Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Komisija nusprendė, kad atrankiosios mokesčių lengvatos bendrovėms „Fiat“ Liuksemburge ir „Starbucks“ Nyderlanduose neteisėtos pagal ES valstybės pagalbos taisykles

Briuselis, 2015 m. spalio 21 d.

Europos Komisija nusprendė, kad Liuksemburgas suteikė atrankiųjų mokesčių lengvatų bendrovei „Fiat Finance and Trade“, o Nyderlandai – bendrovei „Starbucks“. Tai neteisėta pagal ES valstybės pagalbos taisykles.

Už konkurencijos politiką atsakinga Komisijos narė Margrethe Vestager: „Sprendimai dėl mokesčių, kuriais dirbtinai sumažinama bendrovės mokesčių našta, neatitinka ES valstybės pagalbos taisyklių. Jie yra neteisėti. Tikiuosi, kad valstybių narių vyriausybės ir panašios bendrovės išgirs žinią, kuri perduodama šiandienos sprendimais. Visos bendrovės – didelės ir mažos, daugiašalės ir ne – turėtų mokėti teisingą mokesčių dalį.“

Po išsamių tyrimų, kurie buvo pradėti 2014 m. birželį, Komisija padarė išvadą, kad Liuksemburgas suteikė atrankiųjų mokesčių lengvatų grupės „Fiat“ finansų bendrovei, o Nyderlandai – grupės „Starbucks“ kavos skrudinimo bendrovei. Abiem atvejais nacionalinių mokesčių administratorių sprendimų dėl mokesčių pasekmė – dirbtinai sumažinti bendrovių mokami mokesčiai.

Patys sprendimai dėl mokesčių yra visiškai teisėti. Tai yra mokesčių administratorių išduodami patvirtinimo raštai, kuriuose bendrovei aiškiai išdėstoma, kaip bus apskaičiuojamas jos pelno mokestis arba kaip bus taikomos specialios mokesčių nuostatos. Tačiau dviem tirtais sprendimais dėl mokesčių patvirtinti dirbtiniai ir sudėtingi metodai, kaip nustatyti bendrovių apmokestinamąjį pelną. Jie neatitinka ekonominės realybės. Tai daroma visų pirma nustatant rinkos sąlygų neatitinkančias prekių ir paslaugų, kurias vienos kitoms parduoda grupių „Fiat“ ir „Starbucks“ bendrovės, kainas (vadinamąsias sandorių kainas). Dėl to didžioji dalis „Starbucks“ kavos skrudinimo bendrovės pelno perkeliama į užsienį, kur jis taip pat nėra apmokestinamas, o „Fiat“ finansų bendrovė sumokėjo mokesčius tik už nedidelę dalį savo tikrojo pelno.

Tai neteisėta pagal ES valstybės pagalbos taisykles. Sprendimuose dėl mokesčių negalima naudoti metodų (nesvarbu, kokio jie sudėtingumo), kuriais nustatomos ekonomiškai nepagrįstos sandorių kainos ir dėl kurių neteisingai perkeliamas pelnas, kad bendrovė mokėtų mažiau mokesčių. Tai suteiktų bendrovei nesąžiningą konkurencinį pranašumą kitų įmonių (paprastai MVĮ) atžvilgiu, nes pastarosios įmonės, už naudojamas prekes ir paslaugas mokančios rinkos kainą, moka mokesčius už savo tikrąjį pelną.

Todėl Komisija nurodė Liuksemburgui ir Nyderlandams išieškoti iš bendrovių „Fiat“ ir „Starbucks“ nesumokėtus mokesčius, kad jos nebeturėtų nepagrįsto konkurencinio pranašumo ir vėl veiktų tokiomis pačiomis sąlygomis kaip kitos įmonės, kurių padėtis panaši. Iš abiejų bendrovių turi būti išieškota po mažiausiai 20 mln. eurų ir jos nebegalės toliau naudotis šiuose sprendimuose dėl mokesčių nustatyta palankesne apmokestinimo tvarka.

Komisija toliau nagrinėja sprendimų dėl mokesčių praktiką visose ES valstybėse narėse. Ji negali atmesti galimybės vykdyti papildomus oficialius sprendimų dėl mokesčių tyrimus, jei turi žinių, kad pažeidžiamos ES valstybės pagalbos taisyklės. Šiuo metu atliekami oficialūs sprendimų dėl mokesčių tyrimai Belgijoje, Airijoje ir Liuksemburge. Kiekvienas atvejis vertinamas iš esmės ir šiandienos sprendimai nenulemia, kokie bus Komisijos tebeatliekamų tyrimų rezultatai.

„Fiat“

Liuksemburge įsikūrusi bendrovė „Fiat Finance and Trade“ teikia finansines paslaugas, pavyzdžiui, grupės vidaus paskolas, kitoms grupės „Fiat“ automobilių bendrovėms. Ji vykdo daug įvairių sandorių su grupės „Fiat“ bendrovėmis Europoje.

Per Komisijos tyrimą nustatyta, kad Liuksemburgo institucijų 2012 m. priimtu sprendimu dėl mokesčių bendrovei „Fiat Finance and Trade“ suteiktas atrankusis pranašumas, dėl kurio jai tenkanti mokesčių našta nuo 2012 m. nepagrįstai sumažėjo 20–30 mln. eurų.

Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės „Fiat Finance and Trade“ veikla panaši į bankų veiklą, jos apmokestinamasis pelnas gali būti nustatomas panašiais būdais kaip banko, t. y. kaip kapitalo, kurį įmonė investavo į finansavimo veiklą, grąža. Tačiau sprendimais dėl mokesčių pritariama dirbtiniams ir itin sudėtingiems metodams, kurie nėra tinkami rinkos sąlygas atspindinčiam apmokestinamajam pelnui apskaičiuoti. Bendrovės „Fiat Finance and Trade“ mokami mokesčiai dirbtinai mažinami visų pirma dviem toliau aprašytais būdais.

  • Dėl ekonomiškai nepagrįstų prielaidų ir koregavimo sumažinant sprendimu dėl mokesčių nustatyta apytikrė kapitalo bazė yra daug mažesnė už tikrąjį bendrovės kapitalą.
  • Apskaičiuotas atlygis, taikomas šiam jau gerokai mažesniam kapitalui mokesčių tikslais, taip pat yra daug mažesnis negu rinkos kainos.

Todėl „Fiat Finance and Trade“ sumokėjo mokesčius tik už nedidelę dalį savo tikrosios balansinės kapitalo vertės už labai mažą atlygį. Iš esmės, jei apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas remiantis kapitalu, bendrovės kapitalizacijos lygis turi būti pakankamas, palyginti su finansų sektoriaus standartais. Be to, taikomas atlygis turi atitikti rinkos sąlygas. Iš Komisijos vertinimo matyti, kad jei bendrovės „Fiat Finance and Trade“ atveju kapitalo ir taikomo atlygio įvertinimai būtų atitikę rinkos sąlygas, Liuksemburge deklaruotas apmokestinamasis pelnas būtų buvęs 20 kartų didesnis.

Fiat

„Starbucks“

Nyderlanduose įsisteigusi bendrovė „Starbucks Manufacturing EMEA BV“ („Starbucks Manufacturing“) yra vienintelė Europoje grupės „Starbucks“ kavos skrudinimo bendrovė. Ji parduoda ir platina skrudintą kavą ir su kava susijusius produktus (pavyzdžiui, puodelius, supakuotus maisto produktus, pyragaičius) parduotuvėms „Starbucks“ Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje.

Per Komisijos tyrimą nustatyta, kad Nyderlandų institucijų 2008 m. priimtu sprendimu dėl mokesčių bendrovei „Starbucks Manufacturing“ suteiktas atrankusis pranašumas, dėl kurio jai tenkanti mokesčių našta nuo 2008 m. nepagrįstai sumažėjo 20–30 mln. eurų. Bendrovės „Starbucks Manufacturing“ mokami mokesčiai sumažinti visų pirma dviem toliau aprašytais būdais.

  • Bendrovė „Starbucks Manufacturing“ moka labai didelį mokestį bendrovei „Alki“ (tai JK įsisteigusi grupės „Starbucks“ bendrovė) už kavos skrudinimo praktinę patirtį.
  • Be to, ji pernelyg brangiai moka už neskrudintas kavos pupeles Šveicarijoje įsisteigusiai bendrovei „Starbucks Coffee Trading SARL“.

Komisijos tyrimu nustatyta, kad bendrovės „Starbucks Manufacturing“ bendrovei „Alki“ mokamas mokestis negali būti pateisinamas, nes jis tinkamai neatspindi rinkos vertės. Iš tiesų mokėti už naudojimąsi šia praktine patirtimi reikalaujama tik iš bendrovės „Starbucks Manufacturing“. Jokia kita grupės „Starbucks“ bendrovė ir joks nepriklausomas kavos skrudintojas, dirbantis šį darbą pagal užsakomųjų paslaugų sutartį, už tą pačią praktinę patirtį mokėti mokesčio neprivalo, nors jų padėtis iš esmės tokia pati. Tai, kad bendrovė „Starbucks Manufacturing“ turi mokėti mokestį, ir to mokesčio dydis reiškia, kad didelė dalis jos apmokestinamojo pelno yra neteisingai perkeliama bendrovei „Alki“, kuri neprivalo mokėti pelno mokesčio nei Jungtinėje Karalystėje, nei Nyderlanduose.

Negana to, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad mokant itin didelę kainą už neskrudintas kavos pupeles Šveicarijos bendrovei „Starbucks Coffee Trading SARL“ neteisingai sumažinta ir bendrovės „Starbucks Manufacturing“ mokesčio bazė. Iš tiesų, pupelių marža nuo 2011 m. išaugo daugiau kaip trigubai. Dėl šios didelės kainos – svarbaus kavos skrudinimo išlaidų veiksnio – bendrovė „Starbucks Manufacturing“ vykdydama vien tik kavos skrudinimo veiklą negautų pakankamai pelno, kad galėtų sumokėti mokestį už kavos skrudinimo praktinę patirtį bendrovei „Alki“. Todėl didžiausia mokesčio dalis perkeliama į bendrovės „Alki“ pelną, gaunamą „Starbucks“ parduotuvėse parduodant kitus produktus, pavyzdžiui, arbatą, pyragaičius ir puodelius, kurie sudaro didžiąją bendrovės „Starbucks Manufacturing“ apyvartos dalį.

 Starbucks

Išieškojimas

Iš esmės ES valstybės pagalbos taisyklėse reikalaujama, kad netinkama valstybės pagalba būtų išieškota, siekiant sumažinti dėl tokios pagalbos atsiradusį konkurencijos iškraipymą. Dviejuose savo sprendimuose Komisija nustatė metodus, kaip apskaičiuoti nepagrįsto konkurencinio pranašumo, kurį yra įgijusios bendrovės „Fiat“ ir „Starbucks“, vertę t. y. skirtumą tarp to, ką bendrovė sumokėjo, ir to, ką būtų turėjusi sumokėti, jei nebūtų priimtas sprendimas dėl mokesčių. Ši suma yra 20–30 mln. eurų tiek bendrovės „Fiat“, tiek bendrovės „Starbucks“ atveju, tačiau tikslias išieškotinas sumas dabar turi nustatyti Liuksemburgo ir Nyderlandų mokesčių administratoriai taikydami Komisijos sprendimuose nustatytus metodus.

Naujos tyrimo priemonės

Atlikdama šiuos du tyrimus Komisija pirmą kartą naudojosi informacijos užklausų priemonėmis, nustatytomis 2013 m. liepą valstybių narių Taryboje priimtame sprendime (Reglamente 734/2013). Naudodamasi šiais įgaliojimais Komisija gali, jei valstybės narės, kurios valstybės pagalba tiriama, pateiktos informacijos nepakanka, paprašyti bet kurią kitą valstybę narę arba bendrovę (taip pat bendrovę, besinaudojančią valstybės pagalbos priemonėmis, arba jos konkurentes) pateikti tiesiai Komisijai visą reikiamą rinkos informaciją, kad Komisija galėtų užbaigti valstybės pagalbos vertinimą.Šios naujos priemonės yra valstybės pagalbos modernizavimo iniciatyvos, kurią Komisija paskelbė 2012 m., dalis. Siekiama sudaryti Komisijai sąlygas daugiausia savo vykdymo užtikrinimo pastangų skirti pagalbai, kuri gali labiausiai iškraipyti konkurenciją.

Papildoma bendroji informacija

Komisija tiria valstybių narių sprendimų dėl mokesčių praktiką nuo 2013 m. birželio. 2014 m. gruodį ji išplėtė savo informacijos užklausų taikymo sritį, kad ji apimtų visas valstybes nares. Šiuo metu Komisija išsamiai tiria tris atvejus, kai išreikštas susirūpinimas, kad dėl sprendimų dėl mokesčių gali kilti valstybės pagalbos problemų. Tiriamos bendrovės „Apple“ Airijoje, „Amazon“ Liuksemburge ir Belgijos mokesčių sistema.

Kova su su mokesčių slėpimu ir mokestiniu sukčiavimu yra vienas iš pagrindinių Komisijos prioritetų. 2015 m. birželį Komisija paskelbė įvairių iniciatyvų: kovoti su mokesčių vengimu, užtikrinti tvarias mokestines pajamas ir stiprinti bendrąją rinką įmonėms. Siūlomomis priemonėmis, kurios nustatytos Komisijos sąžiningo ir veiksmingo apmokestinimo veiksmų plane, siekiama gerokai patobulinti ES pelno mokesčio aplinką – pasiekti, kad jis būtų teisingesnis, veiksmingesnis ir labiau skatintų augimą. Pagrindiniai veiksmai – sistema, kuria būtų užtikrinamas veiksmingas pelno apmokestinimas ten, kur jis gaunamas, ir strategija, kaip atnaujinti darbą, susijusį su bendra konsoliduotąja pelno mokesčio baze (BKPMB), dėl kurios 2016 m. turėtų būti pateiktas naujas pasiūlymas. Komisijos kovo mėn. pristatytu mokesčių skaidrumo dokumentų rinkiniu pirmą kartą pasiekta gerų rezultatų 2015 m. spalį, kai valstybės narės po vos septynis mėnesius trukusių derybų pasiekė politinį susitarimą dėl automatinio keitimosi informacija apie sprendimus dėl mokesčių. Šiais teisės aktais ir toliau bus padedama siekti daug didesnio skaidrumo ir jie atgrasys nuo sprendimų dėl mokesčių naudojimo piktnaudžiavimo mokesčiais tikslais. Tai gera naujiena įmonėms ir vartotojams, kurie ir toliau naudosis šia labai naudinga mokesčių praktika, tačiau labai griežtai prižiūrimi, kad būtų užtikrina sąžininga mokesčių konkurencija.

Neįslaptintos sprendimų versijos Nr. SA.38375 („Fiat“) ir SA.38374 („Starbucks“) bus paskelbtos valstybes pagalbos registre Konkurencijos GD svetainėje, kai tik bus išspręsti visi konfidencialumo klausimai. Naujausi internete ir Oficialiajame leidinyje paskelbti valstybės pagalbos sprendimai nurodyti valstybės pagalbos elektroniniame savaitraštyje „State Aid Weekly e-News“.

IP/15/5880

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar

Photos