma remdamasi Investicijų planu Europai ir būsimu Rizikos kapitalo fondų fondu. Ji taip pat rems Europos kosmoso pramonės centrų ir branduolių steigimą Europos regionuose.

Išlaikyti Europos strateginį savarankiškumą ir stiprinti jos tarptautinį vaidmenį kosmoso srityje

Europos savarankiška prieiga prie kosmoso ir galimybė juo naudotis yra strategiškai svarbios siekiant įgyvendinti ES politiką, sudaryti sąlygas mūsų pramonei ir verslui, taip pat užtikrinti mūsų saugumą, gynybą ir strateginį savarankiškumą. ES yra didžiausia Europoje institucinė užsakovė, ketinanti per kitus 10–15 metų paleisti daugiau kaip 30 jos programoms „Galileo“ ir „Copernicus“ skirtų palydovų. Tai yra galimybė visų pirma užtikrinti, kad tokios Europoje sukursimos paleidimo sistemos kaip „Ariane 6“ ir „Vega C“ būtų ekonomiškai perspektyvios. Veikdama kaip pažangi užsakovė, Komisija sujungs savo paleidimo paslaugų poreikius. Ji taip pat toliau rems Europos bendrovių pastangas patekti į pasaulines rinkas. Remdamasi esama iniciatyva, ji imsis kurti visapusišką ES informavimo apie padėtį kosmose paslaugą, kad apsaugotų ypatingos svarbos kosminės infrastruktūros objektus nuo kosminių šiukšlių, kosmoso meteorologinių reiškinių poveikio ir kibernetinių atakų. Pagal būsimą Europos gynybos veiksmų planą Komisija taip pat imsis vyriausybinio palydovinio ryšio iniciatyvos „GovSatCom“, kad ES ir nacionalinėms valdžios institucijoms būtų užtikrintos patikimos, saugios ir ekonomiškai efektyvios palydovinio ryšio paslaugos. Atsižvelgdama į būtinybę glaudžiai bendradarbiauti su mūsų pasauliniais partneriais, Komisija kartu su vyriausiuoju įgaliotiniu ir valstybėmis narėmis skatins naudotis kosmosu ir sieks išsaugoti tokią galimybę būsimoms kartoms.

Spalio 26 d. popietę ES ir Europos kosmoso agentūra pasirašys bendrą pareiškimą, kuriame bus pristatoma jų bendra Europos kosmoso politikos vizija. Tai pirmas toks pareiškimas, rodantis, kokią svarbą abi institucijos teikia glaudžiam ir integruotam bendradarbiavimui laikantis išties europietiško požiūrio į kosmosą. 

Pagrindiniai faktai

Europa (valstybės narės, Europos kosmoso agentūra, EUMETSAT ir ES) yra viena iš pagrindinių pasaulinių kosmoso srities veikėjų. Ji turi stiprią ir konkurencingą pramonę, pvz., palydovų, paleidimo sistemų ir susijusių paslaugų ir (arba) operacijų. Europos kosmoso pramonės sektoriuje dirba per 230 000 specialistų ir sukuriama maždaug 46–54 mlrd. EUR pridėtinės vertės. Europoje pagaminama trečdalis pasaulio palydovų. Ji kosmoso srityje yra pasiekusi daug: sukūrusi revoliucinių technologijų ir įvykdžiusi tiriamųjų misijų.

2014–2020 m. ES investuos 12 mlrd. EUR į aukštos kokybės kosmoso projektų plėtojimą. Viena iš pasaulyje pirmaujančių Žemės stebėjimo duomenų teikimo sistemų „Copernicus“ jau padeda gelbėti gyvybes jūroje, įgalina tinkamiau reaguoti į gaivalines nelaimes, pvz., žemės drebėjimus, miško gaisrus ar potvynius, ir sudaro sąlygas ūkininkams geriau valdyti pasėlius. Europos pasaulinė palydovinės navigacijos sistema „Galileo“ netrukus teiks autonominiams ir interneto ryšį turintiems automobiliams, geležinkelių, aviacijos ir kitiems sektoriams skirtą tikslesnę ir patikimesnę padėties ir laiko nustatymo informaciją. Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema (EGNOS) aviacijos, jūrų ir antžeminių sektorių klientams teikia gyvybės apsaugos paslaugas didžiojoje Europos dalyje.

Nemažai novatoriškų pradedančiųjų įmonių jau naudojasi palydovais gautais duomenimis, kad, pvz., sudarytų sąlygas ūkininkams veiksmingiau stebėti savo laukus (2014 m. konkurso „Copernicus Masters“ nugalėtojas „FieldSense“), naudotųsi padėties nustatymo duomenimis prietaikoms daiktų internete (2014 ir 2015 m. GSA prizo laimėtojas „Geko navsat“) arba kurtų gelbėjimo jūroje dronus (2015 m. prizo „Satnav“ laimėtojas „Sincratech“). 

Daugiau informacijos:

Dažniausiai užduodami klausimai

Archyvinė medžiaga

IP/16/3530

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar