Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Apie Sąjungos padėtį 2016 m. Persvarstant ES biudžetą toliau susitelkiama į prioritetus, užtikrinama daugiau lankstumo ir mažiau biurokratizmo

Strasbūras, 2016 m. rugsėjo 14 d.

„Mūsų ES biudžetas yra gyvas finansinio solidarumo pavyzdys.“ – Europos Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris, 2016 m. pranešimas apie Sąjungos padėtį.

Europos Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio 2016 m. pranešimo apie Sąjungos padėtį proga Europos Komisija šiandien pateikė daugiamečio ES biudžeto (2014–2020 m.) laikotarpio vidurio peržiūros priemonių rinkinį. Nekeičiant viršutinių išlaidų ribų, dėl kurių susitarta su Europos Parlamentu ir Taryba, dėl pateiktų pasiūlymų iki 2020 m. bus papildomai rasta 6,3 mlrd. eurų. Pinigai bus skirti darbo vietų kūrimui, investicijoms ir ekonomikos augimui skatinti bei migracijos problemoms spręsti ir jų pagrindinėms priežastims šalinti. Taip pat pateikiama siūlymų, kaip užtikrinti, kad ES biudžetas būtų geriau parengtas ir jį būtų galima greičiau panaudoti reaguojant į nenumatytas aplinkybes, tuo pačiu supaprastinant finansines taisykles ir orientuojantis į rezultatus.

Už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Kristalina Georgieva teigė: „Didžiuojuosi, kad ES biudžetas suteikė mums galimybę įgyvendinti politinius prioritetus, užtikrinti investicijas į darbo vietas ir ekonomikos augimą bei žmonių saugumą Europoje ir už jos ribų. Šiandien mūsų pateiktu laikotarpio vidurio peržiūros priemonių rinkiniu siūlome šiems prioritetams dar skirti 6,3 mlrd. eurų ir pasiekti, kad ES biudžeto lėšas būtų galima naudoti paprasčiau ir lanksčiau. Ši peržiūra yra tik pradžia, o ne pabaiga, dar labiau susitelkiant į rezultatus, užtikrinant, kad kiekvienas ES biudžeto euras būtų išleidžiamas kuo prasmingiau.“

Daugiau lėšų gyvybiškai svarbioms sritims ir veiksmingoms programoms

Siūloma iki 2020 m. papildomai finansuoti du svarbius investavimo ir migracijos prioritetus. Lėšos būtų paskirstytos taip:

  • 2,4 mlrd. eurų bus skirta toliau skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, daugiau lėšų skiriant itin veiksmingoms programoms, tokioms kaip pratęsto veiklos laikotarpio Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) (žr. pranešimą spaudai), Jaunimo užimtumo iniciatyvai, mokslinių tyrimų ir inovacijų programai „Horizontas 2020“, ES įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programai (COSME), „Erasmus“, taip pat Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP), kuri padeda plėtoti transeuropinius tinklus transporto, energetikos ir skaitmeninių paslaugų srityse. Iš šios sumos 50 mln. eurų būtų skirta programai „WiFi4EU“, kuria siekiama Europos Sąjungoje padėti visiems piliečiams suteikti nemokamą belaidžio interneto prieigą. Visas šios programos finansavimas padidėtų iki 120 mln. eurų;
  • 2,5 mlrd. eurų skiriama migracijos, saugumo ir išorės sienų kontrolės srityse vykdomam darbui remti, įskaitant Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, ES prieglobsčio agentūros steigimą ir Dublino bendros prieglobsčio sistemos reformavimą;
  • 1,4 mlrd. eurų Europos darnaus vystymosi fondui pagal Išorės investicijų planą (žr. informacijos suvestinę), kuriuo bus remiamos investicijos regionuose už ES ribų ir ieškoma privačiojo sektoriaus partnerių, kad būtų šalinamos pagrindinės migracijos priežastys ir kartu prisidedama prie kitų vystymosi tikslų siekimo, partnerystėms migracijos srityje, makroekonominei ir finansinei paramai bei išorės skolinimui, siekiant stabilizuoti kaimynines šalis.

Kartu su papildomomis lėšomis numatomame 2017 m. biudžete (1,8 mlrd. eurų) ir sanglaudos politikos paketų techniniais patikslinimais, pagal kuriuos šiems prioritetams bus skirtas papildomas finansavimas (4,6 mlrd. eurų), laikotarpio vidurio peržiūros finansinių priemonių paketas iš viso sudaro beveik 13 mlrd. eurų.

Valstybių narių nebus prašoma skirti daugiau lėšų, negu jos jau įsipareigojo skirti pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą. Lėšos bus skirtos iš tam tikro biudžeto rezervo, pavyzdžiui, nepaskirstytų maržų ir specialiųjų priemonių.

Taisyklių supaprastinimas

Be laikotarpio vidurio peržiūros, Komisija taip pat siūlo supaprastinti taisykles, pagal kurias valstybės narės ir kiti remiami subjektai gauna ES lėšų. Keletas iš numatomų rezultatų:

  • lengvesnė ES lėšų gavimo procedūra. Pavyzdžiui, mokslininkams ir studentams nebereikės gaišti laiko pildant kelionės išlaidų formas, jie galės daugiau jo skirti moksliniams tyrimams;
  • paprastesnis bendradarbiavimas. ES galės remtis kitų finansuotojų, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų, jau atliktu auditu ir kontrole. Dėl to nevyriausybinėms organizacijoms, gaunančioms lėšų iš daugelio finansavimo šaltinių, itin sumažės dokumentų tvarkymo ir jos daugiau laiko galės skirti darbui vietoje;
  • bus skatinamas piliečių dalyvavimas. Pavyzdžiui, piliečiai galės pareikšti nuomonę dėl to, ar jų gyvenvietei skirti pinigai turėtų būti išleisti naujai aikštei, ar naujai vaikų žaidimų aikštelei įrengti;
  • taps aiškesnis finansinių taisyklių sąvadas – jis bus 25 % trumpesnis nei dabartinis.

Lankstesnis biudžetas su nauju krizėms skirtu ES rezervu

Komisija taip pat siūlo padidinti ES biudžeto galimybes greitai ir tinkamai reaguoti į nenumatytus įvykius. Be kita ko, siūloma:

  • sukurti naują Europos Sąjungos krizių rezervą, skirtą prioritetinėms išlaidoms, kurios būtų finansuojamos iš nepanaudotų lėšų;
  • padvigubinti lankstumo priemonę (iki 1 mlrd. eurų) ir neatidėliotinos pagalbos rezervą (iki 0,5 mlrd. eurų);
  • pirmą kartą įdiegti paramos už ES ribų lankstumo maržą – sudaryti iki 10 % metinių įsipareigojimų asignavimų rezervą;
  • leisti ekstremaliųjų situacijų atveju ar konkrečiuose veiksmuose Europos Sąjungoje dalyvauti patikos fondams (šiuo metu tai leidžiama tik už ES ribų).

Plėtoti dabartinio ES biudžeto ciklo laimėjimus

Atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą vertinami svarbiausi per dabartinį septynerių metų biudžeto ciklą pasiekti laimėjimai – šiuo laikotarpiu ES biudžeto indėlis jau buvo lemiamas remiant svarbiausius politinius prioritetus:

  • finansavimas, siekiant paremti pabėgėlių integraciją, saugumą, sienų kontrolę ir valdyti migraciją, 2015–2017 m. buvo beveik padvigubintas iki daugiau kaip 15 mlrd. eurų;
  • iki šiol daugiau nei 1,4 mln. žmonių buvo naudingi pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą remiami veiksmai – tai daugiau, nei numatyta iš pradžių;
  • maždaug 200 mlrd. eurų 2014–2020 m. laikotarpiu numatyta skirti kelių politikos sričių priemonėms, kuriomis siekiama švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti;
  • Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) pirmaisiais veiklos metais pritraukė apie 115 mlrd. eurų investicijų darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui skatinti. Atsižvelgdama į pasiektus rezultatus, Komisija kartu su komunikatu dėl daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros dabar siūlo pratęsti ESIF veiklos laikotarpį iki 2020 m. ir padvigubinti jo finansinius pajėgumus.

Tolesni veiksmai

Dėl siūlomų teisės aktų dabar turės susitarti Europos Parlamentas ir Taryba. Komisija glaudžiai bendradarbiaus su kitomis institucijomis, kad iki 2016 m. pabaigos būtų susitarta dėl kuo daugiau rinkinyje numatytų priemonių.

Pagrindiniai faktai

Laikotarpio vidurio peržiūra buvo numatyta politiniame susitarime dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) ir Tarybos reglamento Nr. 1311/2013 (DFP reglamentas) 2 straipsnyje. Dėl dabartinės DFP susitarta 2013 m. – ekonomikos krizės ir jos poveikio viešiesiems finansams sąlygomis. Pirmą kartą ES istorijoje septynerių metų biudžetas yra mažesnis nei ankstesnio laikotarpio biudžetas.

 

Daugiau informacijos

Siūlomas teisės aktų rinkinys

 

IP/16/2999

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar