Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Istorinis Paryžiaus susitarimas dėl klimato. ES – pasaulio priešakyje

Paris, 2015 m. gruodžio 12 d.

Paryžiuje vykusiose derybose dėl istorinio susitarimo – naujo visuotinio ir teisiškai privalomo susitarimo dėl klimato, kurį pasirašė 195 šalys, – Europos Sąjunga atliko pagrindinį vaidmenį.

Plataus užmojo proporcingame susitarime – pirmajame XXI amžiaus tokio masto daugiašaliame susitarime – išdėstytas visuotinis veiksmų planas, kaip neleisti visuotiniam atšilimui priartėti prie 2°C ir taip išvengti pavojingos klimato kaitos.

Šis susitarimas yra tarptautinės bendruomenės daugelio metų pastangų sudaryti tokį visuotinį daugiašalį susitarimą dėl klimato kulminacija. Prie Kioto protokolo prisijungus ribotam šalių skaičiui ir nepavykus susitarti 2009 m. Kopenhagoje, ES telkė plačią išsivysčiusių ir besivystančių šalių koaliciją, palaikančią plataus užmojo siekį, ir tai lėmė sėkmingą Paryžiaus konferencijos rezultatą. Paryžiaus susitarimu siunčiamas aiškus signalas investuotojams, verslo pasauliui ir politikos formuotojams, kad pasaulis visiems laikams pereina prie švarios energijos, o taršiam iškastiniam kurui išteklių nebeturi būti skiriama.

Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris sakė: „Šiandien pasaulis vieningai stojo į kovą su klimato kaita. Šiandien pasauliui nutiestas gelbėjimo lynas – paskutinis šansas ateities kartoms palikti stabilesnį pasaulį, geresnės būklės planetą, teisingesnę visuomenę ir turtingesnę ekonomiką. Laikydamosi šio tvirto susitarimo pasaulio šalys pereis prie švarios energijos vartojimo. Susitarimas naudingas ir pačiai Europos Sąjungai. Ilgai buvome kovos su klimato kaita pasaulio lyderiai, o dabar Paryžiaus susitarimu mūsų pastangos įprasmintos pasaulio mastu. Noriu padėkoti vyriausiajam ES derybininkui Komisijos nariui Migueliui Ariasui Cañete ir jo komandai, kad dirbdami dieną ir naktį jie pasiekė šį susitarimą ir kad jų dėka per visas derybas Europos Sąjungai teko pagrindinis vaidmuo. Didžiuojuosi jumis visais.

Už klimato politiką ir energetiką atsakingas Komisijos narys Miguelis Ariasas Cañete pridūrė: „Šis susitarimas yra didžiulė Europos pergalė. Tačiau dar svarbiau tai, kad jis yra didžiulė visos pasaulio bendruomenės pergalė. Siekdama plataus užmojo ir teisiškai privalomo pasaulinio susitarimo dėl klimato Paryžiuje Europa ėmėsi vadovaujamojo vaidmens. Mes subūrėme koaliciją, prie kurios prisidėjo ir kitos šalys. Ir dabar pagrindiniai mūsų tikslai – ilgalaikių uždavinių, penkerių metų peržiūros ciklų ir skaidrumo – įtraukti į susitarimą. Jame taip pat patvirtinamas pasaulio šalių įsipareigojimas ir toliau padėti tiems, kuriems reikia pagalbos. Mums pavyko. Dabar atėjo laikas vykdyti savo pažadus. Pereinant prie sutartosios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos Europa ir toliau bus priešakyje.“

 

Paryžiaus susitarimas dėl klimato

Paryžiaus susitarimas – tai tiltas iš dabartinės politikos į jokio poveikio klimatui nedarančią politiką, kurį turime pereiti iki amžiaus pabaigos. Paryžiuje šalių vyriausybės sutarė dėl užmojo, įsipareigojimo ir solidarumo.

Užmojis. Vyriausybės sutarė dėl ilgalaikio uždavinio, kad vidutinė pasaulio temperatūra nuo ikipramoninio laikotarpio pakiltų kur kas mažiau kaip 2°C, ir siekti, kad ji nepakiltų daugiau kaip 1,5°C, mat taip labai sumažėtų klimato kaitos poveikio rizika. Susitarime raginama, kad pasaulio išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis kuo greičiau pasiektų apogėjų, ir pripažįstama, kad besivystančioms šalims tai užtruks ilgiau, ir raginama po to šį kiekį sparčiai mažinti naudojantis geriausiais turimais mokslo laimėjimais. Prieš Paryžiaus konferenciją ir po jos šalys teikė išsamius nacionalinius šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo veiksmų planus. 185 šalių prieš Paryžiaus konferenciją pateiktų nacionalinių mažinimo įsipareigojimų suma dar nėra pakankama, kad amžiaus pabaigoje temperatūros kilimas nesiektų 2°C. Tačiau susitarime numatyta, kaip šį tikslą pasiekti.

Įsipareigojimas. Kad būtų įgyvendintas bendras siekis, vyriausybės sutarė kas penkerius metus rinktis ir didinti užmojo mastą atsižvelgdamos į mokslinius duomenis. Jos taip pat įsipareigojo kitoms šalims ir plačiajai visuomenei atsiskaityti, kaip sekasi siekti užsibrėžtų tikslų, užtikrinti skaidrumą ir priežiūrą. Visuotinė padėtis bus vertinama kas penkerius metus. Taikant patikimą skaidrumo ir atskaitomybės užtikrinimo sistemą bus stebima ilgalaikio tikslo įgyvendinimo pažanga.

  1. ES bei kitos išsivysčiusios šalys ir toliau padės besivystančioms šalims mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir tapti atsparesnėms klimato kaitos poveikiui. Kitos šalys skatinamos (toliau) teikti tokią pagalbą savanoriškai. Tarptautinė bendruomenė besivystančioms šalims ateityje teiks dar daugiau pagalbos prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmams. Išsivysčiusios šalys ketina ir toliau vykdyti savo įsipareigojimą iki 2025 m. kasmet sutelkti 100 mlrd. JAV dolerių pagalbos sumą. 2025 m. bus nustatytas naujas kolektyvinis uždavinys.

Nuostoliai ir žala

Į Paryžiaus susitarimą įtrauktas vienas straipsnis dėl nuostolių ir žalos, susijusios su klimato kaitos poveikiu. Šalys taip pat pripažįsta, kad būtina bendradarbiauti, didinti supratimą, imtis veiksmų ir teikti pagalbą tokiose srityse kaip ankstyvojo perspėjimo sistemos, avarinė parengtis ir rizikos draudimas.

Limos ir Paryžiaus veiksmų darbotvarkė

Limos ir Paryžiaus veiksmų darbotvarkė – šalių konferencijai pirmininkavusių Peru ir Prancūzijos iniciatyva, kuria skatinama bendra įvairių suinteresuotųjų subjektų veikla, – pritraukė dar neregėtą skaičių šalių, miestų, verslo ir pilietinės visuomenės atstovų, kurie, prisidėdami prie naujojo susitarimo, pasaulio akivaizdoje įsipareigojo imtis dar spartesnių bendrų kovos su klimato kaita veiksmų. Ši iniciatyva rodo, kad pasaulis yra pasirengęs dar sparčiau mažinti klimato kaitą, nelaukdamas Paryžiaus susitarimo įsigaliojimo 2020 m. Per dviejų savaičių trukmės konferenciją buvo padaryta daug svarbių pareiškimų ir pristatyta labai pažangių iniciatyvų.

Daugiau informacijos apie J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos klimato srities prioritetus žr. Komisijos interneto svetainėje.

IP/15/6308

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar