Navigation path

Left navigation

Additional tools

Konkrečioms šalims skirtos 2014 m. rekomendacijos dėl ekonomikos augimo stiprinimo

European Commission - IP/14/623   02/06/2014

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT FI EL CS ET HU LV MT PL SL RO

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2014 m. birželio 2 d.

Konkrečioms šalims skirtos 2014 m. rekomendacijos dėl ekonomikos augimo stiprinimo

Briuselis, 2014 m. birželio 2 d. Europos Komisija šiandien priėmė atskiroms valstybėms narėms skirtas ekonominės politikos rekomendacijas, kaip sustiprinti ekonomikos atsigavimą, kuris prasidėjo prieš metus. Rekomendacijos grindžiamos išsamia šalies padėties analize, jose siūloma, kaip paskatinti ekonomikos augimą, padidinti konkurencingumą ir sukurti naujų darbo vietų 2014–2015 m.

Šiais metais daugiausia dėmesio skiriama nebe neatidėliotinų krizės sukeltų problemų sprendimui, o tvariam augimui bei užimtumui palankių sąlygų įtvirtinimui pokrizinėmis sąlygomis. Drauge su šiandienos rekomendacijomis, kurios žymi svarbiausią ketvirtojo Europos ekonomikos koordinavimo semestro etapą, Komisija pagal Stabilumo ir augimo paktą priėmė ir kelis sprendimus dėl valstybių narių viešųjų finansų. Visais šiais dokumentais pristatomas plataus užmojo ES ekonomikos reformų rinkinys.

Siekiame padėti valstybėms narėms užtikrintai išbristi iš krizės ir sugrįžti prie ekonomikos augimo, – teigė Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barroso. – Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos yra tarsi kryptį rodantis kompasas. Europos valstybių pastangos ir aukos pradeda duoti vaisių. Ekonomikos augimas įgauna pagreitį ir nuo šių metų laukiame užimtumo lygio padidėjimo, kad ir labai nedidelio. Pagrindinis ES šiandienos uždavinys yra politinis – kaip išlaikyti motyvaciją reformoms, kai krizės padariniai mažėja? Jei politikai rodys pavyzdį ir sutelks politinę valią iki galo užbaigdami reformas, net ir nepopuliarias, bus galima užtikrinti tvirtesnį ekonomikos atsigavimą ir geresnį gyvenimo lygį visiems.“

Remiantis Komisijos analize, visais lygmenimis sutelktos pastarųjų metų politinės pastangos padėjo ES ekonomikai atsistoti ant kur kas tvirtesnio pagrindo. Vis dėlto 2014–2015 m. augimas išliks netolygus ir netvirtas, tad reformų pagreitis turėtų būti išlaikytas. Ilgesniuoju laikotarpiu numatomas ES ekonomikos augimo potencialas vis dar palyginti nedidelis – dabartinis didelis nedarbas mažės ir sunki socialinė padėtis gerės tik iš lėto, o didelis investicijų trūkumas išnyks tik per ilgą laiką.

Konkrečioms šalims skirtos 2014 m. rekomendacijos

Šiais metais rekomendacijos pateiktos 26 šalims (išskyrus Graikiją ir Kiprą, kurie įgyvendina ekonominio koregavimo programas). Jose atspindima pažanga, padaryta po 2013 m. rekomendacijų, kurios davė šių teigiamų rezultatų:

  1. vėl ėmė augti ekonomika, taip pat ir daugelyje krizės paliestų šalių. Manoma, kad šiais metais ekonomika trauksis tik Kipre ir Kroatijoje, ir tikimasi, kad 2015 m. vėl augs visų ES valstybių ekonomika;

  2. toliau stiprėja viešieji finansai. Tikimasi, kad 2014 m., pirmą kartą po krizės, bendras ES valstybių biudžeto deficitas nebeviršys 3 proc. BVP ribos. Komisija rekomenduoja perviršinio deficito procedūrą nutraukti Austrijai, Belgijai, Čekijai, Danijai, Slovakijai ir Nyderlandams. Taigi teliks 11 šalių, kurioms tebetaikoma ši procedūra (2011 m. jų buvo 24);

  3. pažeidžiamiausiose šalyse įgyvendinamos reformos jau duoda vaisių. Airija baigė finansinės pagalbos programą 2013 m. gruodžio mėn., Ispanija – 2014 m. sausio mėn. ir Portugalija – 2014 m. gegužės mėn. Numatoma, kad Graikijos ekonomika vėl ims augti 2014 m., o Kipre padėtis stabilizavosi. Latvija, ryžtingai vykdžiusi ekonomikos reformas, sausį pajėgė įsivesti eurą;

  4. imtasi priemonių pusiausvyrai atkurti: nemažai šalių gerėja einamosios sąskaitos pozicijos. 2014 m. kovo mėn., pirmą kartą po makroekonominio disbalanso procedūros įvedimo, Komisija nustatė, kad dviejose šalyse – Danijoje ir Maltoje – nebėra disbalanso, o Ispanijoje nebėra perviršinio disbalanso;

  5. numatoma, kad nuo šių metų palengva didės užimtumas, o iki 2015 m. nedarbas sumažės iki 10,4 proc., nes darbo rinkos pokyčiai paprastai pusmečiu ar daugiau atsilieka nuo BVP. Keliose valstybėse narėse – Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Prancūzijoje – įgyvendinamos didelės reformos darbo rinkos atsparumui padidinti.

Vis dėlto ekonomikos atsigavimas tebėra netolygus ir netvirtas, todėl valstybėse narėse būtina toliau vykdyti struktūrines ekonomikos reformas, konkrečiai:

  1. mažinti didelį nedarbą, nelygybę ir skurdą. Krizė turėjo didelio ilgalaikio poveikio ES nedarbo lygiui: 2013 m. išliko itin aukštas 10,8 proc. nedarbas, kuris svyravo nuo 4,9 proc. Austrijoje iki 27,3 proc. Graikijoje. Šioje srityje reikia tolesnių užimtumo politikos reformų, taip pat plačiau apimančių ir veiksmingesnių švietimo ir rūpybos sistemų. Rekomendacijose ypatingas dėmesys skiriamas jaunimo nedarbo mažinimui, visų pirma įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą;

  2. pereiti prie užimtumui palankesnės mokesčių sistemos. Daugelis šalių, užuot per krizę mažinusios išlaidas, kėlė mokesčius, taip padidindamos bendrą mokesčių naštą. Kadangi viešųjų finansų sektoriuje veiklos laisvė ribota, kai kuriose rekomendacijose pagrindinis dėmesys skiriamas perėjimui nuo darbo jėgos apmokestinimo prie periodiškesnių nekilnojamojo turto, vartojimo ir aplinkossaugos mokesčių, taip pat nuoseklesniam mokestinių prievolių vykdymui ir kovai su mokestiniu sukčiavimu;

  3. skatinti privačias investicijas. Italijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Lietuvoje, Slovėnijoje, Kroatijoje ir Kipre bankų finansavimas, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, tebėra nepakankamas. Rekomendacijose pažymima, kad būtina labiau stabilizuoti bankų sektorių ir ieškoti alternatyvių finansavimo būdų, kaip antai paskolų garantijų sistemos ar bendrovių obligacijos;

  4. didinti ekonomikos konkurencingumą. Svarbiausių sektorių struktūrinių reformų pažanga, palyginti su 2013 m., išlieka nedidelė. Kelete šių metų rekomendacijų raginama imtis paslaugų sektoriaus, energetikos ir transporto infrastruktūros, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sistemų ir konkurencijos teisės tolesnių reformų;

  5. mažinti skolą. Numatoma, kad dėl ilgainiui susikaupusio deficito valstybių skolos rodikliai šiais metais pasieks aukščiausią tašką ir turės būti pradėti mažinti, ypač Belgijoje, Airijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kipre ir Portugalijoje, kur jos tebeviršija 100 proc. BVP. Pagrindinis viešųjų finansų sektoriui tenkantis iššūkis – tinkamai valdyti visuomenės senėjimo išlaidas, ypač pensijų ir sveikatos priežiūros, ir išlaikyti ekonomikos augimą skatinančias išlaidas švietimui ir moksliniams tyrimams bei inovacijoms.

Biudžeto sprendimai

Europos Komisija šiandien rekomendavo ES Ministrų Tarybai baigti perviršinio deficito procedūrą šešioms šalims: Austrijai, Belgijai, Čekijai, Danijai, Nyderlandams ir Slovakijai.

Komisija taip pat paskelbė ataskaitą, kurioje nagrinėjamos planuojamo ir prognozuojamo Sutartyje nustatytos valstybės skolos pamatinės vertės (60 proc. BVP) viršijimo Suomijoje priežastys. Padaryta išvada, kad pradėti perviršinio deficito procedūrą nėra pagrindo, nes nustatyta vertė viršijama dėl šalies indėlio į solidarumo su euro zonos šalimis veiklą.

Be to, Komisija padarė išvadą, kad dvi šalys – Lenkija ir Kroatija – ėmėsi veiksmingų priemonių reaguodamos į Tarybos rekomendacijas, joms pateiktas pagal perviršinio deficito procedūrą.

Tolesni veiksmai

ES vadovai ir ministrai konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas aptars birželio mėn. ES Finansų ministrų taryba jas oficialiai priims liepos 8 d. Tuomet valstybės narės turės įgyvendinti rekomendacijas atsižvelgdamos į jas 2015 m. nacionalinių biudžetų projektuose ir kitose susijusiose politikos srityse. Rekomendacijas pagal Stabilumo ir augimo paktą aptars ir priims ES Finansų ministrų taryba birželio 20 d.

Daugiau informacijos

Konkrečioms šalims skirtos 2014 m. rekomendacijos http://ec.europa.eu/europe2020/making-it-happen/country-specific-recommendations/index_lt.htm

Sprendimai pagal Stabilumo ir augimo paktą http://ec.europa.eu/economy_finance/economic_governance/sgp/corrective_arm/index_en.htm

Asmenys ryšiams:

Pia Ahrenkilde Hansen, tel. +32 2 295 30 70

Sarah Collins, tel. +32 2 296 80 76

Simon O'Connor, tel. +32 2 296 73 59

Vandna Kalia, tel. +32 2 299 58 24

Audrey Augier, tel. +32 2 297 16 07


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website