Navigation path

Left navigation

Additional tools

Nauja Europos kino strategija siekiama padidinti kultūrų įvairovę ir konkurencingumą skaitmeniniame amžiuje

European Commission - IP/14/560   15/05/2014

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO HR

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2014 m. gegužės 15 d.

Nauja Europos kino strategija siekiama padidinti kultūrų įvairovę ir konkurencingumą skaitmeniniame amžiuje

Beveik du trečdaliai ES kino teatruose parodomų filmų yra europiniai, tačiau į juos parduodamų bilietų pajamos sudaro vos trečdalį už kino teatrų bilietus gaunamų pajamų. Nuo 2008 iki 2012 m. Europoje sukuriamų filmų skaičius padidėjo nuo 1 100 iki 1 300, tačiau dauguma jų rodomi tik tose šalyse, kuriose jie sukuriami, ir retai platinami užsienyje. Šiandien Europos Komisijos iniciatyva pradėta nauja ES strategija dėl Europos kino skaitmeniniame amžiuje bus siekiama spręsti šią problemą, kuo geriau išnaudojant naujus platinimo metodus ir taip didinant kultūrų įvairovę ir konkurencingumą.

„Daugiau europinių filmų reikia platinti tarptautiniu mastu – tai svarbu ne tik ekonominiu, bet ir įvairovės požiūriu, – teigė už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą atsakinga Europos Komisijos narė Androulla Vassiliou. – Tai vienas iš mūsų programos „Kūrybiška Europa“ paprogramės MEDIA tikslų. Šioje srityje Europos lygmens pastangos duoda realios papildomos naudos. Tačiau akivaizdu, kad siekiant padidinti Europoje kuriamų filmų žiūrovų skaičių, reikia imtis papildomų veiksmų ir tobulinti tarpvalstybinį koordinavimą. Tikiuosi šią naują strategiją su pramonės atstovais pirmąkart aptarti artimiausiomis dienomis Kanų kino festivalyje“.

Komisijos strateginiame dokumente teigiama, kad teikiant viešąjį finansavimą daugiausia reikėtų siekti didinti Europos filmų žiūrovų skaičių ir labiau remti filmų rengimą, reklamą ir platinimą tarptautiniu lygmeniu. Šiuo metu beveik 70 proc. nacionalinių viešųjų lėšų skiriama filmams kurti, o ne kuo didesniam žiūrovų skaičiui pasiekti. Taip pat rekomenduojama lanksčiau nustatyti filmų rodymo būdus ir laikotarpius, labiau eksperimentuoti šioje srityje, atsižvelgiant į tai, kad vis populiarėja užsakomosios vaizdo programų paslaugos ir vis daugiau filmų parsisiunčiama.

Ši strategija paskatins pradėti naują dialogą, vadinamąjį Europos kino forumą, kurio tikslas – skatinti dalytis idėjomis apie tai, kaip užtikrinti didesnį nacionalinės, regioninės ir ES audiovizualinės politikos tarpusavio papildomumą, spręsti tokius uždavinius, kaip skaitmeninimas, ir padėti daugeliui kino bendrovių susidoroti su sunkumais, kuriuos jos patiria siekdamos gauti finansavimą.

Pirmasis forumo renginys bus šiandien Kanų kino festivalyje įvyksianti konferencija. Forume dalyvaus Europos Komisijos ir valstybių narių ekspertai, nacionalinių ir regioninių kino fondų ir kiti pramonės atstovai. Forumo seminarai, duomenų rinkimas ir tarptautiniai mainai bus remiami programos „Kūrybiška Europa“ lėšomis.

Pagrindiniai duomenys

  • Europos audiovizualinei pramonei iš Europos kino fondų kasmet teikiama 2,1 mlrd. EUR parama (šaltinis – Europos audiovizualinė observatorija, „Filmams ir audiovizualiniams kūriniams Europoje skiriamas viešasis finansavimas“ (angl. „Public Funding for Film and Audiovisual Works in Europe“). Ši suma apima apie 110 mln. EUR per metus, skiriamų pagal programos „Kūrybiška Europa“ paprogramę MEDIA.

  • 2012 m. ES sukurta apie 1 300 filmų, o JAV – vos per 800.

  • Tik 8 proc. Europos filmų parodoma ne Europos šalių kino teatruose.

  • 2012 m. daugiau negu 60 proc. ES kino teatruose rodytų filmų buvo europiniai, tačiau į juos parduotų bilietų pajamos sudarė vos trečdalį už kino teatrų bilietus gautų pajamų. JAV sukurti filmai sudarė 20 proc. ES kino teatruose rodytų filmų, juos žiūrėjo 65 proc. kino teatrų lankytojų.

  • Platinimui paprastai skiriama mažiau negu 10 proc. filmo biudžeto.

  • Televizija tebėra viena plačiausiai naudojamų filmų žiūrėjimo platformų. 2011 m. daugiau negu 40 proc. iš 122 000 per televiziją ES parodytų ilgo metražo filmų buvo sukurti Europoje (8 proc. buvo nacionalinės gamybos filmai, 15 proc. buvo pagaminti kitose Europos šalyse ir beveik 20 proc. filmų buvo visiškai arba iš dalies Europos šalių bendrai sukurti filmai).

  • 2012 m. užsakomųjų vaizdo programų paslaugų rinka Vokietijoje padidėjo 60 proc., Prancūzijoje – 15 proc.

  • ES vidutinis filmo gamybos biudžetas labai skiriasi: beveik 11 mln. EUR Jungtinėje Karalystėje, 5 mln. EUR Vokietijoje bei Prancūzijoje ir 300 000 EUR Vengrijoje ir Estijoje. Vidutinis JAV pagaminamų filmų biudžetas yra 15 mln. JAV dolerių (11 mln. EUR).

Pagrindiniai faktai

„Kūrybiška Europa“

„Kūrybiška Europa“ yra penktosios kartos ES finansavimo programa, pagal kurią remiami kultūros ir kūrybos sektoriai. Sausio 1 d. pradėtos vykdyti programos biudžetas 2014–2020 m. – beveik 1,5 mlrd. EUR. Bent 56 proc. programos biudžeto bus skirta paprogramei MEDIA.

Nuo 1991 m. pagal audiovizualinio sektoriaus rėmimo programą MEDIA (pavadinimo prancūzų k. „Mesures pour encourager le développement de l'industrie audiovisuelle“ akronimas) į filmų kūrimą, platinimą, susijusius mokymą ir inovacijas investuota daugiau kaip 1,7 mlrd. EUR, kad Europos kino ir audiovizualinė pramonė taptų įvairesnė bei konkurencingesnė pasaulyje. Iš MEDIA fondo bus remiami ne tik filmų kūrėjai, bet ir daugiau negu 2 000 Europos kino teatrų, kuriuose bent 50 proc. parodomų filmų yra europiniai.

Šiandien Komisija priėmė Komunikatą dėl Europos kino skaitmeniniame amžiuje. Juo bus papildyta programa – Komisija ir suinteresuotieji valstybių narių subjektai, filmų fondai ir kiti politikos formuotojai bei kino specialistai pradės diskusijas politikos klausimais. Jų tikslas – padidinti ES ir nacionaliniu lygmenimis teikiamos paramos tarpusavio papildomumą ir bendrą jos papildomą naudą Europos kino sektoriui bei žiūrovams.

Daugiau informacijos

Komunikatą dėl Europos kino skaitmeniniame amžiuje

Europos Komisija. „Kūrybiška Europa“

EU study on audience development and viewing habits for films (ES filmų žiūrovų skaičiaus ir jų įpročių pokyčių tyrimas)

Androullos Vassiliou svetainė

Androullos Vassiliou Twitter @VassiliouEU

Asmenys ryšiams:

Dennis Abbott, tel. +32 2 295 92 58; Twitter @DennisAbbott

Dina Avraam, tel. +32 2 295 96 67


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website