Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Energetikos sąjunga: saugiai ir tvariai gaunama, konkurencinga, įperkama energija kiekvienam europiečiui

Briuselis, 25 Vasario 2015



Energija naudojama pastatams šildyti ir vėsinti, prekėms vežti ir ekonominei veiklai palaikyti. Bet kadangi infrastruktūra sensta, rinkos integruotos prastai ir atskirų šalių politika nekoordinuojama, plečiantis pasirinkimo galimybėms ar mažėjant energijos kainoms mūsų vartotojai, namų ūkiai ir verslas naudos negauna. Atėjo metas Europoje iki galo sukurti bendrąją energijos rinką. Šiandien Europos Komisija, įgyvendinama Pirmininko J. C. Junckerio politinėse gairėse iškeltą esminį prioritetą, paskelbė, kokią strategiją taikydama ji ketina užtikrinti energetikos sąjungos atsparumą ir laikytis toliaregiškos politikos klimato kaitos srityje.

Energetikos sąjunga konkrečiai – tai:

  • Solidarumo išlyga: bus sumažinta priklausomybė nuo vienintelių tiekėjų ir užtikrinta galimybė remtis kaimynais, jei kiltų energijos tiekimo sutrikimų. ES valstybėms susitariant dėl energijos ar dujų pirkimo iš šalių, kurios nėra ES narės, bus daugiau skaidrumo.
  • Energijos tiekimas, tarsi būtų penktoji laisvė – laisvai tiekti energiją į kitas ES šalis ir ją iš jų gauti. Galiojančios taisyklės bus griežtai įgyvendintos tokiose srityse, kaip energijos tiekimo ir infrastruktūros valdymo atskyrimas ir reguliavimo įstaigų nepriklausomumas, prireikus imantis teisinių veiksmų. Elektros energijos rinka bus performuota taip, kad taptų labiau tarpusavyje susijusi, siūlytų daugiau iš atsinaujinančių išteklių pagamintos energijos ir labiau reaguotų į paklausos ir pasiūlos veiksnius. Valstybių įsikišimas į vidaus rinką bus iš esmės persvarstytas, o aplinkai žalingos subsidijos ilgainiui bus panaikintos.
  • Pirmiausia – energijos vartojimo efektyvumas: energijos vartojimo efektyvumas bus iš esmės persvarstytas ir laikomas atskiru energijos šaltiniu, kad konkurencinėje kovoje galėtų būti laikomas lygiaverčiu gamybos pajėgumui.
  • Netrumpalaikis perėjimas prie mažaanglės visuomenės: bus užtikrinta, kad vietoje gaminama elektros energija, įskaitant tą, kuria gaunama iš atsinaujinančių išteklių, galėtų būti lengvai ir efektyviai tiekiama į tinklą. Bus skatinamas ES pirmavimas technologijų srityje plėtojant naujos kartos atsinaujinančių išteklių technologijas ir išsiveržiant į priekį elektromobilumo srityje, Europos bendrovėms didinant eksportą ir konkuruojant pasaulyje.

Energetikos sąjungoje svarbiausias vaidmuo tenka piliečiams. Jų mokamos kainos turėtų būti įperkamos ir konkurencingos. Energija turėtų būti tiekiama saugiai ir tvariai, užtikrinant didesnę konkurenciją ir daugiau pasirinkimo galimybių kiekvienam vartotojui.

Šie ir kiti įsipareigojimai pateikiami kartu su veiksmų planu, kuriuo tų didelio užmojo tikslų bus siekiama energetikos ir klimato srities politikoje.

Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris sakė: „Pernelyg ilgai energijai netaikytos pagrindinės mūsų Sąjungos laisvės. Dabarties įvykiai rodo, kiek daug dėl to prarasta: europiečiai baiminasi neturėsią energijos, kurios reikia būstams apšildyti. Todėl Europa turi veikti išvien ir orientuotis į ilgalaikius rezultatus. Noriu, kad energija, kuria remiasi mūsų ekonomika, būtų atspari, patikima, saugiai tiekiama, vis didesne dalimi atsinaujinančioji ir tvari.“

Už energetikos sąjungą atsakingas Pirmininko pavaduotojas Marošas Ševčovičius sakė: „Šiandien mes inicijuojame didžiausio užmojo europinį projektą nuo Anglies ir plieno bendrijos laikų. Šiuo projektu mūsų 28 Europos energijos rinkos bus integruotos į energetikos sąjungą, Europa taps mažiau priklausoma energetikos srityje ir atsiras nuspėjamumas, kurio taip reikia investuotojams, kad jie galėtų kurti darbo vietas ir užtikrinti ekonomikos augimą. Šiandien mes pradedame esminį perėjimą į mažaanglę ir klimatui palankią ekonomiką, į energetikos sąjunga, kurioje dėmesys pirmiausia kreipiamas į piliečius ir jiems suteikiama įperkamesnė, saugesnė ir tvaresnė energija. Kartu su kitais Komisijos nariais, kurie glaudžiai bendradarbiavo projekto komandoje, ir remiamas visos Komisijos esu pasiryžęs šią energetikos sąjungą paversti tikrove.“

Už klimato kaitą ir energetiką atsakingas Komisijos narys Miguelis Ariasas Cañete sakė: „Kibkim į darbą. Šiandien nustatėme sujungtos, integruotos ir saugiai tiekiamos energijos rinkos Europoje kryptį. Dabar reikia ją įgyvendinti. Mūsų kelias į realų energijos saugumą ir klimato apsaugą prasideda visai čia pat. Todėl sutelksiu dėmesį į mūsų bendros energijos rinkos kūrimą, didesnį energijos taupymą, atsinaujinančiųjų išteklių naudojimo plėtrą ir mūsų energijos tiekimo įvairinimą. Po dešimtmečių delsimo daugiau neprarasime progos sukurti energetikos sąjungą. J. C. Junckerio vadovaujama Komisija tinkamai imasi to, kas svarbiausia.“


Pagrindiniai duomenys

  • ES yra didžiausia pasaulyje energijos importuotoja. Ji importuoja 53 proc. suvartojamos energijos už maždaug 400 mlrd. EUR kasmet.
  • 12 valstybių narių[1] neatitinka ES mažiausio jungčių planinio rodiklio – kad bent 10 proc. įrengtojo elektros energijos gamybos pajėgumo galėtų pasinaudoti kita valstybė narė. ES sudarė 137 elektros energijos projektų sąrašą, kuriame 35 projektai susiję su elektros energijos jungtimis. Įgyvendinus kai kuriuos tų projektų rodiklio neatitinkančių valstybių sumažėtų nuo 12 iki 2.
  • Tinkamai sujungus Europos elektros energijos tinklą vartotojai kasmet sutaupytų iki 40 mlrd. EUR per metus.
  • 6 ES valstybių narių[2] dujų importas priklauso nuo vienintelio išorės tiekėjo.
  • 75 proc. mūsų pastatų energija naudojama neefektyviai; 94 proc. transporto priklauso nuo naftos produktų, kurių 90 proc. yra importuojami.
  • Vien į ES energetikos sektorių iki 2020 m. reikia investuoti daugiau nei 1 trln. EUR.
  • Didmeninės elektros energijos kainos Europoje 30 proc. didesnės nei JAV, o didmeninės dujų kainos didesnės daugiau nei 100 proc.
  • Bendra Europos atsinaujinančiosios energijos verslo metinė apyvarta yra 129 mlrd. EUR, ir jame dirba daugiau nei milijonas asmenų. Uždavinys – užtikrinti, kad Europa ir toliau pirmautų pasaulyje investicijomis į atsinaujinančiąją energiją.
  • 1990–2011 m. ES išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo 18 proc.
  • Iki 2030 m. ES siekia tą kiekį sumažinti bent 40 proc., padidinti sunaudojamos atsinaujinančiosios energijos kiekį ne mažiau kaip 27 proc. ir bent 27 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą.

 

  Kas šiandien priimta?

 

  • Atsparios energetikos sąjungos ir toliaregiškos politikos klimato kaitos srityje pagrindų strategija. Joje penkiomis tarpusavyje susijusiomis politikos dimensijomis išdėstomi energetikos sąjungos tikslai ir konkrečios priemonės, kuriomis jų sieks J. C. Junckerio vadovaujama Komisija: nauji teisės aktai, kuriais siekiama performuoti ir atnaujinti elektros energijos rinką, didesnis sutarčių dėl dujų skaidrumas, gerokai išplėtotas regioninis bendradarbiavimas, kaip svarbi rinkos integravimo priemonė, kurios sistema reglamentuojama griežčiau, nauji teisės aktai, kuriais siekiama užtikrinti elektros energijos ir dujų tiekimą, didesnis ES finansavimas energijos vartojimo efektyvumo priemonėms arba naujas dokumentų dėl atsinaujinančiosios energijos rinkinys, kuriame daugiau dėmesio būtų skirta europinei energijos mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijai, metinė energetikos sąjungos būklės ataskaita ir daugelis kitų.
  • Komunikatas dėl jungčių, kuriame nurodomos priemonės, kurių reikia imtis norint pasiekti tikslą – iki 2020 m. 10 proc. elektros energijos gauti per jungtis. Tai minimalus kiekis, kuris būtinas, valstybės narės galėtų viena kitai tiekti elektros energiją ir ja prekiauti. Jame išvardytos valstybės narės, kurios tikslą yra pasiekusios, ir projektai, būtini, norint panaikinti atotrūkį iki 2020 m.
  • Komunikatas, kuriame išdėstoma gruodžio mėn. Paryžiuje numatomo priimti pasaulinio susitarimo dėl klimato vizija. Joje brėžiama vizija – skaidrus, dinamiškas ir teisiškai privalomas pasaulinis susitarimas su tolygiais ir didelio užmojo visų dalyvių įsipareigojimais. Be to, komunikate 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos priimti sprendimai integruojami į naujajam susitarimui ES siūlomą teršalų išmetimo mažinimo planinį rodiklį (vadinamąjį numatomą nacionaliniu lygmeniu nustatytą veiksmą, angl. INDC).

 

Daugiau informacijos apie energetikos sąjungą

Interneto svetainė

Suvestinė apie energetikos sąjungą

Suvestinė apie energijos rinkų sujungimą siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą, rinkų integravimą ir daug intensyvesnį atsinaujinačiosios energijos naudojimą

Svarbiausi klausimai ir atsakymai apie Europos Komisijos komunikatą „Paryžiaus protokolas. Pasaulio klimato kaitos stabdymo po 2020 m. planas“

Twitter paskyra


[1] Airija, Estija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Portugalija ir Rumunija.

[2] Bulgarija, Estija, Latvija, Slovakija, Lietuva ir Suomija.

IP/15/4497

Žiniasklaidai

Visuomenei:


Side Bar