Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2014 m. liepos 8 d.

Jūrų stebėjimas. Kartu su valstybėmis narėmis rūpintis saugesnėmis jūromis ir vandenynais

Šiandien Europos Komisija žengė dar vieną žingsnį į veiksmingesnį ir ekonomiškesnį Europos jūrų stebėjimą. Sutelkus stebėjimo duomenis iš civilinių ir karinių institucijų, pvz., pakrančių apsaugos tarnybų, karinių jūrų laivynų, eismo stebėjimo, aplinkos ir taršos stebėjimo tarnybų, žuvininkystės sektoriaus ir sienų kontrolės postų, būtų galima išvengti dvigubo darbo ir kasmet sutaupyti iki 400 mln. eurų. Intensyvesnis bendradarbiavimas ir dalijimasis duomenimis padėtų veiksmingiau reaguoti tais atvejais, kai būtina iš karto imtis veiksmų, pavyzdžiui, įvykus nelaimei jūroje, pasklidus taršai, įvykus nusikaltimui arba iškilus saugumo pavojui. Jūrų sričiai skirta Bendra keitimosi jūrų stebėjimo informacija aplinka (CISE) siekiama suburti visus susijusius dalyvius ir užtikrinti duomenų mainus. CISE yra vienas iš neseniai priimtos Europos jūrų saugumo strategijos sudėtinių elementų.

Už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakinga Komisijos narė Maria Damanaki: „Tvarų jūrų sektoriaus ekonomikos augimą galima užtikrinti tik tuo atveju, jeigu mūsų jūros ir vandenynai bus saugūs ir apsaugoti. Bendra keitimosi jūrų stebėjimo informacija aplinka siekiama užtikrinti, kad visi susiję jūrų sektoriaus dalyviai turėtų visą įvykių jūrose vaizdą. Tokios informacijos mainai itin svarbūs siekiant išvengti dvigubo duomenų rinkimo ir siunčiant patrulinius laivus, lėktuvus, sraigtasparnius ar nukreipiant palydovus į tas pačias jūrų zonas. Šiandien maždaug 40 % informacijos renkama po kelis kartus, o 40–80 % informacijos nesidalijama tarp suinteresuotų naudotojų. Negalime sau leisti taip veltui eikvoti pastangas ir lėšas.“

Šiandien paskelbtame Komisijos komunikate supažindinama su didele pažanga ES ir valstybių narių lygmenimis, kuri buvo padaryta nuo 2010 m., kai buvo parengtas CISE veiksmų planas ir visi šios srities dalyviai tvirtai įsipareigojo jį įgyvendinti. Jame taip pat pateikiamos tolesnių veiksmų tiek nacionaliniu, tiek ES lygmenimis gairės ir prioritetai. Visų pirma reikėtų stengtis toliau gerinti informacijos mainus, ypač tarp civilinių ir karinių institucijų, geriau sujungti esamas jūrų stebėjimo sistemas ir užtikrinti jų sąveikumą. Taip bus pasiektas didesnis jūrų stebėjimo operacijų ES vandenyse ir bet kuriose kitose geografinėse srityse, kuriose ES turi gyvybinių interesų, veiksmingumas, kokybė, operatyvumas ir koordinavimas. Tai padės sukurti saugesnę aplinką investicijoms į mėlynąjį augimą ir padidinti ES piliečių gerovę bei saugumą.

Artimoje ateityje Komisija ketina pradėti projektą pagal ES 7-ąją bendrąją mokslinių tyrimų programą, kad Bendrą keitimosi jūrų stebėjimo informacija aplinką išbandytų plačiu mastu. Kartu su valstybėmis narėmis ji taip pat parengs vadovą, kuriame bus pateiktos geriausios praktikos rekomendacijos, kaip taikyti CISE, pagrįstos patirtimi, sukaupta naudojant esamas sistemas ir vykdant bandomuosius projektus, kaip antai MARSUNO, BluemassMed ir Cooperation. Be to, Komisija toliau rems priemones, skirtas parengti sistemų sąveikumo užtikrinimo standartus.

Pagrindiniai faktai

ES valstybės narės vykdo ir vykdys jūrų stebėjimą. Tačiau įvairios stebėjimo institucijos Europoje turi nepakankamai galimybių naudotis viena kitos informacija. Naudojant moderniausias technologijas į CISE bus integruotos dabartinės stebėjimo sistemos ir tinklai ir bus užtikrintas sistemų sąveikumas.

Vienas iš pagrindinių ES integruotos jūrų politikos strateginių tikslų ir svarbus neseniai priimtos Jūrų saugumo strategijos elementas yra gerinti jūrų stebėjimo institucijų keitimąsi informacija. Stiprinti jūrų ir vandenynų saugumą taip pat labai svarbu įgyvendinant mėlynojo augimo darbotvarkę, kuria siekiama užtikrinti jūrų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.

ES turi gyvybinių interesų sprendžiant su jūromis susijusius klausimus ES ir visame pasaulyje ir turi būti pajėgi tinkamai ir veiksmingai šiuos interesus apsaugoti.

Iš 28 jos valstybių narių 23 yra pakrantės valstybės, 26 – vėliavos valstybės.

ES valstybės narės turi kontroliuoti daugiau nei 90 000 kilometrų pakrantės, kuri ribojasi su dviem vandenynais ir keturiomis jūromis, taip pat turi užjūrio teritorijų ir nacionalinio saugumo infrastruktūros kituose vandenynuose. Iš viso jose yra daugiau nei 1200 prekybinių uostų, daugiau kaip 8100 su vėliava plaukiojančių laivų (didesnių nei 500 bruto tonų), 4300 registruotų jūrų bendrovių, 764 dideli uostai ir daugiau 3800 uosto įrenginių. Valstybės narės yra paskyrusios 80 registruotų saugumo veiklos vykdytojų.

90 % išorinės ES prekybos ir 40 % vidinės prekybos vyksta jūra.

Europos laivų savininkai valdo 30 % pasaulio laivų ir 35 % pasaulinio laivyno tonažo (be kita ko, 55 % konteinerinių laivų ir 35 % tanklaivių). Šiais laivais vežamos prekės sudaro 42 % pasaulinės jūrų prekybos vertės.

Per ES uostus kasmet vyksta daugiau nei 400 mln. keleivių.

Daugiau kaip 20 % pasaulio tonažo sudarančių laivų registruota su ES valstybių vėliavomis, o ES bendrovės kontroliuoja per 40 % pasaulio laivyno.

Jūrų stebėjimo veiklą ES ir jos valstybėse narėse vykdo maždaug 300 valdžios institucijų.

Daugiau informacijos

MEMO/14/467

Komunikatas ir daugiau informacijos: http://ec.europa.eu/maritimeaffairs/policy/integrated_maritime_surveillance/index_lt.htm

Asmenys ryšiams:

Helene Banner, tel. +32 2 295 24 07,

Lone Mikkelsen, tel. +32 2 296 05 67

Visuomenei: Europe Direct, tel. 00 800 6 7 8 9 10 11, e. paštas


Side Bar