Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Saugumas. ES stiprina atsaką mišraus pobūdžio grėsmėms

Briuselis, 2016 m. balandžio 6 d.

Šiandien Europos Komisija ir vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai patvirtino bendrą sistemą, skirtą kovai su mišraus pobūdžio grėsmėmis ir ES, jos valstybių narių ir šalių partnerių atsparumui didinti, kovoje su šiomis grėsmėmis bendradarbiaujant su NATO.

Pastaraisiais metais ES ir jos valstybės narės vis dažniau susiduria su mišraus pobūdžio grėsmėmis, apimančiomis priešiškus veiksmus, skirtus konkrečiam regionui arba valstybei destabilizuoti. Šiandien Europos Komisija ir vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai patvirtino bendrą sistemą kovai su mišraus pobūdžio grėsmėmis ir ES, jos valstybių narių ir šalių partnerių atsparumui didinti, kovoje su šiomis grėsmėmis bendradarbiaujant su NATO.

Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Federica Mogherini sakė:  „Pastaraisiais metais saugumo aplinka dramatiškai pasikeitė. Tapome prie ES sienų kylančių mišraus pobūdžio grėsmių liudininkais. Iš ES plačiai tikimasi, kad ji pritaikys ir padidins savo kaip saugumo teikėjos pajėgumus. Būtina dar sustiprinti vidaus ir išorės saugumo ryšį. Šiais naujais pasiūlymais norime patobulinti savo gebėjimą kovoti su mišraus pobūdžio grėsmėmis. Šiuo tikslu taip pat suaktyvinsime bendradarbiavimą ir koordinavimą su NATO.“

Už vidaus rinką, pramonę, verslumą ir MVĮ atsakinga Europos Komisijos narė Elżbieta Bieńkowska sakė: „ES turi tapti saugumo teikėja, galinčia prisitaikyti prie besikeičiančio grėsmių, su kuriomis susiduriame, pobūdžio, jį numatyti ir į jį reaguoti. Tai reiškia mūsų atsparumo ir saugumo stiprinimą iš vidaus ir gebėjimo kovoti su kylančiomis išorės grėsmėmis gerinimą. Ši sistema – mūsų bendri veiksmai kovojant su bendromis mišraus pobūdžio grėsmėmis. Pateikiame konkrečius pasiūlymus Sąjungai ir valstybėms narėms dėl bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje stiprinimo, atsparumo didinimo, strateginio pažeidžiamumo pašalinimo ir koordinuoto atsako parengimo.“      

Bendroje sistemoje pateikiamas išsamus požiūris, kaip tobulinti bendrą atsaką problemoms, kurias valstybėms narėms, piliečiams ir visam Europos saugumui kelia mišraus pobūdžio grėsmės. Ji apima visus susijusius subjektus, politikos priemones ir dokumentus, kad su mišraus pobūdžio grėsmėmis būtų kovojama ir jų poveikis būtų šalinamas labiau derinant veiksmus. Visų pirma sistema grindžiama Komisijos 2015 m. balandžio mėn. priimta Europos saugumo darbotvarke, taip pat sektorių strategijomis, kaip antai Europos Sąjungos kibernetinio saugumo strategija, Energetinio saugumo strategija ir Europos Sąjungos jūrų saugumo strategija.

Bendra sistema apima esamas politikos priemones ir ja siūlomi dvidešimt du praktiniai veiksmai, skirti:

  • didinti informuotumą, sukuriant specialius valstybių narių keitimosi informacija mechanizmus ir koordinuojant ES strateginę komunikaciją;
  • stiprinti atsparumą, skiriant dėmesį potencialiai strateginiams ir kritinės svarbos sektoriams, kaip antai kibernetinis saugumas, kritinė infrastruktūra (energetika, transportas, kosmosas), finansų sistemos apsauga, visuomenės sveikatos apsauga, ir remiant pastangas kovoti su smurtiniu ekstremizmu ir radikalėjimu;
  • užkirsti kelią krizėms, reaguoti į jas ir atsigauti po jų, nustatant veiksmingas procedūras, kuriomis turi būti vadovaujamasi, bet taip pat išnagrinėjant solidarumo nuostatos (SESV 222 straipsnis) ir savitarpio gynybos nuostatos (ESS 42 straipsnio 7 dalis) taikomumą ir praktines pasekmes tuo atveju, jei įvyktų plataus masto ir pavojingas mišraus pobūdžio užpuolimas;
  • suaktyvinti ES ir NATO, taip pat kitų organizacijų partnerių bendradarbiavimą bendrai siekiant kovoti su mišraus pobūdžio grėsmėmis, drauge paisant įtraukties ir kiekvienos organizacijos sprendimų priėmimo procesų autonomijos principų.

Sistema turi tapti tvirtu pamatu, kuriuo remdamosi valstybės narės galėtų kartu kovoti su mišraus pobūdžio grėsmėmis, pasitelkdamos platų ES priemonių ir iniciatyvų ratą ir visiškai išnaudodamos Sutarčių galimybes.

Pagrindiniai faktai

Mišraus pobūdžio grėsmės reiškia įvairiausius veiksmus, neretai apimančius ir konvencinius, ir nekonvencinius metodus, kuriuos gali koordinuotai naudoti valstybiniai arba nevalstybiniai subjektai, neperžengdami ribos, kada formaliai skelbiami karo veiksmai. Tuo siekiama ne tik padaryti tiesioginės žalos ir pasinaudoti pažeidžiamumu, bet ir destabilizuoti visuomenę ir sukelti neaiškumo, trukdančio priimti sprendimus.

Kova su mišraus pobūdžio grėsmėmis iš esmės priklauso nacionalinei kompetencijai, o pagrindinė atsakomybė tenka valstybėms narėms. Tačiau šiandien Europos Komisijos ir vyriausiosios įgaliotinės F. Mogherini pristatyta bendra sistema siekiama padėti ES valstybėms narėms ir jų partneriams kovoti su mišraus pobūdžio grėsmėmis ir didinti jų atsparumą šioms grėsmėms veiksmingiau nei iki šiol sujungiant europines ir nacionalines priemones. Be to, nemažai ES valstybių narių susiduria su bendromis grėsmėmis, kurios gali būti nukreiptos prieš tarptautinius tinklus arba infrastruktūrą. Sistema grindžiama Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claudo Junckerio politinėmis gairėmis, kuriose jis pabrėžė būtinybę „stiprinti Europos vaidmenį saugumo ir gynybos reikaluose“. Ja taip pat atsiliepiama į 2015 m. gegužės 18 d. Užsienio reikalų tarybos kvietimą teikti praktinių kovos su mišraus pobūdžio grėsmėmis veiksmų pasiūlymus.

Tolesni veiksmai

Sistema bus pristatyta Europos Sąjungos Tarybai.

Daugiau informacijos

 

IP/16/1227

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar