Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Komisija paskelbė naują partnerystės migracijos srityje modelį. Siekiant geriau valdyti migraciją stiprinamas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis.

Strasburgas, 2016 m. birželio 7 d.

Šiandien Europos Komisija pristatė planą sukurti naują į rezultatus orientuotą partnerystės modelį, kuris sustiprins ir sutelks ES išorės veiksmus ir išteklius, skirtus migracijai valdyti.

Šiandien Europos Komisija pristatė planą sukurti naują į rezultatus orientuotą partnerystės modelį, kuris sustiprins ir sutelks ES išorės veiksmus ir išteklius, skirtus migracijai valdyti. ES sieks sudaryti konkrečiai pritaikytus partnerystės su svarbiausiomis trečiosiomis kilmės ir tranzito šalimis susitarimus, pagal kuriuos bus naudojamos visos ES turimos priemonės, padėsiančios pasiekti konkrečių rezultatų. Remiantis Europos migracijos darbotvarke, pirmiausia reikia gelbėti žmonių gyvybes jūroje, didinti grąžinamų asmenų skaičių, sudaryti sąlygas migrantams ir pabėgėliams likti kuo arčiau savo namų, o ilgainiui – skatinti trečiųjų šalių vystymąsi siekiant šalinti pagrindines neteisėtos migracijos priežastis. Siekiant šių rezultatų nepaprastai svarbus bus valstybių narių įnašas – diplomatinis, techninis ir finansinis – į šiuos partnerystės projektus.

Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas sakė: „Kad baigtųsi visiškai nepriimtinos žmonių žūtys Viduržemio jūroje ir migracijos srautuose atsirastų daugiau tvarkos, turime susitarti dėl naujo modelio, pagal kurį ES ir valstybės narės drauge dirbs su trečiosiomis šalimis. Komisija siūlo naują partnerystės modelį: pradedant nuo pirmosios prioritetinių trečiųjų šalių grupės, bus parengti kiekvienos jų konkrečioms aplinkybėms pritaikyti susitarimai, kurių tikslams pasiekti bus pasitelktos visos mūsų turimos priemonės ir mechanizmai, taip pat, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, panaudota ES bendra įtaka ir sutelkti turimi ištekliai, įskaitant skubos tvarka ateinančių penkerių metų laikotarpiui skirtus 8 mlrd. €. Be to, kursime didelio užmojo Išorės investicijų planą, kuris suteiktų naujų galimybių ir padėtų šalinti pagrindines migracijos priežastis. Jei mūsų partneriai nepasiektų konkrečių rezultatų valdant migraciją, visi drauge turime būti pasirengę pagal poreikį pritaikyti savo įsipareigojimus ir finansinę pagalbą“.

Vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja Federica Mogherini pridūrė: „Milijonai žmonių visame pasaulyje keliauja ieškodami prieglobsčio, ir šią problemą įmanoma išspręsti tik glaudžiai bendradarbiaujant visame pasaulyje. Todėl siūlome naują modelį, pagal kurį bus sudaroma tvirta partnerystė su svarbiausiomis šalimis. Nors ir toliau pirmiausia sieksime gelbėti žmones jūroje ir ardyti neteisėtos migracijos tarpininkų tinklus, mūsų tikslas yra padėti daugybę žmonių priėmusioms šalims ir skatinti ekonomikos augimą mūsų šalyse partnerėse. Esame pasirengę didinti finansinę ir operatyvinę paramą, investuoti į ilgalaikį ekonominį ir socialinį vystymąsi, saugumą, teisinės valstybės ir žmogaus teisių užtikrinimą, gyvenimo sąlygų gerinimą ir migracijos veiksnių šalinimą. Suteikti žmonėms galimybę saugiai ir oriai gyventi ir užtikrinti tam reikiamas priemones – ne tik mūsų pareiga, bet ir interesas. Tai atsakomybė, kurią Europa dalijasi su visomis kitomis pasaulio šalimis, nes tik veikdami kartu pasieksime tikslą.“ “

Migracijos spaudimas – nauja kasdienybė ir ES, ir šalims partnerėms, be to, tai yra didesnės pasaulinio masto priverstinės migracijos krizės dalis. Norint tinkamai su ja kovoti, reikalingas labiau koordinuotas, sistemingas ir struktūruotas požiūris, atitinkantis tiek ES, tiek mūsų partnerių interesus. Naujo tipo partnerystė su trečiosioms šalimis bus sudaroma pasirašant specialiai pritaikytus susitarimus, kuriuose bus atsižvelgta į kiekvienos šalies partnerės padėtį ir poreikius, taip pat į tai, ar tai kilmės šalis, tranzito šalis ar šalis, priėmusi daug priverstinai perkeltų asmenų. Trumpuoju laikotarpiu parengsime susitarimus su Jordanija bei Libanu, taip pat pradėsime ruoštis deryboms dėl susitarimų su Nigeriu, Nigerija, Senegalu, Maliu ir Etiopija. Taip pat ketiname sustiprinti bendradarbiavimą su Tunisu ir Libija.

Šiam tikslui bus pasitelktos visos turimos ES politikos priemonės ir ES išorės politikos veiksmai.

  • Tikslinės priemonės. ES pagalba ir politikos priemonės bus pritaikytos taip, kad atneštų konkrečių rezultatų; trumpojo laikotarpio tikslai – gelbėti žmonių gyvybes Viduržemio jūroje, padidinti į kilmės ir tranzito šalis grąžinamų asmenų skaičių ir sudaryti sąlygas migrantams ir pabėgėliams likti kuo arčiau savo namų, užuot leidusis į pavojingas keliones. Skubiai veikiant su šalimis partnerėmis visų pirma bus siekiama tobulinti migracijos teisinę ir institucinę sistemą ir stiprinti gebėjimus sienų ir migracijos valdymo srityse, įskaitant pabėgėlių apsaugą. ES vystymosi ir prekybos politikoje bus numatyta įvairių teigiamų ir neigiamų paskatų, kuriomis bus skatinamos šalys, siekiančioms veiksmingai bendradarbiauti su ES valdant migraciją, ir atgrasomos tos, kurios atsisakys tai daryti.

  • Didesnė parama. Kad partnerystės modelis būtų veiksmingas, bus naujoviškai, kryptingai ir koordinuotai naudojamos visos ES politikos priemonės, mechanizmai ir ištekliai. Šiam procesui bus naudingos didesnės pastangos įgyvendinti Valetos veiksmų planą, įskaitant jo finansinius aspektus. Finansinė parama bei vystymosi ir kaimynystės politikos priemonės palaikys gebėjimų, be kita ko, sienų kontrolės, prieglobsčio procedūrų, kovos su neteisėtu migrantų gabenimu ir reintegracijos, stiprinimą vietoje.

  • Labai svarbi kovos su neteisėta migracija užduotis – sugriauti neteisėtos migracijos tarpininkų verslo modelį. Siekiant šio tikslo itin svarbus bus veiksmingas grąžinimas. Be to, siekiant gerų rezultatų, reikia toliau plėtoti bendradarbiavimą su Turkija ir Vakarų Balkanų šalimis ir vykdant EUNAVFOR MED operaciją „Sophia“. Toliau komandiruodami Europos migracijos ryšių palaikymo pareigūnus į prioritetines kilmės ir tranzito šalis padėsime koordinuoti ES bendradarbiavimą. Svarbiausiose vietose turėtu būti baigtos kurti ES bendradarbiavimo platformos kovai su neteisėtu migrantų gabenimu.

  • Teisėtų kelių kūrimas. Kad galėtume atgrasyti žmones nuo pavojingų kelionių, turime jiems pasiūlyti alternatyvą – teisėtus būdus atvykti į Europą, taip pat užtikrinti didesnius humanitarinio priėmimo pajėgumus arčiau jų kilmės vietos. ES pritaria, kad reikia sukurti JT vadovaujamą visuotinę perkėlimo sistemą, kuri padėtų sąžiningai pasidalinti perkeltuosius asmenis ir labiau atgrasytų nuo neteisėto judėjimo. Netrukus ketinamas pateikti struktūrinio perkėlimo į ES pasiūlymas tiesiogiai patvirtina šį ES įsipareigojimą.

  • Finansinės priemonės. Bus padidinti finansiniai asignavimai, skirti pagrindinėms neteisėtos migracijos ir priverstinio perkėlimo priežastims šalinti, taip pat bus sudarytos sąlygos lanksčiau pasinaudoti šiomis programomis. Kad būtų pasiekta ir greitų rezultatų, ir šalinami giluminiai migracijos veiksniai, pagal naująjį partnerystės metodą bus pažangiai derinami trumpalaikiai ištekliai ir ilgalaikės finansinės priemonės. Trumpuoju laikotarpiu Skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondui bus papildomai skirta 1 mlrd.€: iš jų 500 mln.€ bus skirta iš Europos plėtros fondo, o likusius 500 mln.€ bus prašoma skirti valstybių narių. Be to, reikės pertvarkyti tradicines finansines programas. Ilguoju laikotarpiu Komisija siūlo iš esmės persvarstyti tradicinių vystomojo bendradarbiavimo modelių apimtį ir turinį. 2016 m. rudenį Komisija pateiks pasiūlymą dėl naujo fondo pagal didelio užmojo Išorės investicijų planą, kuris leistų sutelkti investicijas į trečiųjų šalių vystymąsi atsižvelgiant į sėkmingą Investicijų plano Europai įgyvendinimo patirtį. Tam bus skirta 3.1 mlrd. €, siekiant paskatinti tolesnes investicijas, kurios sudarytų 31 mlrd. €, o jei ES valstybės narės ir kiti partneriai tam skirtų panašaus masto įnašą kaip ES, jos galėtų pasiekti 62 mlrd. €. Europos investicijų bankas (EIB) taip pat jau rengia iniciatyvą, pagal kurią būtų skirtas papildomas finansavimas Afrikai ateinančių penkerių metų laikotarpiui. Išorės investicijų plane daugiausia dėmesio bus skiriama tikslinei paramai, kuria siekiama pagerinti verslo sąlygas atitinkamose šalyse.

  • Bendros pastangos. Naujoji partnerystė sutelks ES ir jos valstybes nares ir leis pasiekti geresnių rezultatų. Kad pasiektume bendrus tikslus, turime prisiimti suderintus įsipareigojimus ir skirti tam daug daugiau išteklių. Valstybės narės raginamos padaryti savąją darbo dalį – skirti lygiaverčius finansinius išteklius ir bendradarbiauti su ES įgyvendinant susitarimus.

Pagrindiniai faktai

Europą užplūdo precedento neturintys migracijos srautai, nulemti geopolitinių ir ekonominių veiksnių. Juos didina ir ciniški neteisėtos migracijos tarpininkai, siekiantys pasipelnyti iš nevilties apimtų pažeidžiamų žmonių. Pastarieji metai po Europos migracijos darbotvarkės priėmimo parodė, kad migracijos politika Europos Sąjungos viduje yra tiesiogiai susijusi su šios srities išorės politika. Norint pasiekti išorės tikslų, nepaprastai svarbu ES viduje imtis užtikrintų neteisėto žmonių gabenimo ir neteisėto atvykimo atgrasymo veiksmų ir įrodyti, kad problemas galima spręsti ir teisinėmis priemonėmis.

Praėjusiais metais ES ėmėsi įvairių priemonių siekdama geriau bendradarbiauti su išorės partneriais. Po aukšto lygio dialogų migracijos klausimais ir Europos kaimynystės politikos peržiūros nustatytas naujas prioritetas – santykiai su pagrindinėmis migracijos procese dalyvaujančiomis šalimis. 2015 m. lapkričio mėn. Valetos aukščiausiojo lygio susitikime pažymėta, kad migracija yra opiausias ES santykių su Afrikos žemynu klausimas. Bendradarbiavimas su Turkija buvo nepaprastai svarbus kovojant su pažeidžiamų žmonių, siekiančių persikelti per Egėjo jūrą, išnaudojimu. Tai leido suteikti Turkijoje daugiau humanitarinės pagalbos ir kartu nustatyti naujus teisėtus atvykimo į ES būdus. ES ir Turkijos pareiškime buvo nurodyti nauji būdai, kaip užtikrinti daugiau tvarkos migracijos srautuose ir išgelbėti gyvybių. Susiejus pareiškimo šalių migracijos valdymo veiksmus, bendradarbiavimas įgijo dar neregėtą mastą.

Spalio 25 d. vadovų aukščiausiojo lygio susitikime dėl Vakarų Balkanų ir po to kas savaitę rengtose vaizdo konferencijose susitarta dėl geresnio koordinavimo ir informacijos mainų tarp ES valstybių narių ir artimiausių kaimyninių šalių, per kurias eina naujas aktyvus maršrutas.

ES finansinės priemonės padeda atverti geresnę ateitį savo krašte tiems, kurie priešingu atveju buvo pasirengę rizikuoti gyvybe pavojų kupinoje kelionėje iš įvairių šalių į Europą. Esamas finansines programas papildo Skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė.

Daugiau informacijos

Komunikatas dėl naujo partnerystės su trečiosiomis šalimis modelio sukūrimo pagal Europos migracijos darbotvarkę

1 priedas. Neteisėtai ES sieną kirtusių asmenų, sprendimų grąžinti ir faktiškai sugrąžintų asmenų skaičius 2014–2015 m.

2 priedas. Aukšto lygio dialogai

3 priedas. Didesnių ES finansuojamų veiksmų pavyzdžiai

4 priedas. Valstybių narių finansiniai pažadai ir įnašai į patikos fondus ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę

INFORMACIJOS SUVESTINĖ. Naujas partnerystės modelis

INFORMACINIS PRANEŠIMAS. Naujo partnerystės su trečiosiomis šalimis modelio sukūrimas pagal Europos migracijos darbotvarkę

Medžiaga spaudai apie Europos migracijos darbotvarkę

ES ir Turkijos pareiškimas

Vadovų susitikimas dėl Vakarų Balkanų

IP/16/2072

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar