Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Komisija priėmė nuomones dėl euro zonos valstybių narių 2016 m. biudžeto planų projektų

Briuselis, 2015 m. lapkričio 17 d.

Europos Komisija užbaigė 16 biudžeto projektų (BPP), kuriuos euro zonos valstybės narės pateikė iki spalio 15 d., vertinimą. Kipras ir Graikija BPP nepateikė, nes jos vykdo ekonominio koregavimo programas.

Portugalija per ES teisės aktuose nustatytą terminą plano nepateikė. Komisija jau yra priėmusi nuomonę dėl Ispanijos biudžeto plano projekto.

Šiose nuomonėse Komisija įvertina, ar kitų metų biudžeto planų projektai atitinka Stabilumo ir augimo pakto (SAP) nuostatas. Nenustatyta nė vieno 2016 m. BPP, kuris iš esmės jų neatitiktų. Vis dėlto keliais atvejais Komisija mano, kad planuojamas fiskalinis koregavimas yra mažesnis už reikalaujamą SAP arba kyla rizika, kad jis bus mažesnis.

Komisija ne tik atliko konkrečių šalių apžvalgą, bet, remdamasi valstybių narių biudžeto planais, įvertino ir visos euro zonos biudžeto būklę ir fiskalinę kryptį.

Komisijapagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 126 straipsnio 3 dalį dar parengė ataskaitas dėl Bulgarijos, Danijos ir Suomijos, kuriose išanalizavo deficito tikslo nesilaikymą, o Suomijos atveju – ir skolos kriterijaus pažeidimą. Visose trijose ataskaitose padaryta išvada, kad Sutartyje nustatyto deficito ir, atitinkamu atveju, skolos kriterijaus šiuo metu laikomasi.

Už eurą ir socialinį dialogą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis sakė:„Pastaraisiais metais visoje ES pagerinome ekonominės politikos koordinavimą. Pastangos vykdyti atsakingesnę biudžeto politiką, mažesnės palūkanų normos ir pamažu vykstantis ekonomikos atsigavimas lėmė tai, kad valdžios sektoriaus deficitas mažėja – šiais metais jis sumažėjo iki 1,9 % BVP, palyginti su 2,4 % 2014 m., ir planuojama, kad 2016 m. toliau mažės iki 1,7 %. Pirmą kartą nuo krizės pradžios matome, kad skola taip pat pradeda mažėti. Tačiau skirtingose šalyse padėtis skiriasi ir didelė skola vis dar trukdo ekonomikai sparčiau atsigauti. Svarbu, kad vyriausybės ir toliau vykdytų atsakingą fiskalinę politiką, o kitos institucijos toliau tvarkytų savo viešuosius finansus.“

Už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitų sąjungą atsakingas Europos Komisijos narysPierre’as Moscovicisakė: „Naujoji biudžeto sistema euro zonoje įgyvendinama jau trejus metus ir dauguma šalių laikosi arba iš esmės laikosi reikalavimų. Vis labiau atsigaunant ekonomikai euro zonoje toliau gerėja viešųjų finansų būklė.“

Komisijos nuomonė dėl biudžeto planų projektų

Nustatyta, kad dvylikos šalių, kurioms taikoma SAP prevencinė dalis (kurių biudžeto deficitas yra mažesnis negu 3 %), t. y.:

- penkių šalių (Estijos, Vokietijos, Liuksemburgo, Nyderlandų ir Slovakijos), biudžeto planai atitinka SAP reikalavimus;

- keturių šalių (Belgijos, Suomijos, Latvijos ir Maltos), BPP iš esmės atitinka SAP nuostatas. Šioms šalims laikantis savo planų galėtų atsirasti tam tikras nuokrypis nuo koregavimo planų siekiant šalies vidutinio laikotarpio tikslo;

- trijų šalių (Austrijos, Italijos ir Lietuvos), BPP gali neatitikti 2016 m. SAP reikalavimų. Iš šių valstybių narių biudžeto planų matyti, kad galėtų atsirasti reikšmingas nuokrypis nuo koregavimo planų siekiant šalies vidutinio laikotarpio tikslo.

Nustatyta, kad penkių šalių, kurioms šiuo metu taikoma SAP korekcinė dalis (perviršinio deficito procedūra), t. y.:

- trijų šalių (Prancūzijos, Airijos ir Slovėnijos), BPP iš esmės atitinka 2016 m. SAP reikalavimus.

Numatoma, kad Prancūzija, kuriai reikia ištaisyti perviršinio deficito padėtį iki 2017 m., pasieks tarpinius rekomenduotus pagrindinius 2015 ir 2016 m. tikslus. Tačiau ši šalis kol kas neužtikrina, kad iki 2017 m. laiku ištaisys perviršinio deficito padėtį, taip pat numatoma, kad per PDP laikotarpį rekomenduotos fiskalinės pastangos nebus įvykdytos. Todėl kyla rizika, kad Tarybos pateikti reikalavimai pagal PDP gali būti neatitinkami.

2016 m. Airijai ir Slovėnijai gali būti pradėta taikyti Pakto prevencinė dalis, jeigu 2015 m. joms pavyks laiku ir tvariai ištaisyti perviršinio deficito padėtį. 2016 m. gali atsirasti tam tikras nuokrypis (laikoma, kad Slovėnijos atveju jis gali būti beveik reikšmingas) nuo koregavimo plano siekiant 2016 m. tikslo.

– Iš Ispanijos BPP, dėl kurio nuomonė buvo priimta dar spalio mėn., matyti, kad gali būti neatitinkami PDP reikalavimai: prognozuojama, kad 2016 m. nebus pasiekti nei rekomenduotų fiskalinių pastangų, nei nominalaus deficito tikslai.

– Portugalija savo BPP dar nepateikė. Komisija ragina Portugaliją kuo skubiau šį planą pateikti.

Komisija prašo šalių, kurių planai iš esmės atitinka Pakto reikalavimus arba kuriems kyla neatitikimo pavojus, kad jos, sudarydamos nacionalinius biudžetus, imtųsi būtinų priemonių ir užtikrintų, kad 2016 m. biudžetas atitiktų Pakto reikalavimus.

Numatoma, kad bendras euro zonos deficitas ir skola sumažės

Reikšmingai sumažėjęs nuo 2,4 % 2014 m. iki 1,9 % 2015 m., pagal BPP pateikusių 16 euro zonos šalių biudžeto planų projektus, bendras biudžeto deficitas turėtų toliau mažėti ir 2016 m. siekti 1,7 %. Tokie skaičiavimai atitinka Komisijos vertinimą, pateiktą rudens ekonominėje prognozėje, kurioje nurodomas bendro biudžeto deficito sumažėjimas nuo 2 % BVP 2015 m. iki 1,7 % 2016 m.

Remiantis BPP, 2016 m. euro zonos bendras skolos santykis taip pat turėtų sumažėti nuo maždaug 91,1 % 2015 m. iki mažiau kaip 90 % BVP 2016 m. Iš esmės šis sumažėjimas atitinka Komisijos rudens ekonominę prognozę, pagal kurią numatomas nedidelis sumažėjimas nuo 91,6 % 2015 m. iki 90,5 % 2016 m.

Tikimasi, kad bendra fiskalinė kryptis išliks iš esmės neutrali

Komisijos prognozėje nurodoma, kad 2016 m. euro zonoje fiskalinė kryptis ir toliau bus iš esmės neutrali (viešosios išlaidos arba apmokestinimas nei griežtinami, nei švelninami). Tai reikėtų vertinti atsižvelgiant į du susijusius tikslus: ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą ir trumpalaikį makroekonominį stabilizavimą, visų pirma į poreikį užtikrinti perėjimą nuo išorės prie vidaus ekonomikos augimo šaltinių. Todėl, atsižvelgiant į kaip niekad mažas palūkanų normas ir didelį išorės perteklių euro zonoje, ateinantiems metams numatoma neutrali bendra euro zonos fiskalinė kryptis iš esmės atrodo tinkama.

Trečiasis metinis BPP vertinimas

Tai trečiasis kartas, kai Komisija įvertino BPP. Nuomonės yra grindžiamos vadinamuoju dviejų dokumentų rinkiniu, kuris įsigaliojo 2013 m. gegužės mėn. Jo tikslas yra padidinti euro zonos ekonominės ir biudžeto politikos koordinavimo efektyvumą. Remiantis ES teisės aktais visos euro zonos valstybės narės, kurioms nėra taikoma makroekonominio koregavimo programa, savo biudžeto planų projektus Europos Komisijai ir Euro grupei turi pateikti iki kiekvienų metų spalio 15 d.

Atsižvelgimas į pabėgėlių krizę

Išskirtinio masto pabėgėlių antplūdžio poveikis biudžetui yra paminėtas keliuose BPP. Kitos valstybės narės taip pat gali būti dėl to susirūpinusios arba susirūpinti ateityje. Pagal SAP prevencinėje ir korekcinėje dalyse įtvirtintą lankstumo galimybę leidžiama atsižvelgti į konkrečiais metais patirtas išlaidas, susijusias su neįprastais įvykiais, kurių vyriausybė negali kontroliuoti.

Komisija yra linkusi šiomis nuostatomis pasinaudoti. Ji atidžiai stebės padėtį remdamasi atitinkamų valstybių narių valdžios institucijų pateiktais stebėjimo duomenimis, kad nustatytų reikalavimus atitinkančias sumas. Šia informacija pasinaudos vertindama (ex ante) galimą laikiną nuokrypį nuo SAP reikalavimų 2015 ir 2016 m. Tai reiškia, kad dėl nuokrypio, kuris susidarė tiesiogiai ir tik dėl grynųjų papildomų išlaidų, susijusių su pabėgėlių krize, nebus pradėtos procedūros. Tai taikoma ir pradedant perviršinio deficito procedūrą, su sąlyga, kad pažeidus išlaidų ribą valdžios sektoriaus deficitas išliks ties 3 % BVP riba.

Veiksmai pagal perviršinio deficito procedūrą ( SESV 126 straipsnis)

Bulgarijos vertinimas. Komisija priėmė ataskaitą dėl Bulgarijos pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį. Nors Bulgarijoje valdžios sektoriaus skola išlieka mažesnė už 60 % BVP, 2014 m. valdžios sektoriaus deficitas pasiekė 5,8 %, t. y. gerokai viršijo 3 % BVP tikslą. Tačiau tikslo viršijimas gali būti laikomas išimtiniu ir laikinu, kaip apibrėžta Stabilumo ir augimo pakte, nes numatoma, kad 2015 m. valdžios sektoriaus deficitas sumažės iki 2,8 % BVP, ir todėl, kad jis susidarė dėl neįprasto įvykio, susijusio su Indėlių draudimo fondo statistiniu perklasifikavimu, kurio vyriausybė negali kontroliuoti.

Atsižvelgus į tokius svarbius veiksnius, kaip ciklo sąlygos ir valstybės investicijų plėtra, ir į tai, kad iš esmės laikomasi prevencinės pakto dalies reikalavimų, ataskaitoje daroma išvada, ataskaitoje daroma išvada, kad deficito kriterijaus yra laikomasi.

Danijos vertinimas. Komisija priėmė ataskaitą dėl Danijos pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį. Nors valdžios sektoriaus skola išlieka mažesnė už 60 % BVP, numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas Danijoje 2015 m. pasieks 3,3 % BVP, t. y. nežymiai viršys 3 % BVP. Numatomas Sutartyje nustatyto tikslo viršijimas gali būti laikomas išskirtiniu ir laikinu, kaip apibrėžta SAP, nes prognozuojama, kad nuo 2016 m. valdžios sektoriaus deficitas vėl bus mažesnis nei 3 % BVP. Jis taip pat gali būti laikomas išskirtiniu todėl, kad susidarė dėl neįprastų ir nenumatytų mokestinių pajamų nuostolių, susijusių su automatinės mokesčių rinkimo sistemos techninėmis klaidomis. Ataskaitoje daroma išvada, kad deficito kriterijaus šiuo metu yra laikomasi.

Suomijos vertinimas. Komisija priėmė ataskaitą dėl Suomijos pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį. Kalbant apie deficito kriterijų, numatoma, kad Suomijos valdžios sektoriaus deficitas 2016 m. bus mažesnis už Sutartyje nustatytą 3 % BVP tikslą. Remiantis tuo, dabartinis 3 % BVP tikslo perviršis (praneštas deficitas 2014 m. – 3,3 % BVP ir planuojamas deficitas 2015 m. – 3,4 %) gali būti laikomas laikinu, o 2014 m. – išimtiniu. Kalbant apie skolos kriterijų, Komisija prognozuoja, kad Suomijos valdžios sektoriaus skola bus 62,5 % BVP 2015 m. ir 64,5 % 2016 m. Komisija nustatė, kad 2015 ir 2016 m. Suomija iš esmės turėtų laikytis reikalaujamo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo. Tuo remdamasi ji padarė išvadą, kad skolos ir deficito kriterijai šiuo metu yra laikomi įvykdytais. Kadangi skolos ir BVP santykis didėja, siekiant pagerinti fiskalinį tvarumą svarbu kuo greičiau patvirtinti ir įgyvendinti struktūrines reformas.

Komisija taip pat priėmė komunikatą dėl priemonių, kurių ėmėsi Jungtinė karalystė, vertinimo, kuriame daroma išvada, kad tiek 2015-2016, tiek 2016-2017 finansiniais metais JK greičiausiai laikysis rekomenduojamų nominalaus deficito tikslų ir pagerins struktūrinį balansą. Todėl Komisija mano, kad Jungtinė Karalystė ėmėsi veiksmingų priemonių, atsižvelgdama į 2015 m. birželio mėn. Tarybos rekomendaciją.

Tolesni veiksmai

Artimiausiomis savaitėmis Komisija paskelbs:

-      tolesnę Metinę augimo apžvalgą (MAA), kurioje išdėstomi ekonominės politikos prioritetai visai ES per ateinančius 12–18 mėnesių;

-      Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje nurodoma, kurių valstybių narių nuodugnios apžvalgos bus atliktos per artimiausius mėnesius siekiant įvertinti makroekonominio disbalanso buvimą ir (arba) dydį;

-      Bendrosios užimtumo ataskaitos projektą;

-      euro zonos valstybėms narėms skirtų rekomendacijų rinkinį pagal atnaujintą Europos semestrą;

-      Komisijos tarnybų darbinius dokumentus, kuriuose bus aprašytos investavimo sąlygos kiekvienoje valstybėje narėje.

Lapkričio 23 d. euro grupė aptars Komisijos nuomones dėl biudžeto planų projektų. Komisija taip pat pasirengusi pateikti savo nuomonę atitinkamos valstybės narės parlamentui ir (arba) Europos Parlamentui, jei bus paraginta tai padaryti.

Atsižvelgiant į dviejų dokumentų rinkiniu įdiegtą bendrą biudžeto tvarkaraštį, biudžetus nacionaliniai parlamentai kasmet turi patvirtinti iki gruodžio 31 d.

Per dvi savaites Ekonomikos ir finansų komitetas, kur sudaro ES finansų ministerijų atstovai, pateiks savo nuomonę dėl 126 straipsnio 3 dalyje numatytų ataskaitų dėl Bulgarijos, Danijos ir Suomijos.

Komisija nuolat vertins visų valstybių narių atitiktį Stabilumo ir augimo pakto reikalavimams.

Dar žr.

Pranešimas: Komisijos nuomonės dėl 2016 m. biudžeto planų projektų

Pranešimas spaudai Europos Komisija priima nuomonę dėl Ispanijos 2016 m. biudžeto plano projekto

Tvarkaraštis: ES ekonomikos valdymo raida istorijos kontekste

ES ekonomikos valdymas

Pranešimas spaudai: Penkių pirmininkų pranešime išdėstomas Europos ekonomikos ir pinigų sąjungos stiprinimo nuo 2015 m. liepos 1 d. planas

Pirmininko Jeano Claude'o Junckerio glaudžiai bendradarbiaujant su pirmininkais Donaldu Tusku, Jeroenu Dijsselbloemu ir Mario Draghiu parengtas analitinis pranešimas „Pasirengimas tolesniems veiksmams siekiant geresnio ekonomikos valdymo euro zonoje“

IP/15/6067

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar