Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Valstybės pagalba. Sektoriaus tyrimo dėl elektros energijos pajėgumų užtikrinimo priemonių tarpinė ataskaita atskleidė didelių trūkumų

Briuselis, 2016 m. balandžio 13 d.

Komisijos tyrimas parodė, kad pajėgumų užtikrinimo priemonėmis galima padidinti elektros energijos tiekimo saugumą, tačiau daug valstybių narių turėtų rūpestingiau vertinti, ar jos būtinos, ir užtikrinti, kad jos būtų taiklios bei ekonomiškos.

Nereikalingos ir netinkamai sumanytos pajėgumų užtikrinimo priemonės gali iškraipyti konkurenciją, būti kliūtis tarpvalstybinei prekybai elektros energija, o vartotojams gali tekti be reikalo permokėti už elektros energiją.Dabar Komisija ragina valstybes nares, elektros energijos sektoriaus suinteresuotąsias šalis ir kitus subjektus pateikti pastabų dėl jos pirminių išvadų.

Už konkurencijos politiką atsakinga Komisijos narė Margrethe Vestager sakė: „Europos vartotojai ir įmonės neturi patirti elektros energijos tiekimo sutrikimų, ir šia prasme pajėgumų užtikrinimo priemonės yra naudingos. Tačiau vartotojai taip pat neturi permokėti už elektros energiją ir turi būti paisoma konkurencijos principų. Šiandien paskelbta ataskaita atskleidžia, kad valstybės narės turėtų rūpestingiau vertinti, ar pajėgumų užtikrinimo priemonių tikrai reikia, ir tinkamiau jas formuoti. Pajėgumų užtikrinimo priemonių struktūra gera, kai jos atviros ir kai jose atsižvelgiama į galimybes elektros energijos gauti iš kaimyninių ES šalių. Tokios priemonės padeda kurti Europos energetikos sąjungą.“

2015 m. balandžio mėn. Komisija pradėjo valstybės pagalbos sektoriaus tyrimą dėl nacionalinių pajėgumų užtikrinimo priemonių (vadinamųjų pajėgumų mechanizmų), kuriomis siekiama užtikrinti, kad elektros energijos niekada nepritrūktų. Tyrimo tikslas – surinkti informacijos apie pajėgumų užtikrinimo priemones ir išnagrinėti, ar jos neiškraipo konkurencijos arba prekybos ES bendrojoje rinkoje. Juo papildoma Komisijos energetikos sąjungos strategija kuria siekiama Europoje sukurti sujungtą, integruotą ir saugią energijos rinką.

Per praeitus metus Komisija iš daugiau kaip 120-ies rinkos dalyvių ir viešųjų įstaigų surinko daug informacijos apie 11 valstybių narių – Belgijoje, Kroatijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje, Italijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir Švedijoje – taikytas, taikomas ir planuojamas 28 pajėgumų užtikrinimo priemones. Jas galima suskirstyti į šešias kategorijas. Dažniausiai valstybė moka elektrinėms, kad jos ir toliau veiktų. Ši priemonė vadinama strateginiu rezervu. Pastarojo meto valstybių narių iniciatyvos rodo bendrą tendenciją taikyti atviresnes ir mažiau selektyvias priemones, kuriose iš esmės gali dalyvauti visų kategorijų pajėgumų tiekėjai. Tai teigiamas pokytis. Norint sukurti tikrą energetikos sąjungą ir užtikrinti, kad vartotojai ir įmonės patirtų kuo mažiau išlaidų, pajėgumų užtikrinimo priemonės turi būti atviros nacionaliniams ir užsienio tiekėjams bei visų rūšių technologijoms.

Tačiau šiandien paskelbta tarpinė ataskaita taip pat rodo, kad daug valstybių narių tinkamai ir nuosekliai neišnagrinėjo, kiek pajėgumų užtikrinimo priemonių joms iš tikrųjų reikia. Be to, atrodo, kad tam tikros priemonės galėtų būti tiksliau orientuotos ir ekonomiškesnės. Šiose išvadose Komisija nevertina, ar konkretūs mechanizmai atitinka ES valstybės pagalbos taisykles – tai sprendžiama kiekvienu atskiru atveju atlikus analizę.

Pajėgumų užtikrinimo priemonės gali būti būtinos...

Daug ES valstybių narių nuogąstauja, kad dėl rinkos nestabilumo ir reguliuotojų kišimosi gali būti nepakankamai investuojama į pajėgumus ir todėl gali pristigti elektros energijos. Be to, visa paklausa turi būti patenkinama net ir tada, kai iš kintamų atsinaujinančiųjų išteklių (pvz., kai mažiau vėjo ar saulės) elektros energijos gaminama mažiau.

Remiantis preliminariais tyrimo rezultatais, šiuo metu tam tikruose regionuose vien rinka pakankamo tiekimo saugumo užtikrinti negali. Iš dalies tai gali būti dėl to, kad keliose valstybėse narėse nustatytos ganėtinai žemos kainų ribos arba investuotojai galbūt nesitiki, kad esant stygiui kainos pakils tiek, kad jiems apsimokėtų investuoti į pajėgumų didinimą. Šiuo metu rengiami elektros energijos rinkos struktūros tobulinimo planai, kuriais siekiama ateityje smarkiai pagerinti jos veikimą ir taip pasiekti vieno iš ES energetikos sąjungos tikslų. Vis dėlto pajėgumų užtikrinimo priemonių vis tiek gali prireikti, kad elektros energijos nepristigtų, pavyzdžiui, pereinamuoju laikotarpiu.

...tačiau jos turi būti taikomos tik kai jų tikrai reikia...

Remiantis Komisijos tyrimo preliminariais rezultatais, daug esamų pajėgumų užtikrinimo priemonių sukurta prieš tai neįvertinus, ar atitinkamoje rinkoje yra tiekimo saugumo problema. Beveik pusė tyrimo metu nagrinėtų valstybių narių prieš imdamosi pajėgumų užtikrinimo priemonių tinkamai nenustatė, koks tiekimo saugumo lygis joms būtų tinkamas. Be to, valstybės narės tiekimo saugumą vertina labai skirtingai, todėl lyginti jų padėtį ir bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu sudėtinga. Dažnai pajėgumai vertinami tik iš nacionalinės perspektyvos, neatsižvelgiant į tiekimo iš kaimyninių šalių galimybes. Neturint nuoseklaus ir labiau suderinto problemų nustatymo ir rizikos apskaičiavimo metodo, yra grėsmė, kad brangiems ir nereikalingiems pajėgumams užtikrinti naudojamos valstybinės lėšos ir todėl ES vartotojams bei įmonėms brangsta elektros energija.

...ir jų struktūrą reikėtų tobulinti

Tarpinė ataskaita parodė, kad daugelio valstybių narių pajėgumų užtikrinimo priemonės turi didelių struktūrinių problemų. Pirma, Komisija nustatė, kad daug valstybių narių tinkamai neįvertino, koks būtų geriausias tiekimo saugumo didinimo būdas. Antra, daugelyje valstybių narių sukurto pajėgumo kaina nustatoma ne konkurso būdu, o pačios valstybės narės arba per dvišales valstybės narės ir pajėgumų tiekėjo derybas. Taip kyla didelė permokėjimo, taigi ir tiekėjo subsidijavimo, rizika. Trečia, dažnai pajėgumų užtikrinimo priemonėse negali dalyvauti visi galimi pajėgumų tiekėjai arba neįtraukiamos visos galimos technologijos, dėl to gali būti be reikalo ribojama tiekėjų konkurencija arba padidėti už pajėgumą mokama kaina. Galiausiai tyrimo metu paaiškėjo, kad nacionalinėse pajėgumų užtikrinimo priemonėse retai kada leidžiama tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauti kitų valstybių narių elektrinėms.

Todėl pajėgumų užtikrinimo priemonės gali iškraipyti konkurenciją ir lemti didesnes elektros energijos kainas, nepagrįstai sudarydamos palankesnes sąlygas tam tikriems gamintojams arba tam tikroms technologijoms, taip pat ir sudaryti kliūčių tarpvalstybinei prekybai elektros energija.

Tolesni veiksmai

Dėl šiandien paskelbtos tarpinės ataskaitos pradedamos viešos konsultacijos. Komisija ragina valstybes nares, elektros energijos sektoriaus suinteresuotąsias šalis ir kitus subjektus iki 2016 m. liepos 6 d. pateikti pastabas dėl tarpinės ataskaitos ir prie jos pridėto tarnybų darbinio dokumento. Atsižvelgdama į gautas pastabas Komisija vėliau šiais metais paskelbs galutinę ataskaitą apie sektoriaus tyrimo rezultatus. O kol kas Komisija tęsia pajėgumų užtikrinimo priemonių vertinimą pagal ES valstybės pagalbos taisykles, visų pirma pagal 2014 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gaires.

Sektoriaus tyrimas padeda siekti Komisijos energetikos sąjungos tikslų, pavyzdžiui, tyrimo rezultatai bus naudojami rengiant teisės aktų pasiūlymus dėl elektros energijos rinkos struktūros peržiūros, kurie turi būti pateikti vėliau šiais metais.

Daugiau informacijos pateikiama faktų suvestinėje.

Ataskaita ir tarnybų darbinis dokumentas pateikiami čia.

IP/16/1372

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar