Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Komisija prašo ES valstybių narių nutraukti dvišales tarpusavio investicijų sutartis

Briuselis, 18 Birželio 2015

Šiandien Europos Komisija pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūras prieš penkias valstybes nares ir paprašė jų nutraukti dvišales tarpusavio investicijų sutartis. Dvišalės tarpusavio investicijų sutartys – tai susitarimai, kuriuose nustatomos vienos valstybės piliečių ir bendrovių privačiojo investavimo kitoje valstybėje sąlygos. Dvišalės tarpusavio investicijų sutartys – tai ES valstybių narių sudaryti tarpusavio susitarimai.

Daugelis šių dvišalių tarpusavio investicijų sutarčių sudarytos XX a. dešimtajame dešimtmetyje, prieš 2004, 2007 ir 2013 m. ES plėtrą. Sutartimis iš esmės užtikrinta pusiausvyra tarp tuomečių ES narių ir valstybių, vėliau tapsiančių „ES 13“ grupe. Jomis siekta nuraminti į būsimas „ES 13“ grupės šalis investuoti norinčius privačius investuotojus, kurie tuo metu (kartais dėl istorinių ir politinių priežasčių) galėjo nepatikliai žiūrėti į investavimą tose šalyse. Todėl dvišalėmis investicijų sutartimis siekta sustiprinti investuotojų apsaugą, pavyzdžiui, skiriant kompensacijas už ekspropriaciją ir taikant investicinių ginčų arbitražo procedūras.

Nuo ES plėtros privačių investuotojų nuraminti nebereikia, nes visoms valstybėms narėms taikomos tokios pačios bendrosios rinkos taisyklės, įskaitant tarpvalstybinio investavimo taisykles (visų pirma, įsisteigimo laisvė ir laisvas kapitalo judėjimas). Be to, dėl ES taisyklių (pvz., nediskriminavimo dėl pilietybės) visų ES investuotojų apsauga yra tokia pati. O dvišalėmis tarpusavio investicijų sutartimis teisės suteikiamos dvišaliu pagrindu tik kai kurių valstybių narių investuotojams: remiantis nusistovėjusia Europos Teisingumo Teismo praktika, tokia diskriminacija dėl pilietybės neatitinka ES teisės.

Dėl visų šių priežasčių Komisija nusprendė paprašyti penkių valstybių narių (Austrijos, Nyderlandų, Rumunijos, Slovakijos ir Švedijos) nutraukti dvišales tarpusavio investicijų sutartis. Šiandien išsiųsti oficialūs pranešimai parengti po ankstesnės korespondencijos su šiomis šalimis. Šis klausimas nėra naujas, nes Komisija ne kartą ir ne vienus metus visoms valstybėms narėms aiškino, kad dvišalės tarpusavio investicijų sutartys neatitinka ES teisės. Tačiau dauguma valstybių narių nesiėmė jokių veiksmų, todėl dabar Komisija pradeda pirmąjį pažeidimų nagrinėjimo procedūrų prieš penkias valstybes nares etapą. Kartu Komisija prašo kitos 21 valstybės narės, kuri dar nenutraukė dvišalių tarpusavio investicijų sutarčių, pateikti informacijos ir pradeda su jomis administracinį dialogą. Verta pažymėti, kad dvi valstybės narės – Airija ir Italija – visas dvišales tarpusavio investicijų sutartis nutraukė atitinkamai 2012 ir 2013 m.

Už finansines paslaugas, finansinį stabilumą ir kapitalo rinkų sąjungą atsakingas Europos Komisijos narys Jonathanas Hillas teigė: „ES valstybių narių dvišalės tarpusavio investicijų sutartys paseno ir, kaip rodo Italijos ir Airijos, jau nutraukusių dvišales tarpusavio investicijų sutartis, pavyzdys, tapo nebereikalingos bendrojoje 28 valstybių narių rinkoje. Turime visi veikti išvien, kad teisinė tarpvalstybinio investavimo bendrojoje rinkoje sistema būtų taikoma veiksmingai. Atsižvelgdama į tai, Komisija pasirengusi apsvarstyti galimybę įvesti greito ir veiksmingo tarpininkavimo sprendžiant investicinius ginčus mechanizmą.“

 

Pagrindiniai faktai

Dvišalėse investicijų sutartyse nustatomos dviejų valstybių tarpusavio investicijų sąlygos. Apie 200 ES valstybių narių tarpusavio dvišalių investicijų sutarčių tebegalioja. Dauguma jų sudarytos XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, kai viena arba abi šalys dar nebuvo ES narės. Jų tikslas – skatinti investicijas suteikiant abipuses garantijas, apsaugančias nuo politinės rizikos, kuri gali neigiamai paveikti tas investicijas. Šios dvišalės investicijų sutartys 28 šalių bendrojoje rinkoje yra pasenusios. Procedūra taikoma tik ES valstybių narių tarpusavio dvišalėms investicijų sutartims – ES valstybių narių ir trečiųjų šalių tarpusavio dvišalėmis investicijų sutartims ji netaikoma.

Visų pirma, ES valstybių narių tarpusavio dvišalėmis investicijų sutartimis, kuriomis teisės kai kuriems ES investuotojams suteikiamos dvišaliu pagrindu, skaidoma bendroji rinka. Jų nuostatos sutampa ir prieštarauja su tarpvalstybinėmis investicijomis susijusiems ES bendrosios rinkos teisės aktams. Tai taikoma konkrečiai ES valstybių narių tarpusavio dvišalėms investicijų sutartims. Oficialiuose pranešimuose Komisija pabrėžia, kad šios nagrinėjimo procedūros susijusios tik su galiojančiomis ES valstybių narių tarpusavio dvišalėmis sutartimis. Jos nesusijusios su valstybių narių arba Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių tarpusavio investicijų sutartimis – joms taikomos skirtingos nagrinėjimo procedūros.

Nors ES valstybių narių tarpusavio dvišalės investicijų sutartys pirmaisiais metais po plėtros nebuvo plačiai naudojamos, pastebėta, kad neseniai kai kurie investuotojai vėl pradėjo naudotis šiomis sutartimis. Problema dėl dvišalių investicijų sutarčių nėra teorinė ir turi praktinių pasekmių. Pavyzdžiui, neseniai per vieną arbitražo procedūrą dėl ES valstybių narių tarpusavio dvišalės investicijų sutarties buvo priimtas arbitražo sprendimas, kuris, Komisijos nuomone, yra nesuderinamas su ES teise, nes juo suteikiama neteisėta valstybės pagalba[1]. Tokia padėtis gali sukelti teisinį netikrumą tarpvalstybiniams investuotojams – šiuo metu, kai pagrindinis ES prioritetas yra skatinti investicijoms palankią aplinką.

Todėl Komisija ragina valstybes nares nutraukti dvišales tarpusavio investicijų sutartis, išsiųsdama oficialius pranešimus penkioms valstybėms narėms (Austrijai, Nyderlandams, Rumunijai, Slovakijai ir Švedijai), kurių jau anksčiau prašyta pateikti paaiškinimų per administracinį dialogą[2], nes atitinkamais dvišaliais susitarimais buvo remtasi per arbitražo procedūras ir kilo suderinamumo su ES teise problemų. Oficialus pranešimas yra pažeidimo nagrinėjimo procedūros pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį pirmas etapas. Be to, norėdama sužinoti jų nuomonę dėl šio klausimo, Komisija pagal „EU Pilot“ procedūras raštu kreipėsi į kitą 21 valstybę narę, kurios nėra nutraukusios dvišalių tarpusavio investicijų sutarčių[3].

Tolesni veiksmai

Valstybės narės į oficialius pranešimus turėtų Komisijai atsakyti per 2 mėnesius, o į raštus, pateiktus per sistemą „EU Pilot“, – per 10 savaičių. Komisija surengs susitikimą su visomis valstybėmis narėmis spalio mėn. pradžioje ir padės valstybėms narėms koordinuotai nutraukti dvišales tarpusavio investicijų sutartis.

Be to, Komisija ketina pradėti diskusijas su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis apie tai, kaip toliau gerinti investicijų apsaugą bendrojoje rinkoje.

Informacija apie birželio mėn. sprendimų dėl pažeidimų rinkinį – MEMO/15/5162

Informacija apie bendrą pažeidimo nagrinėjimo procedūrą – MEMO/12/12

Daugiau informacijos apie pažeidimų nagrinėjimo procedūras http://ec.europa.eu/eu_law/infringements/infringements_lt.htm


[1] Arbitražo teismas, išnagrinėjęs bylą Micula, nurodė Rumunijai atlyginti žalą Švedijos investuotojui, neatsižvelgdamas į Komisijos poziciją, kad toks sprendimas pažeistų ES valstybės pagalbos taisykles.

[2] Sistema „EU Pilot“ sukurta siekiant gerinti Komisijos tarnybų ir valstybių narių institucijų tarpusavio bendravimą ES teisės taikymo arba nacionalinės teisės aktų atitikties ES teisei klausimais ir su tuo susijusių problemų sprendimą prieš pradedant pažeidimo nagrinėjimo procedūrą pagal SESV 258 straipsnį (http://ec.europa.eu/eu_law/infringements/application_monitoring_lt.htm).

[3]Kreiptasi į visas kitas valstybes nares, išskyrus Airiją ir Italiją, kurios nutraukė dvišales tarpusavio investicijų sutartis.

IP/15/5198

Žiniasklaidai

Visuomenei:


Side Bar