Navigation path

Left navigation

Additional tools

Įvertinusi 8 ES šalių pasirengimą tapti euro zonos narėmis, Komisija pasiūlė, kad 2015 m. prie jos prisijungtų Lietuva

European Commission - IP/14/627   04/06/2014

Other available languages: EN FR DE SV CS HU PL BG RO HR

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2014 m. birželio 4 d.

Įvertinusi 8 ES šalių pasirengimą tapti euro zonos narėmis, Komisija pasiūlė, kad 2015 m. prie jos prisijungtų Lietuva

Europos Komisija šiandien paskelbė 2014 m. konvergencijos ataskaitą, kurioje vertinamas 8 valstybių narių pasirengimas įsivesti bendrą valiutą. Šios šalys padarė nevienodą pažangą siekdamos įsivesti eurą. Iš jų išsiskiria konvergencijos kriterijus dabar jau atitinkanti Lietuva.

Todėl Komisija siūlo ES Ministrų Tarybai leisti Lietuvai įsivesti eurą 2015 m. sausio 1 d. Galutinį sprendimą šiuo klausimu Taryba priims antroje liepos pusėje, po to, kai šį klausimą ES valstybių ir vyriausybių vadovai apsvarstys per birželio 26–27 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimą, o Europos Parlamentas pateiks savo nuomonę.

Už ekonomiką, pinigų reikalus ir eurą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Olli Rehnas: „Lietuvos pasirengimas įsivesti eurą – ilgalaikių pastangų vykdyti apdairią fiskalinę politiką ir ekonomines reformas rezultatas. Dėl reformų, kurių imtis iš dalies paskatino Lietuvos stojimas į ES prieš dešimtmetį, akivaizdžiai padidėjo Lietuvos gerovė: šalies BVP vienam gyventojui išaugo nuo vos 35 % ES-28 vidurkio 1995 m. iki numatomų 78 % 2015 m.“

Komisijos pirmininko pavaduotojas pridūrė: „Galimybė priklausyti ekonominei ir pinigų sąjungai tebėra patraukli. Euro zonoje dabar vykdomas veiksmingesnis ekonominės politikos koordinavimas, siekiant užtikrinti stabilumą sukurta tvirta finansinė užkarda ir nuo šių metų veikia bankų sąjunga. Lietuva yra pasiryžusi dalyvauti visoje šioje veikloje ir toliau stiprinti euro zoną. Dėl pastaruosius penkerius metus dėtų pastangų šis laivas daug geriau parengtas plaukioti audringomis jūromis negu buvo krizės pradžioje.“

Iš septynių kitų valstybių narių, kurios vadinamos valstybėmis narėmis, kurioms taikoma išimtis1, (tai Bulgarija, Čekija, Kroatija, Lenkija, Rumunija, Švedija ir Vengrija) nė viena šiuo metu neatitinka visų kriterijų, kad galėtų įsivesti eurą. Todėl jų padėtis bus vėl įvertinta po dvejų metų.

Aštuonių šalių atitiktis konvergencijos kriterijams

Infliacija

Lietuvoje vidutinė infliacija per 12 mėnesių iki 2014 m. balandžio mėn. sudarė 0,6 %, t. y. buvo gerokai mažesnė už to mėnesio 1,7 % pamatinę vertę, ir numatoma, kad artimiausiu laikotarpiu ji liks mažesnė už pamatinę vertę. Pagrindinių rodiklių analizė ir tai, kad iki pamatinės vertės rodiklio yra didelė atsarga, suteikia argumentų teigiamai vertinti atitiktį kainų stabilumo kriterijui.

Kitos šį kriterijų atitinkančios šalys yra Bulgarija, Čekija, Kroatija, Lenkija, Švedija ir Vengrija. Rumunija šio kriterijaus neatitinka.

Viešieji finansai: skolos ir deficito dydis

Taryba šiuo metu nėra Lietuvos atžvilgiu priėmusi sprendimo dėl perviršinio deficito (pagal Sutarties 126 straipsnio 6 dalį). Lietuvoje valdžios sektoriaus deficito ir BVP santykis sumažėjo nuo 5,5 % 2011 m. iki 2,1 % 2013 m., ir Komisijos 2014 m. pavasario ekonomikos prognozėje numatoma, kad 2014 m. jis išliks 2,1 %. Valdžios sektoriaus skola 2013 m. pabaigoje sudarė 39,4 % BVP – ji taip pat gerokai mažesnė negu Mastrichto kriterijais grindžiama riba.

Kitos šį kriterijų atitinkančios šalys yra Bulgarija, Rumunija, Švedija ir Vengrija. Čekija taip pat atitiks šį kriterijų, jei Taryba nuspręs nutraukti perviršinio deficito procedūrą, kaip siūlo Komisija. Dviems valstybėms narėms (Kroatijai ir Lenkijai) vis dar taikoma perviršinio deficito procedūra, todėl jos šio kriterijaus neatitinka.

Valiutos kurso stabilumas

Taikant valiutų kurso mechanizmą II (VKM II), euro zonai nepriklausančios valstybės narės valiutos kursas susiejamas su euru ir gali svyruoti ne daugiau negu nustatytos ribos (standartinės svyravimo ribos yra ± 15 % centrinio kurso atžvilgiu). Lietuva yra VKM II narė nuo 2004 m. birželio 28 d.

Per dvejų metų ataskaitinį laikotarpį Lietuvos litas nepatyrė jokių sukrėtimų ir nebuvo nukrypta nuo VKM II centrinio kurso.

Jokia kita šalis šiuo metu neatitinka šio kriterijaus, nes nė viena iš jų nėra VKM II narė.

Ilgalaikės palūkanų normos

Lietuvos vidutinė ilgalaikė palūkanų norma vienus metus iki 2014 m. balandžio mėn. buvo 3,6 %, t. y. gerokai mažesnė nei pamatinė 6,2 % vertė. Pajamingumo skirtumas, palyginti su euro zonos ilgalaikėmis palyginamosiomis obligacijomis, nuo 2010 m. gerokai sumažėjo ir tapo itin mažas; tai rodo didelį rinkos pasitikėjimą Lietuva.

Šį kriterijų atitinka ir visos kitos šalys.

Kokybiniai kriterijai

Išnagrinėti ir kiti veiksniai, įskaitant mokėjimų balanso pokyčius, taip pat prekių, darbo ir finansų rinkų integraciją. Lietuvos išorės balansas pastaraisiais metais buvo gerokai pakoreguotas, be kita ko, padidėjus jos išorės konkurencingumui. Lietuvos ekonomika gerai integruota į ES ekonomiką dėl prekybos ir darbo rinkos ryšių, ji pritraukia nemažai tiesioginių užsienio investicijų. Šalies finansų sektoriaus integracija į ES finansų sistemą didelė, visų pirma dėl to, kad didelė bankų sistemos dalis nuosavybės teise priklauso užsienio subjektams.

Galiausiai Lietuvos pinigų srities teisės aktai visiškai suderinti su ES teisės aktais.

Iš kitų valstybių narių tik Kroatijos teisės aktai visiškai suderinti su ES teisės aktais.

Komisijos vertinimą papildo Europos centrinio banko (ECB) konvergencijos ataskaita, taip pat paskelbta šiandien.

Pagrindiniai faktai

Per visą krizę Lietuva sėkmingai valdė sudėtingą makroekonominio koregavimo procesą ir po 2009 m. gilaus ekonomikos nuosmukio pasiekė, kad ekonomika vėl imtų augti.

Visos ES valstybės narės, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Daniją, pagal Sutartį yra įsipareigojusios įsivesti eurą, kai tik įvykdys būtinas sąlygas. Aštuoniolika šalių jau turi bendrą valiutą. Už euro zonos ribų vis dar lieka aštuonios ES valstybės narės (t. y. „valstybės narės, kurioms taikoma išimtis“).

Pagal ES sutartį Komisija ir ECB kas dvejus metus arba ES valstybės narės, kuri norėtų prisijungti prie euro zonos, prašymu nagrinėja, ar valstybės narės atitinka būtinas sąlygas, kad galėtų įsivesti bendrą valiutą.

Kad būtų galima įsivesti eurą, reikia nuolat atitikti keturis ekonominio stabilumo kriterijus, susijusius su šalies biudžeto padėtimi, kainų ir valiutos kurso stabilumu ir ilgalaikių palūkanų normų konvergencija. Be to, nacionaliniai teisės aktai, kuriais reglamentuojami pinigų reikalai, turi atitikti ES sutartį.

Sutartyje nustatyta, kad atliekant vertinimą turi būti atsižvelgiama ir į papildomus veiksnius (mokėjimų balansą, rinkos integraciją), iš kurių galima spręsti, ar valstybės narės integracija į euro zoną vyks sklandžiai, ir kurie padeda įvertinti konvergencijos tvarumą.

Prie 2014 m. konvergencijos ataskaitos pridedamas tarnybų darbinis dokumentas, kuriame išsamiau išnagrinėta sąlygų atitiktis.

Daugiau informacijos

Aštuonių valstybių narių vertinimas pateikiamas dokumente „2014 m. konvergencijos ataskaita“ adresu

http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/european_economy/2014/ee4_en.htm

See also MEMO/14/391

ECB konvergencijos ataskaita:

http://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/conrep/cr201406en.pdf

Asmenys ryšiams:

Simon O'Connor, tel. +32 2 296 73 59

Audrey Augier, tel. +32 2 297 16 07

Vandna Kalia, tel. +32 2 299 58 24

1 :

Valstybės narės, dar neįvykdžiusios eurui įsivesti būtinų sąlygų, Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo vadinamos „valstybėmis narėmis, kurioms taikoma išimtis“, kitaip nei Danija ir Jungtinė Karalystė, kurios prieš priimant Mastrichto sutartį derybose pasiekė, kad šios nuostatos joms nebūtų taikomos.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website