Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Remdamasi apklausos duomenimis, kuriais 50 proc. europiečių mano, kad religinė diskriminacija yra plačiai paplitusi, Komisija rengia kolokviumą kovai su antisemitiška ir antimusulmoniška neapykanta aptarti

Briuselis, 2015 m. spalio 1 d.

Europos Komisija spalio 1–2 d. Briuselyje rengia pirmąjį metinį kolokviumą pagrindinių teisių klausimais.

Pirmasis Komisijos Pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas ir Komisijos narė Věra Jourová ves diskusijas, kuriose bus svarstoma, kaip kovoti su antisemitiška ir antimusulmoniška neapykanta Europoje ir kaip skatinti toleranciją bei pagarbą mūsų visuomenėje.

Šių klausimų svarbą rodo vakar paskelbti ES pagrindinių teisių agentūros antisemitinių nusikaltimų duomenys ir šiandien paskelbtos naujos „Eurobarometro“ apklausos dėl diskriminacijos rezultatai.

„Eurobarometro“ apklausos dėl diskriminacijos paskelbtais duomenimis:

  • 50 proc. europiečių mano, kad diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų yra plačiai paplitusi (2012 m. taip manančių buvo 39 proc.).
  • 33 proc. laikosi nuomonės, kad kreipiantis dėl darbo, religinių įsitikinimų reiškimas gali pakenkti (2012 m. taip manančių buvo 23 proc.).
  • Iš visų religinių grupių musulmonai sulaukia mažiausio visuomenės pritarimo – tik 61 proc. respondentų nurodė, kad jie visiškai neprieštarautų dirbti kartu su islamą išpažįstančiu kolega, ir tik 43 proc. visiškai neprieštarautų, jei jų suaugę vaikai užmegztų santykius su musulmonu (-e).
  • ES pagrindinių teisių agentūros apklausos dėl žydų tautybės žmonių diskriminacijos ir prieš juos nukreiptų neapykantos nusikaltimų duomenimis, Europoje stiprėja antisemitinės nuotaikos; 73 proc. respondentų nuomone, per pastaruosius penkerius metus su antisemitizmu susijusi padėtis internetinėje erdvėje pablogėjo.

Rengdamasis kolokviumui Komisijos Pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermans sakė: „Europos visuomenė išgyvena suirutę ir krizę, keliančias pavojų vertybėms, kuriomis grindžiama mūsų Sąjunga. Šiurpūs šių metų pradžios įvykiai Paryžiuje ir Kopenhagoje aiškiai parodė, kad būtina nedelsiant imtis veiksmų. Šiuo krizės laikotarpiu išbandomi mūsų visuomenės tolerancijos ir integracijos gebėjimai. Antisemitinė ir antimusulmoniška neapykanta, kurios istorinės aplinkybės, šaknys ir poveikis labai skiriasi, yra mums kilusio iššūkio pavyzdys. Mūsų bendras įsipareigojimas užtikrinti toleranciją ir pagarbą ypač svarbus dabar, kai turime moralinę pareigą suteikti prieglobstį prie mūsų krantų atvykstantiems įvairių religijų ir kultūrų žmonėms. Įvairovė niekada neturėtų būti laikoma grėsme. Mes visi esame atsakingi už įtraukios visuomenės kūrimą ir puoselėjimą.

Už teisingumą, vartotojų reikalus ir lyčių lygybę atsakinga Komisijos narė Věra Jourová pridūrė: „Kiekviena neapykantos nusikaltimo ar diskriminacijos auka – tai beprasmiška auka. Vienas iš penkių religinei mažumai priklausančių asmenų ES teigia, kad per pastaruosius 12 mėn. patyrė diskriminaciją ar persekiojimą dėl savo religijos ar įsitikinimų. Su tuo taikytis negalime. Raginu visas valstybes nares tinkamai taikyti ES teisės aktus ir imtis veiksmų prieš neapykantą kurstančias rasistines bei ksenofobines kalbas ir neapykantos nusikaltimus. Šiame kolokviume bus dalijamasi konkrečia patirtimi ir idėjomis iš visos ES, taip pat bus priimti sprendimai dėl bendrų veiksmų ateityje. Mūsų visuomenėje nėra vietos neapykantą kurstančioms kalboms – nei kasdieniame gyvenime, nei internetinėje erdvėje. Aktyviai bendradarbiausiu su nacionalinėmis vyriausybėmis, ES institucijomis ir privačiuoju sektoriumi, įskaitant IT įmones, kad būtų imamasi veiksmų prieš neapykantą kurstančias kalbas internete.“

Europos Sąjunga grindžiama pagrindine lygybės vertybe. Tai reiškia, kad neturi būti jokios diskriminacijos, be kita ko, religinės diskriminacijos. Nediskriminavimo principas teisinėje sistemoje įtvirtintas keliais teisės aktais, kurie tiesiogiai taikytini valstybėse narėse arba kurie turi būti įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu. Kolokviume bus peržiūrėta esama teisėkūros institucijos padėtis, taip pat apsvarstytos kitos politikos galimybės ir priemonės, kuriomis bus remiama kova su antisemitinės ir antimusulmoniškos neapykantos nusikaltimais ir internete reiškiamomis neapykantą kurstančiomis kalbomis, kova su diskriminacija ir tolerancijos bei pagarbos ugdymas.

Kolokviume dalyvaus žydų ir musulmonų bendruomenių, nacionalinės ir vietos valdžios institucijų, NVO, įmonių, žiniasklaidos atstovai ir pavieniai asmenys. Jie keisis gerąja patirtimi, susijusia su kova prieš antisemitinę ir antimusulmonišką neapykantą, taip pat aptars, kokių veiksmų reikia imtis ateityje.  

Kolokviume bus atsižvelgta į prieš šį renginį, balandžio ir gegužės mėn., vykusių viešų konsultacijų rezultatus. Respondentai nurodė įvairius antisemitinės ir antimusulmoniškos neapykantos šaltinius, poreikį ieškoti visapusiškų ir tikslingų sprendimo būdų, paragino užtikrinti geresnį galiojančių teisės aktų taikymą ir siekti skatinti bendruomenių tarpusavio švietimą ir dialogą. Dalyviai ypač daug dėmesio skirs antisemitinės ir antimusulmoniškos neapykantos nusikaltimų prevencijai, kovai su neapykantą kurstančiomis kalbomis internete, vietos valdžios institucijų vaidmeniui, švietimo ir visuomeniniams projektams, taip pat esamai padėčiai nediskriminavimo politikos srityje.

 

Daugiau informacijos

MEMO/15/5739

Kolokviumas pagrindinių teisių klausimais 

Programa

Visa „Eurobarometro“ apklausa

Eurobarometro“ duomenų suvestinė „Visuomenės pritarimas ir diskriminacija religijos bei etninės kilmės pagrindais“

ES pagrindinių teisių agentūros turimų antisemitinių nusikaltimų duomenų apžvalga

ES teisingumas. Pagrindinės teisės

IP/15/5737

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar