Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Europos dalijimosi ekonomikos darbotvarkė

Briuselis, 2016 m. birželio 2 d.

Europos Komisija šiandien paskelbė gaires, kuriomis siekiama remti vartotojus, įmones ir valdžios institucijas, kad jos galėtų nedvejodamos įsitraukti į dalijimosi ekonomiką.

Skatinant ir atsakingai plėtojant šiuos naujus verslo modelius galima svariai prisidėti prie darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo Europos Sąjungoje.

 

Dalijimosi ekonomika sparčiai auga. Jai plečiantis visoje ES, nacionalinės ir vietos valdžios institucijos imasi įvairių, dažnai skirtingų reguliavimo priemonių. Dėl tokio nenuoseklaus požiūrio į naujus verslo modelius kyla neaiškumų tradiciniams veiklos vykdytojams, naujų paslaugų teikėjams ir vartotojams ir todėl gali kilti trukdžių inovacijoms, darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui. Kaip numatyta Bendrosios rinkos strategijoje, Komisija šiandien paskelbė gaires valstybėms narėms, kaip padėti užtikrinti tvarų dalijimosi ekonomikos vystymąsi.

Už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Jyrkis Katainenas sakė: „Konkurencingai Europos ekonomikai reikalingos inovacijos tiek produktų, tiek paslaugų srityse. Galbūt naujas ne mažesnės kaip 1 mlrd. USD vertės startuolis galėtų atsirasti būtent dėl dalijimosi ekonomikos. Mūsų užduotis – skatinti tokią reglamentavimo aplinką, kuri atvertų galimybę kurti naujus verslo modelius, kartu apsaugant vartotojus bei užtikrinant sąžiningą apmokestinimą ir užimtumo sąlygas.“

Už vidaus rinką, pramonę, verslumą ir MVĮ atsakinga Komisijos narė Elżbieta Bieńkowska sakė: „Jei gerai pasirengsime, dalijimosi ekonomika atvers galimybių vartotojams, verslininkams ir įmonėms. Tačiau, jei leisime bendrajai rinkai būti susiskaidžiusiai nacionaliniu ar net vietos lygmeniu, visa Europa rizikuoja prarasti itin daug. Šiandien skelbiame valdžios institucijoms ir rinkos dalyviams skirtas teisines gaires, kaip tvariai ir subalansuotai plėtoti šiuos naujus verslo modelius. Raginame valstybes nares peržiūrėti savo taisykles atsižvelgiant į šias gaires ir esame pasirengę joms padėti šiame procese.“

Komunikate „Europos dalijimosi ekonomikos darbotvarkė“ pateikiama gairių, kaip galiojantys ES teisės aktai turėtų būti taikomi šiam dinamiškam ir sparčiai besivystančiam sektoriui, paaiškinant pagrindines problemas, su kuriomis susiduria tiek rinkos dalyviai, tiek valdžios institucijos:

  • Kokie patekimo į rinką reikalavimai gali būti nustatyti? Reikalavimai gauti verslo leidimus ar licencijas paslaugų teikėjams turėtų būti taikomi, tik jei tai tikrai būtina siekiant atitinkamų viešojo intereso tikslų. Visiškas veiklos uždraudimas turėtų būti taikomas tik jei nebėra kitos išeities. Leidimų ir licencijavimo reikalavimai platformoms turėtų būti taikomi tik tuomet, kai jos veikia kaip vartotojų ir faktinių paslaugų (pvz., transporto ar apgyvendinimo) teikėjų tarpininkės. Be to, valstybės narės turėtų atskirti privačius nereguliariai paslaugas teikiančius asmenis ir profesionalius paslaugų teikėjus, pvz., nustatydamos ribas pagal veiklos mastą.
  • Kam tenka atsakomybė, jei kyla problemų? Bendradarbiavimo platformos gali būti atleistos nuo atsakomybės už informaciją, kurią jos saugo paslaugų teikėjų vardu. Tačiau jos nėra atleidžiamos nuo atsakomybės už visas savo pačių siūlomas, pvz., mokėjimo, paslaugas. Komisija skatina bendradarbiavimo platformas ir toliau imtis savanoriškų veiksmų kovoti su neteisėtu turiniu internete ir didinti pasitikėjimą.
  • Kaip ES vartotojų apsaugos teisės aktais apsaugomi vartotojai? Valstybės narės turėtų užtikrinti labai gerą vartotojų apsaugą, pirmiausia – nuo nesąžiningos komercinės praktikos, tačiau nenustatant neproporcingų įpareigojimų privatiems asmenims, kurie nereguliariai teikia paslaugas.
  • Kada atsiranda darbo santykiai? Iš esmės darbo teisės klausimai priklauso nacionalinei kompetencijai, o juos papildo minimalūs ES socialiniai standartai ir praktika. Spręsdamos, ar konkretų asmenį galima laikyti platformos darbuotoju valstybės narės gali atsižvelgti į tokius kriterijus, kaip antai platformos pavaldumo ryšys, darbo pobūdis ir atlygis.
  • Kokios apmokestinimo taisyklės taikomos? Kaip ir kiti ekonomikos dalyviai, dalijimosi ekonomikos paslaugų teikėjai ir platformos turi mokėti mokesčius, susijusius su, pvz., fizinių asmenų pajamomis, įmonių pelno mokesčiu ir pridėtinės vertės mokesčiu. Valstybės narės raginamos ir toliau paprastinti ir aiškinti mokesčių taisyklių taikymą dalijamajai ekonomikai. Siekiant registruoti ekonominę veiklą ir lengvinti mokesčių surinkimą, dalijimosi ekonomikos platformos turėtų glaudžiai bendradarbiauti su nacionalinės valdžios institucijomis.

Komunikate ES valstybės narės raginamos peržiūrėti ir prireikus pakeisti esamus teisės aktus pagal šias gaires. Komisija stebės greitai besikeičiančią reglamentavimo aplinką, taip pat ekonomikos ir verslo pokyčius. Ji nagrinės paslaugų kainų ir kokybės tendencijas ir nustatys galimas kliūtis bei faktines problemas, kylančias dėl skirtingų nacionalinių teisės aktų arba reglamentavimo spragų.

 

Daugiau informacijos

Dažnai užduodami klausimai

Komunikatas „Europos dalijimosi ekonomikos darbotvarkė“

Tarnybų darbinis dokumentas: Europos dalijimosi ekonomikos darbotvarkė. Pagrindžianti analizė

Apie dalijimosi ekonomiką Komisijos svetainėje

Trumpa ataskaita apie viešas konsultacijas dėl dalijimosi ekonomikos

„Eurobarometras“: Naudojimasis bendradarbiavimo platformomis

 

 

IP/16/2001


Side Bar