Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Penkių pirmininkų pranešime išdėstomas Europos ekonomikos ir pinigų sąjungos stiprinimo nuo 2015 m. liepos 1 d. planas

Briuselis, 22 Birželio 2015

Šiandien penki pirmininkai – Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris, euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pirmininkas Donaldas Tuskas, euro grupės pirmininkas Jeroenas Dijsselbloemas, Europos Cetrinio Banko pirmininkas Mario Draghis ir Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas paskelbė didelio užmojo planus, kaip nuo 2015 m. liepos 1 d. glaudžiau integruoti ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS) ir ją baigti sukurti ne vėliau kaip 2025 m. Siekdami įgyvendinti būsimos EPS viziją, jie pasiūlė konkrečių priemonių, kurios turi būti įgyvendintos trimis etapais: nors kai kurių veiksmų reikia imtis jau artimiausiais metais, pvz., sukurti Europos indėlių garantijų sistemą, įgyvendindamos kitus veiksmus eurą įsivedusios ES valstybės narės turės labiau dalytis suverenumu, pvz., sukurti būsimą euro zonos iždą. Penkių pirmininkų nuomone, norint sukurti iš tiesų tvirtą ir skaidrią EPS, dėmesys turi būti skiriamas ne tik taisyklėms, bet ir institucijoms. Sukurti labiau integruotą ir teisingesnę ekonominę ir pinigų sąjungą buvo vienas iš dešimties Komisijos pirmininko J. C. Junckerio politinių gairių prioritetų.

Pirmininkas J. C. Junckeris sakė: „Euras yra 19-os ES valstybių narių ir daugiau nei 330 mln. piliečių valiuta, kuria galime didžiuotis. Jis yra vienas Europos saugiklių, tačiau galėtų būti valdomas tinkamiau. Mūsų ekonominė ir pinigų sąjunga dar nebaigta kurti. Pradėdamas eiti pareigas, pažadėjau siekti, kad precendento neturinčios priemonės, kurių ėmėmės per krizę, būtų konsoliduotos ir papildytos, taptų socialiai teisingesnės ir demokratiškai teisėtos. Šiandien mes, penki pirmininkai, pateikiame savo bendrą viziją. Pasaulis mus stebi ir nori žinoti, kurlink einame. Šiandien sukonkretiname, kas yra pinigų integracija, ir stengiamės, kad ji taptų tikrove.“

Už eurą ir socialinį dialogą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis sakė: „Ekonominė ir pinigų sąjunga pastaraisiais metais tapo stipresnė, iš dalies dėl finansų ir ekonomikos krizės. Tačiau ji dar nebaigta kurti. Šiandienos pranešime nurodome, kaip ateinančiais metais ji gali būti palaipsniui stiprinama. Esame pasirengę pateikti pasiūlymus, padėsiančius įgyvendinti šią didelio užmojo ir sykiu pragmatišką viziją. Tačiau EPS sukūrimas nėra savitikslis – tai priemonė, kuria dabar ir ateityje galima skatinti ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir didinti visų piliečių gerovę.“ 

Nors per pastaruosius kelerius metus padaryta pažanga (ypač svarbu buvo sukurti bankų sąjungą), EPS dar nėra sukurta iki galo. Euro zonoje esama didelių atotrūkių, ir pastarųjų metų krizė dar labiau išryškino žiojinčias spragas. Kai mūsų visuomenėje 18 mln. narių neturi darbo, o daugelis atsidūrė prie socialinės atskirties slenksčio, akivaizdu, kad reikia nuveikti daug daugiau, kad euro zona – antra pagal dydį pasaulio ekonomika – įgytų tvirtą struktūrą. Mūsų ateičiai reikia ilgalaikio, teisingo ir teisėto demokratinio pagrindo, padėsiančio skatinti augimą, darbo vietų kūrimą ir visų piliečių gerovės didėjimą.

Pranešime aptariami trys skirtingi etapai, kuriais galėtų būti įgyvendinta penkių pirmininkų vizija (žr. 1 priedą):

-         Pirmasis etapas, arba „tobulinimas darbais“ (2015 m. liepos 1 d. – 2017 m. birželio 30 d.): naudojantis turimomis priemonėmis ir galiojančiomis sutartimis stiprinti konkurencingumą ir struktūrinę konvergenciją, vykdyti atsakingą fiskalinę politiką nacionaliniu ir euro zonos lygmenimis, baigti kurti finansinę sąjungą ir stiprinti demokratinę atskaitomybę.

-         Antras etapas, arba galutinis EPS sukūrimas: bus imtasi didesnio poveikio veiksmų, kad konvergencijos procesas taptų labiau įpareigojantis, pavyzdžiui, suformuojant bendrai sutartų teisinio pobūdžio konvergencijos rodiklių rinkinį ir euro zonos iždą.

-         Paskutinis etapas (ne vėliau kaip 2025 m.): kai bus įgyvendintos visos priemonės, glaudžiai integruota reali EPS visų bendrą valiutą įsivedusių ES valstybių narių piliečiams užtikrins stabilumą ir gerovę, todėl pasirengusioms kitoms ES valstybėms narėms atrodys patrauklu prie jų prisijungti.

Siekdama parengti perėjimą nuo pirmojo prie antrojo etapo, Komisija 2017 m. pavasarį paskelbs baltąją knygą, kurioje apibrėš, kokių veiksmų, įskaitant teisines priemones, reikia imtis, kad būtų baigtas antras EPS kūrimo etapas. Tokio modelio laikėsi Jacques'as Delorsas 1985 m., baltojoje knygoje nurodęs priemonių sąrašą ir jų įgyvendinimo grafiką ir taip padėjęs pagrindą priimti Suvestinį Europos aktą – teisinį bendrosios rinkos projekto pagrindą.  

Kas konkrečiai rašoma penkių pirmininkų pranešime?

1. Ekonominės sąjungos, kurioje vyktų konvergencija, augtų ekonomika ir būtų kuriamos darbo vietos, kūrimas

Ši sąjunga remtųsi keturiais elementais: euro zonos konkurencingumo institucijų sistemos sukūrimu, griežtesniu makroekonominio disbalanso procedūros įgyvendinimu, didesniu dėmesiu užimtumo ir socialinės srities rezultatams ir tvirtesniu ekonominės politikos koordinavimu pagal pertvarkytą Europos semestrą (žr. 2 priedą). Tai turėtų būti įgyvendinta artimiausiu metu (pirmuoju etapu), imantis praktinių žingsnių ir taikant Bendrijos metodą. Vidutinės trukmės laikotarpiu (antruoju etapu) konvergencijos procesas turėtų tapti labiau įpareigojantis taikant bendrus aukšto lygio standartus, kurie būtų nustatyti ES teisės aktuose.

Konkurencingumo institucijos

Konkurencingumo institucijų tikslas neturėtų būti darbo užmokesčio formavimą lemiančių praktikų ir institucijų vienodinimas valstybėse narėse. Šie procesai ES labai skiriasi ir pagrįstai atspindi šalių pasirinkimą ir teisines tradicijas.

Remdamasi bendru modeliu, kiekviena valstybė narė turėtų nuspręsti, kokia turėtų būti jos nacionalinės konkurencingumo institucijos struktūra, tačiau jos visos turi būti demokratiškai atskaitingos ir nepriklausomos. Nacionaliniai subjektai, tokiems kaip socialiniai partneriai, kiekvienoje valstybėje narėje turėtų atlikti įprastą vaidmenį, tačiau, derėdamiesi dėl darbo užmokesčio, jie turėtų kaip gairėmis naudotis tų institucijų nuomone. Kai kuriose valstybėse narėse, pvz., Nyderlanduose ir Belgijoje, tokios institucijos jau veikia.

2. Finansinės sąjungos kūrimas

Ekonominės ir finansinės sąjungos viena kitą papildo ir sustiprina. Pirmuoju etapu pažanga šiose srityse turi būti ypač svarbus prioritetas. Kadangi didžioji dauguma pinigų yra bankų indėliai, tai valiuta gali būti bendra tik tada, kai bankų indėlių saugumas yra vienodas ir nepriklauso nuo to, kurioje valstybėje narėje bankas veikia. Todėl reikalinga bendra bankų priežiūra, bendras bankų pertvarkymas ir bendras indėlių draudimas. Vieną tikslą – bendrą bankų priežiūrą – jau esame pasiekę. Vienu metu buvo susitarta ir dėl bendro pertvarkymo mechanizmo, ir dėl Bendro pertvarkymo fondo, kuris pradės veikti 2016 m. sausio 1 d. Kaip tolesnį žingsnį, penki pirmininkai siūlo inicijuoti Europos indėlių draudimo schemą (EIDS), kuri būtų įgyvendinta pirmuoju etapu ir veiktų kaip nacionalinių indėlių garantijų sistemų Europos lygmens perdraudimo sistema.

3. Fiskalinės sąjungos kūrimas

Netvari fiskalinė politika ne tik kelia grėsmę kainų stabilumui Sąjungoje, bet ir daro žalą finansiniam stabilumui. Artimiausiu metu (pirmuoju etapu) penki pirmininkai siūlo sukurti patariamąją Europos fiskalinę valdybą, kuri koordinuotų ir papildytų jau veikiančias nacionalines fiskalines valdybas (žr. 3 priedą). Ji teiktų nepriklausomą Europos lygmens analizę, kaip biudžetai atitinka ES fiskalinio valdymo sistemoje iškeltus ekonominius tikslus. Per ilgesnį laiką (antruoju etapu) turėtų būti sukurta bendra makroekonominio stabilizavimo funkcija, padėsianti geriau atlaikyti sukrėtimus, kurių šalys nėra pajėgios atlaikyti pavieniui. Ji padėtų sušvelninti didelius makroekonominius sukrėtimus ir taip padidintų EPS atsparumą. Tokia stabilizavimo funkcija galėtų būti iš pradžių grindžiama Europos strateginių investicijų fondu, nustatant finansavimo šaltinių kompleksą ir investicinius projektus, kurie konkrečiai susiję su euro zona.

4. Demokratinės atskaitomybės, teisėtumo ir institucijų stiprinimas – nuo taisyklių prie institucijų

Didesnė atsakomybė ir integracija ES ir euro zonos lygmenimis reiškia didesnę tarpusavio priklausomybę. Be to, tai reiškia, kad naujos galios bus geriau pasidalytos ir taps geriau žinoma, kas, ką ir kada sprendžia. Atėjo metas persvarstyti ir konsoliduoti mūsų politinę struktūrą: pranešime siūloma aktyviau įtraukti parlamentus ir sustiprinti jų vykdomą kontrolę nacionaliniu ir Europos lygmenimis, ypač konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, nacionalinių reformų programų ir metinės augimo apžvalgos klausimais. Artimiausiu metu (pirmuoju etapu) EPS reikia vieningo išorės atstovavimo, kaip nurodyta Komisijos pirmininko politinėse gairėse. Šiandien ES ir euro zona dar nėra atstovaujamos kaip vienas subjektas tarptautinėse finansų institucijose, konkrečiai, Tarptautiniame valiutos fonde. Susiskaidymas reiškia, kad ES negali daryti įtakos, proporcingos jos politiniam ir ekonominiam svoriui. Penki pirmininkai taip pat siūlo stiprinti euro grupės vaidmenį. Todėl artimiausiu metu gali prireikti sustiprinti ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės įgaliojimus ir sustiprinti jos turimas priemones. Ilgainiui (antruoju etapu) reikėtų svarstyti nuolatinio Euro grupės pirmininko pareigybės galimybę.

Be to, nors euro zonos valstybės narės toliau priims sprendimus dėl apmokestinimo ir biudžeto išlaidų paskirstymo pagal nacionalinius politinius pasirinkimus, didės poreikis kai kuriuos sprendimus priimti kolektyviai, užtikrinant demokratinę atskaitomybę ir teisėtumą. Būsimas euro zonos iždas galėtų būti tokio kolektyvinio sprendimų priėmimo vieta.

5. EPS socialinė dimensija

Viena iš pagrindinių krizės pamokų ta, kad aukščiausios klasės ekonominė ir pinigų sąjunga yra ne tik konkurencinga, novatoriška ir vis labiau globalizuotame pasaulyje sėkmingai veikianti ekonomika, bet ir aukšto lygio socialinė sanglauda. Europos Komisijos pirmininku išrinktas J. C. Junckeris sakė Europos Parlamentui: „Noriu, kad Europa siektų trigubos A reitingo socialiniuose reikaluose, panašiai kaip ji siekia trigubo A reitingo finansų ir ekonomikos srityse.“ Tai reiškia, kad darbo rinkos ir socialinės rūpybos sistemos turi veikti sklandžiai ir darniai visose euro zonos valstybėse narėse. Šiame pranešime iškelto naujo proceso – konvergencijos, kuria siekiama geresnių standartų, – ašis turėtų būti darbo rinkos ir socialinės srities rezultatų ir socialinės sanglaudos gerinimas.

Tolesni žingsniai. Šiame pranešime nurodyti pagrindiniai žingsniai, kurių reikia norint ne vėliau kaip 2025 m. baigti kurti ekonominę ir pinigų sąjungą. Pirmųjų iniciatyvų ES institucijos turėtų imtis nuo 2015 m. liepos 1 d. Siekdama parengti perėjimą nuo pirmojo prie antrojo etapo, Komisija konsultuodamasi su kitų ES institucijų pirmininkais 2017 m. pavasarį paskelbs baltąją knygą, kurioje įvertins per pirmąjį etapą padarytą pažangą ir apibrėš, kokių veiksmų reikia imtis toliau. Ji aptars didesnio poveikio priemonių, kurių reikia norint užbaigti antrąjį EPS kūrimo etapą, teisines, ekonomines ir politines sąlygas ir pasinaudos ekspertų konsultacinės grupės analitinėmis įžvalgomis. Svarbu nedelsiant pradėti kurti penkių pirmininkų pranešimu pagrįstus teisės aktus ir institucijas.

Pagrindinė informacija

2014 m. spalio mėn. Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime pabrėžta, kad „siekiant užtikrinti sklandų ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą itin svarbu glaudžiau koordinuoti ekonominę politiką“. Jame buvo paraginta tęsti darbą, „kad būtų sukurti konkretūs tvirtesnio ekonominės politikos koordinavimo, konvergencijos ir solidarumo mechanizmai“, ir „parengti tolesnius veiksmus, susijusius su geresniu ekonomikos valdymu euro zonoje“.

Rengiant šį pranešimą intensyviai diskutuota su valstybėmis narėmis ir pilietine visuomene. Jame remtasi pranešimu „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“, “ (vadinamuoju Keturių pirmininkų pranešimu) ir 2012 m. Komisijos komunikatu „Stipri ir reali ekonominė ir pinigų sąjunga“. Šie dokumentai lieka svarbiausiomis EPS sukūrimo gairėmis.

Šiame pranešime išdėstyti asmeniniai penkių pirmininkų svarstymai ir diskusijos. Daugiausia dėmesio jame skiriama euro zonai, nes bendrą valiutą naudojančios šalys turi specifinių bendrų sunkumų, interesų ir atsakomybę. Vis dėlto į didesnio EPS integravimo procesą gali įsitraukti ir visos kitos ES valstybės narės.

Daugiau informacijos:

Penkių pirmininkų pranešimas visomis kalbomis

Jeano Claude'o Junckerio galudžiai bendradarbiaujant su Donaldu Tusku, Jeroenu Dijsselbloemu ir Mario Draghiu parengtas analitinis pranešimas „Preparing for Next Steps on Better Economic Governance in the Euro Area“: http://ec.europa.eu/priorities/docs/analytical_note_en.pdf

Politinės gairės būsimai Europos Komisijai

Europos politinės strategijos centro (EPSC) strateginis dokumentas „The Social Dimension of Economic and Monetary Union

Europos politinės strategijos centro strateginis dokumentas „The Euro Plus Pact - How Integration into the EU Framework can Give New Momentum for Structural Reforms in the Euro Area

IP/15/5240

Žiniasklaidai

Visuomenei:


Side Bar