Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Komisija imasi veiksmų ES piliečių balsavimo teisėms, kurias jie prarado dėl naudojimosi laisvo judėjimo teise, apginti

Commission Européenne - IP/14/77   29/01/2014

Autres langues disponibles: FR EN DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO HR

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

2014 m. sausio 29 d., Briuselis

Komisija imasi veiksmų ES piliečių balsavimo teisėms, kurias jie prarado dėl naudojimosi laisvo judėjimo teise, apginti

Šiandien Europos Komisija paskelbė gaires, skirtas toms ES valstybėms narėms, kuriose dėl galiojančių taisyklių piliečiai netenka balsavimo nacionaliniuose rinkimuose teisės vien todėl, kad jie pasinaudojo laisvo judėjimo teise ES. Šiuo metu tokia tvarka galioja penkiose ES valstybėse narėse – Danijoje, Airijoje, Kipre, Maltoje ir Jungtinėje Karalystėje. Nors pagal galiojančias ES sutartis valstybės narės turi kompetenciją nuspręsti, kam suteikti teisę balsuoti nacionaliniuose rinkimuose, tokios teisės atėmimas gali daryti neigiamą poveikį laisvo judėjimo teisei ES. Balsavimo teisės praradimas taip pat prieštarauja esminei ES pilietybės idėjai, t. y. kad ja ES piliečiams turėtų būti suteikta papildomų teisių, o ne atimtos teisės.

Balsavimo teisė yra viena iš pagrindinių pilietybės suteikiamų politinių teisių. Tai esminis demokratijos elementas. Valstybių narių taisyklės, kuriomis atimama į kitą ES šalį persikėlusių piliečių teisė balsuoti, iš esmės prilygsta bausmei už naudojimąsi laisvo judėjimo teise. Tokie veiksmai kelia pavojų, kad piliečiai bus laikomi antrarūšiais, – sakė Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja ir už teisingumą atsakinga Komisijos narė Viviane Reding. – Laiškuose, peticijose ir per piliečių dialogus mums aiškiai nurodyta, kad tai yra didelė problema. Todėl Komisija 2013 m. ES pilietybės ataskaitoje įsipareigojo išspręsti šį klausimą. Būtent to ir siekiame šiandien priimtomis gairėmis. Valstybes nares raginame užtikrinti didesnį lankstumą ir penkioms minėtoms šalims parengėme gaires, kuriomis siekiama, kad piliečiai būtų vėl įtraukti į rinkimų sąrašus kilmės šalyse. Tikiuosi, kad valstybės narės išspręs šias labai konkrečias jų piliečiams kylančias problemas, nes balsavimo teisės atėmimas šiems piliečiams kelia didelį susirūpinimą.

Šiuo metu penkių ES valstybių narių – Danijos, Airijos, Kipro, Maltos ir Jungtinės Karalystės – piliečiai praranda teisę balsuoti nacionaliniuose rinkimuose dėl to, kad tam tikrą laikotarpį gyvena užsienyje. Taisyklės šalyse smarkiai skiriasi. Pvz., Kipro piliečiai netenka teisės balsuoti nacionaliniuose rinkimuose, jei negyveno Kipre šešis mėnesius iki rinkimų, o Jungtinės Karalystės piliečiai – jei nebuvo užsiregistravę balsuoti tam tikru adresu Jungtinėje Karalystėje bet kada per pastaruosius 15 metų (žr. priede pateiktą apžvalgą). Kitose valstybėse narėse jų ES piliečiai teisę balsuoti išsaugo tam tikromis sąlygomis, pvz., užsienyje gyvenantys Austrijos piliečiai turi periodiškai atnaujinti registraciją rinkėjų sąrašuose, o Vokietijoje reikalaujama, kad piliečiai būtų susipažinę su nacionaline politika arba būtų šalyje gyvenę bent tris mėnesius per pastaruosius 25 metus.

Balsavimo teisės atėmimo taisyklės dažniausiai grindžiamos tuo, kad užsienyje gyvenančių piliečių ryšis su kilmės šalimi nėra pakankamai tvirtas. Tai neatitinka šiuolaikinio glaudžiai susieto pasaulio tikrovės.

Šiandien Komisijos skelbiamomis gairėmis siekiama proporcingai spręsti problemą ir valstybės narės skatinamos imtis šių veiksmų:

piliečiams, kurie naudojasi teise į laisvą judėjimą Europos Sąjungoje, leisti išsaugoti balsavimo nacionaliniuose rinkimuose teisę, jeigu jie įrodo, kad toliau domisi politiniu gyvenimu valstybėje narėje, kurios piliečiai jie yra, taip pat pateikdami prašymą palikti juos rinkėjų sąraše;

leidus kitose valstybėje narėje gyvenantiems piliečiams teikti prašymus palikti rinkėjų sąraše, užtikrinti, kad jie galėtų tai atlikti elektroninėmis priemonėmis;

laiku ir tinkamu būdu informuoti piliečius apie sąlygas ir praktines priemones, kuriomis jie gali išsaugoti savo balsavimo nacionaliniuose rinkimuose teises.

Pavyzdžiai

Danijos piliečių pora persikėlė gyventi į Lenkiją, o jų dukra liko Danijoje, kad užbaigtų mokslus. Ši pora dažnai lanko šeimą ir draugus Kopenhagoje ir domisi politiniais ir socialiniais pokyčiais Danijoje, į kurią vėliau ketina grįžti gyventi. Tačiau jie negali balsuoti nacionaliniuose rinkimuose, nes iš šalies išvykę Danijos piliečiai rinkėjų sąrašuose gali būti užregistruoti tik tuomet, jeigu jie ketina grįžti į šalį per dvejus metus.

Pensijos sulaukęs Jungtinės Karalystės pilietis persikėlė gyventi į Prancūziją, tačiau palaiko artimus ryšius su šalyje likusiais draugais ir šeima. Jam vis dar priklauso butas Jungtinėje Karalystėje ir klausydamasis kitose ES šalyse transliuojamų aktualijų laidų per Jungtinės Karalystės radiją arba žiūrėdamas jas televiziją, jis neatsilieka nuo šalies politinių įvykių. Tačiau praėjus 15 metų nuo išėjimo į pensiją jis prarado teisę balsuoti Jungtinės Karalystės nacionaliniuose rinkimuose.

Pagrindiniai faktai

ES pilietybe ES piliečiams suteikta teisė balsuoti ir kandidatuoti vietos ir Europos Parlamento rinkimuose toje ES šalyje, kurioje gyvena, ir tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos šalies piliečiai. Tačiau tokios teisės negalioja nacionaliniams rinkimams, taip pat regioniniams rinkimams 13 valstybių narių, kuriose regionams suteikti teisėkūros įgaliojimai.

2010 m. ES pilietybės ataskaitoje Komisija priėjo prie išvados, kad balsavimo teisės atėmimas kelia problemų ES piliečiams, norintiems pasinaudoti laisvo judėjimo laisve, ir pradėjo diskusijas, kad būtų rasta galimų sprendimų.

2013 m. vasario 19 d. Europos Parlamentas ir Komisija surengė bendrą posėdį ES pilietybės tema. Jo dalyviai, įskaitant suinteresuotus ES piliečius, pilietinės visuomenės atstovus, Europos Parlamento narius ir ekspertus, pabrėžė, kad politikos priemones, dėl kurių piliečiai netenka balsavimo teisės, ir jų motyvus būtina peržiūrėti atsižvelgiant į naujausius pokyčius, kuriais siekiama sudaryti visiems geresnes galimybes dalyvauti demokratiniuose ES procesuose.

Be to, neseniai rengtoje „Eurobarometro“ apklausoje dėl rinkimų teisių du trečdaliai respondentų nurodė, kad balsavimo nacionaliniuose rikimuose teisės praradimas vien dėl to, kad jie persikėlė į kitą ES šalį, nepateisinamas.

2013 m. ES pilietybės ataskaitoje nustatyta 12 konkrečių būdų, kuriais europiečiams bus padedama geriau naudotis savo, kaip ES piliečių, teisėmis, pavyzdžiui, ieškoti darbo kitoje ES šalyje ar aktyviau dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime. Ataskaitoje Komisija įsipareigojo ieškoti konstruktyvių būdų, kaip padėti ES piliečiams išsaugoti teisę balsuoti nacionaliniuose rinkimuose kilmės šalyje.

Daugiau informacijos

Spaudai skirtas rinkinys (Komisijos komunikatas ir Rekomendacija)

http://ec.europa.eu/justice/newsroom/citizen/news/140129_en.htm

May 2014: Your vote counts

(2014 m. gegužės mėn. vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams skirta vaizdinė medžiaga)

http://ec.europa.eu/avservices/video/player.cfm?ref=I083108

Europos Komisija. ES pilietybė. Rinkimų teisės

http://ec.europa.eu/justice/citizen/voting-rights/index_en.htm

Už teisingumą atsakingos Europos Komisijos narės ir pirmininko pavaduotojos Viviane Reding interneto svetainė

http://ec.europa.eu/reding

Pirmininko pavaduotojos Twitter @VivianeRedingEU

Teisingumo generalinio direktorato Twitter @EU_Justice

Asmenys ryšiams:

Mina Andreeva, tel.+32 2 299 13 82,

Natasha Bertaud, tel. +32 2 296 74 56,

Visuomenei: Europe Direct tel. 00 800 6 7 8 9 10 11 arba el. paštu

PRIEDAS

1. PADĖTIS VALSTYBĖSE NARĖSE

COUNTRY

Estimated number of nationals living elsewhere in the EU

Disenfranchisement after

Conditions

Denmark

No information available 

2 years

Danish citizens are only allowed to remain on the electoral roll if they register their intention to return to Denmark within 2 years.

Ireland

 No information available 

18 months

Irish citizens are only allowed to remain on the electoral roll if they register their intention to return within 18 months

United Kingdom

1 000 000

15 years

UK citizens are disenfranchised if they have not been registered to vote at an address in the UK in the past 15 years

Мalta

No information available  

18 months

Maltese citizens are disenfranchised if they have not resided in Malta for at least six months in the 18 months immediately preceding national elections

Cyprus

No information available  

6 months

Cypriot citizens are disenfranchised if they have not resided in Cyprus during the six months immediately preceding national elections


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site