Navigation path

Left navigation

Additional tools

2030 m. klimato ir energetikos tikslai kuriant konkurencingą ir saugią mažo anglies dioksido kiekio technologijų ES ekonomiką

European Commission - IP/14/54   22/01/2014

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO HR

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2014 m. sausio 22 d.

2030 m. klimato ir energetikos tikslai kuriant konkurencingą ir saugią mažo anglies dioksido kiekio technologijų ES ekonomiką

40 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu, nustatyti privalomą ES lygmens bent 27 proc. atsinaujinančiosios energijos tikslą, su didesniu užmoju įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo politiką, įdiegti naują valdymo sistemą ir nustatyti naujus rodiklius, kad energetikos sistema būtų konkurencinga ir saugi. Tai esminiai naujos 2030 m. ES klimato ir energetikos strategijos, kurią šiandien pristatė Europos Komisija, ramsčiai.

2030 m. strategija, pagrįsta išsamia energijos kainų ir išlaidų analize, užtikrins reguliavimo tikrumą investuotojams ir koordinuotą požiūrį visose valstybėse narėse, o tai paskatins kurti naujas technologijas. Šios strategijos tikslas – skatinti nuolatinę pažangą kuriant mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką ir konkurencingą bei saugią energetikos sistemą, kuri užtikrintų visiems vartotojams prieinamas energijos kainas, padidintų ES energijos tiekimo saugumą, sumažintų mūsų priklausomybę nuo energijos importo ir sukurtų naujų augimo ir užimtumo galimybių, kartu atsižvelgiant į galimą poveikį kainoms ilguoju laikotarpiu.

Komunikatas, kuriame išdėstyta 2030 m. strategija, bus svarstomas aukščiausiu lygmeniu, visų pirma Europos Vadovų Taryboje ir Europos Parlamente. Kartu su juo teikiamas teisės akto pasiūlymas dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) rinkos stabilumo rezervo, kuris pradėtų veikti 2021 m., kad sistema taptų tvirtesnė. Europos energijos kainų ir išlaidų ataskaitoje, kuri skelbiama kartu su komunikatu, teigiama, kad augančias energijos kainas galima iš dalies sumažinti užtikrinus ekonomiškai efektyvią energetikos ir klimato politiką, sukūrus konkurencingas energijos rinkas ir efektyviau vartojant energiją.

Europos Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barroso sakė: „Kova su klimato kaita labai svarbi mūsų planetos ateičiai, o tikrai europinė energetikos politika – pagrindinė konkurencingumo sąlyga. Šiandien priimtu dokumentų rinkiniu įrodome, kad abiejų tikslų galima siekti kartu: jie vienas kitam ne tik neprieštarauja, bet ir papildo vienas kitą. ES suinteresuota kurti didelio užimtumo ekonomiką, kuri būtų mažiau priklausoma nuo energijos importo: to siekiama didinant efektyvumą ir naudojant daugiau vietinės švarios energijos. Plataus užmojo tikslas iki 2030 m. 40 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį – ekonomiškai efektyviausias sprendimas kuriant mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką. O mažiausiai 27 proc. atsinaujinančiosios energijos tikslas aiškiai rodo mūsų siekį užtikrinti stabilumą investuotojams, kurti ekologiškas darbo vietas ir remti energijos tiekimo saugumą.“

Už energetiką atsakingas Komisijos narys Güntheris Oettingeris teigė: „2030 m. strategija – Europos pažangos kuriant konkurencingą mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, užtikrinant investicijų stabilumą ir energijos tiekimo saugumą varomoji jėga. Mano tikslas – užtikrinti, kad energijos kainos ir toliau būtų prieinamos namų ūkiams ir įmonėms. 2030 m. strategijoje nustatyti plataus užmojo kovos su klimato kaita tikslai, tačiau kartu pripažįstama, kad jų reikia siekti mažiausiomis sąnaudomis. Energijos vidaus rinka yra visų veiksmų siekiant šio tikslo pagrindas, ir aš toliau dirbsiu, kad ji būtų baigta kurti ir kad galėtume pasinaudoti visais jos privalumais. Turiu omenyje ir atsinaujinančiosios energijos politikos europinimą.“

Už klimato politiką atsakinga Komisijos narė Connie Hedegaard sakė: „Nors daug kas teigė, kad plataus užmojo iš Komisijos šiandien laukti neverta, bet mes tai padarėme. Tikslas 40 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį Europos Sąjungai yra ekonomiškai efektyviausias. Taip atsižvelgiama ir į ES pasaulinius įsipareigojimus. Savaime suprantama, kad Europa daug dėmesio turi skirti ir atsinaujinančiajai energijai. Todėl Komisija šiandien siūlo privalomą ES tikslą. Beliko susitarti dėl konkrečių sistemos elementų, tačiau Europos veiksmų kryptis jau nubrėžta. Jei visi kiti regionai taip pat ambicingai kovotų su klimato kaita, padėtis pasaulyje būtų kur kas geresnė.“

Pagrindiniai Komisijos pateiktos 2030 m. politikos strategijos elementai apibūdinti toliau.

  • Privalomas šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslas. Tikslas 40 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, palyginti su 1990 m., – pagrindinis 2030 m. ES energetikos ir klimato kaitos politikos elementas – bus pasiektas vien vidaus priemonėmis. Dabar galiojanti 1,74 proc. metinio išmetamųjų teršalų mažinimo ES ATLPS sektoriuose riba po 2020 m. būtų padidinta iki 2,2 proc. Sektoriuose, kuriems ES ATLPS netaikoma, išmetamųjų teršalų kiekį reikėtų sumažinti 30 proc., palyginti su 2005 m. lygiu. Šios pastangos turėtų būti vienodai padalytos valstybėms narėms. Komisija ragina Tarybą ir Europos Parlamentą iki 2014 m. pabaigos susitarti, kad ES įsipareigotų siekti 40 proc. tikslo tarptautinėse derybose 2015 m. pradžioje dėl naujo pasaulinio klimato kaitos susitarimo, kurį planuojama sudaryti 2015 m. pabaigoje Paryžiuje.

  • ES lygmens privalomas atsinaujinančiosios energijos tikslas. Pereinant prie konkurencingos, saugios ir tvarios energetikos sistemos svarbus vaidmuo teks atsinaujinančiajai energijai. ES lygmens privalomas tikslas 2030 m. bent 27 proc. energijos gauti iš atsinaujinančiųjų išteklių, įgyvendinamas orientuojantis į rinką ir sudarant palankias sąlygas ateities ir besiformuojančioms technologijoms, bus labai naudingas energijos prekybos balansui, skatins vietinių energijos išteklių naudojimą, darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. ES lygmens atsinaujinančiosios energijos tikslas yra būtinas norint skatinti nuolatines investicijas į šį sektorių. Tačiau tas tikslas nebus išskaidytas į nacionalinius tikslus ES teisės aktais – valstybėms narėms paliekama laisvė pertvarkyti savo energetikos sistemą ir pritaikyti ją prie nacionalinių prioritetų ir sąlygų. Nauja valdymo sistema, pagrįsta nacionaliniais energijos planais (žr. toliau), turėtų užtikrinti, kad ES atsinaujinančiosios energijos tikslas būtų pasiektas.

  • Energijos vartojimo efektyvumas. Efektyviau vartojant energiją bus lengviau pasiekti visus ES energetikos politikos tikslus. Kita vertus, nepadidinus energijos vartojimo efektyvumo, prie konkurencingos, saugios ir tvarios energetikos sistemos pereiti nepavyks. Energijos vartojimo efektyvumo vaidmuo 2030 m. strategijoje bus toliau svarstomas vėliau šiais metais peržiūrint Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą. Kai peržiūra bus baigta, Komisija apsvarstys, ar direktyvą reikia iš dalies keisti. Energijos vartojimo efektyvumo klausimus valstybės narės taip pat turės įtraukti į savo nacionalinius energijos planus.

  • ES ATLPS reforma. Komisija siūlo kito ATL prekybos laikotarpio pradžioje 2021 m. suformuoti rinkos stabilumo rezervą. Rezervas padėtų išspręsti apyvartinių taršos leidimų pertekliaus klausimą ir padidintų sistemos atsparumą dideliems sukrėtimams, nes leidimų pasiūla aukcionui būtų koreguojama automatiškai. Pasiūlymui sukurti tokį rezervą (taip pat atsižvelgdami į neseniai pasiektą susitarimą atidėti 900 mln. apyvartinių taršos leidimų pardavimą aukcionuose iki 2019–2020 m.) pritaria daug įvairių suinteresuotųjų subjektų. Pagal šiandien pasiūlytą teisės aktą rezervas būtų naudojamas tik pagal iš anksto nustatytas taisykles, kurios nepaliktų Komisijai ar valstybėms narėms jokios galimybės jas įgyvendinti savo nuožiūra.

  • Konkurencinga, prieinama ir saugi energija. Komisija siūlo nustatyti pagrindinius rodiklius, pagal kuriuos ilgainiui būtų vertinama pažanga ir kurie būtų konkretus pagrindas imtis galimų politinio atsako priemonių. Šie rodikliai yra susiję, pavyzdžiui, su energijos kainų skirtumais, palyginti su svarbiausių prekybos partnerių kainomis, pasiūlos įvairinimu ir vietinių energijos išteklių naudojimu, taip pat valstybių narių tarpusavio jungčių pajėgumais. Naudojant šiuos rodiklius politikos priemonėmis iki 2030 m. bus sukurta konkurencinga ir saugi energetikos sistema. Ji ir toliau bus grindžiama rinkos integracija, pasiūlos įvairinimu, didesne konkurencija, vietinių energijos išteklių plėtojimu, taip pat parama moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms.

  • Nauja valdymo sistema. 2030 m. strategijoje siūloma nauja valdymo sistema, pagrįsta nacionaliniais konkurencingos, saugios ir tvarios energijos planais. Šiuos planus rengs valstybės narės, remdamosi būsimomis Komisijos gairėmis ir vadovaudamosi bendru požiūriu, kuris užtikrins daugiau tikrumo ir skaidrumo investuotojams, didesnį nuoseklumą, taip pat sustiprins ES koordinavimą ir priežiūrą. Komisija ir valstybės narės nuolat bendradarbiaus ir užtikrins, kad planai būtų pakankamai plataus užmojo, nuoseklūs ir kad jų būtų laikomasi.

Kartu su komunikatu, kuriuo nustatoma 2030 m. strategija, pateikiama Energijos kainų ir išlaidų ataskaita, kurioje įvertinami pagrindiniai veiksniai ir palyginamos ES ir jos svarbiausių prekybos partnerių kainos. Nuo 2008 m., daugiausia dėl mokesčių ir rinkliavų, taip pat dėl didesnių tinklo mokesčių, energijos kainos padidėjo beveik kiekvienoje valstybėje narėje. Palyginus ES ir tarptautinių partnerių kainas (visų pirma JAV dujų kainas) aiškiai matyti, kad kainų skirtumai didėja, – dėl to gali sumažėti Europos, ypač energijai imlių pramonės šakų, konkurencingumas. Nepaisant to, augančias energijos kainas galima iš dalies kompensuoti ekonomiškai efektyvia energetikos ir klimato politika, konkurencingomis energijos rinkomis ir efektyvesnio energijos vartojimo priemonėmis, pavyzdžiui, naudojant efektyviau energiją vartojančius produktus. Gali būti, kad energijos vartojimo efektyvumo srityje prireiks dar daugiau Europos pramonės pastangų, atsižvelgiant į fizines ribas, nes konkurentai imasi tokių pat veiksmų, o Europos pramonė investuoja užsienyje, kad priartėtų prie augančių rinkų. Į visa tai atsižvelgta rengiant 2030 m. strategiją.

Tolesni veiksmai

Tikimasi, kad Europos Vadovų Taryba strategiją apsvarstys pavasario susitikime kovo 20–21 d.

Pagrindiniai faktai

Strategija parengta remiantis galiojančiu klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkiniu, kuriame nustatyti 2020 m. tikslai, taip pat Komisijos Energetikos veiksmų planu iki 2050 m. ir Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planu. Komunikatas dėl 2030 m. politikos strategijos teikiamas po 2013 m. kovo mėn. Komisijos žaliosios knygos, kurią paskelbus buvo pradėtos išsamios konsultacijos dėl tinkamiausio 2030 m. klimato ir energijos tikslų derinio ir struktūros. Šiais dokumentais atsižvelgiama į ES tikslą iki 2050 m. 80–95 proc. sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu. Tai pastangų, kurių turi imtis išsivysčiusios šalys, dalis.

Daugiau informacijos

Apie strategijos aspektus, susijusius su energetika:

http://ec.europa.eu/energy/2030_en.htm

Apie strategijos aspektus, susijusius su klimato kaita:

http://ec.europa.eu/clima/policies/2030/index_en.htm

Dar žr.

MEMO/14/39. Klausimai ir atsakymai apie ATL rinkos stabilumo rezervą

MEMO/14/40. Klausimai ir atsakymai apie 2030 m. strategiją

MEMO/14/38. Klausimai ir atsakymai apie energijos kainų tyrimą

Asmenys ryšiams:

Pia Ahrenkilde Hansen, tel. +32 2 295 30 70, Alejandro Ulzurrun, tel. +32 2 295 48 67,

Isaac Valero Ladron, tel. +32 2 296 49 71, Mirna.bratoz, tel. +32 2 298 72 78,

Sabine Berger, tel. +32 2 299 27 92, Nicole Bockstaller, tel. +32 2 295 25 89

Visuomenei ‒ „Europe Direct“ telefonu 00 800 6 7 8 9 10 11 arba e. paštu


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website