Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Užimtumas ir socialinė raida. Metinėje apžvalgoje pabrėžiama, kad reikia valdyti dirbantiesiems kylančią skurdo riziką

Commission Européenne - IP/14/43   21/01/2014

Autres langues disponibles: FR EN DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO HR

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

2014 m. sausio 21 d., Briuselis

Užimtumas ir socialinė raida. Metinėje apžvalgoje pabrėžiama, kad reikia valdyti dirbantiesiems kylančią skurdo riziką

Viena iš akivaizdžiausių ekonomikos krizės socialinių pasekmių – labai padidėjęs darbingo amžiaus gyventojų skurdas. Jeigu išliks darbo užmokesčio skirtumai, pirmiausia atsirandantys dėl išaugusios ne visą dieną dirbančių gyventojų dalies, ši padėtis gali nepasikeisti net palaipsniui mažėjant nedarbo lygiui. Tai viena iš pagrindinių išvadų, pateiktų 2013 m. apžvalgoje „Europos užimtumo ir socialinės tendencijos“, kurioje taip pat apžvelgiama, kaip socialinės išmokos gali paskatinti gyventojus grįžti į darbo rinką, taip pat vyraujančios lyčių nelygybės pasekmės ir Ekonominės ir pinigų sąjungos socialinis matmuo.

Apžvalgoje parodoma, kad įsidarbinus galima išbristi iš skurdo, tačiau ne visais atvejais – daug priklauso nuo rasto darbo pobūdžio, taip pat nuo namų ūkio sudėties ir nuo to, kokią padėtį darbo rinkoje užima partneris.

Kad ekonomikos atsigavimas būtų tvarus ir sumažėtų nedarbas bei skurdas, turime ne tik stengtis kurti darbo vietas, bet ir skirti dėmesio darbo vietų kokybei“, – pabrėžė už užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį atsakingas Komisijos narys László Andoras.

Teigiamas socialinių ir nedarbo išmokų poveikis

Apžvalgoje taip pat pateikta analizė, pagal kurią matyti, kad nepaisant vyraujančios nuomonės, nedarbo išmokas gaunantys asmenys labiau linkę susirasti darbą, nei tokių išmokų negaunantys gyventojai (tuo atveju, kai kitos sąlygos yra vienodos). Tai pirmiausia pasakytina gerai parengtų išmokų sistemų (pagal kurias, pavyzdžiui, palaipsniui mažinamas išmokų dydis) atveju, kai kartu taikomos tinkamos sąlygos, pavyzdžiui, reikalavimas ieškotis darbo. Pagal šias sistemas paprastai remiamas geresnis įgūdžių derinimas, t. y. skatinama imtis aukštesnės kokybės darbo, taip padedant žmonėms išsivaduoti iš skurdo.

Apžvalgoje taip pat pažymima, kad kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Lenkijoje, Bulgarijoje), didelei daliai bedarbių netaikoma įprasta socialinės apsaugos sistema (nemokamos nedarbo išmokos, neteikiama socialinė parama), todėl dažnai jie kreipiasi pagalbos į šeimą arba imasi neoficialaus darbo. Tikimybė, kad nedarbo išmokų negaunantys bedarbiai susiras darbą, yra mažesnė, nes yra mažiau galimybių taikyti jiems aktyvumo skatinimo priemones, be to, jie neįpareigojami ieškotis darbo, kad gautų išmokas.

Išlieka lyčių nelygybė

Nors dėl krizės šiek tiek sumažėjo atotrūkis tarp lyčių tam tikrose srityse, kuriose moterų padėtis paprastai būdavo blogesnė (iš esmės todėl, kad nuo krizės labiausiai nukentėjo „vyriški“ sektoriai), tačiau vis dar skiriasi dirbančių vyrų ir moterų dalis, jų darbo užmokestis ir jiems kylanti skurdo rizika. Be to, moterys paprastai vis dar dirba mažiau valandų nei vyrai. Nors tai gali būti ir asmeninis pasirinkimas, tačiau dėl to blogėja karjeros galimybės, mokamas mažesnis atlyginimas bei mažesnė pensija ateityje ir nevisiškai išnaudojamas žmogiškasis kapitalas, taigi lėčiau auga ekonomika bei gerovės lygis. Dėl lyčių nelygybės didėja ir ekonominės, ir socialinės sąnaudos, todėl su ja turėtų būti veiksmingai kovojama, ypač kai ji kyla dėl visuomeninių arba institucinių kliūčių ar suvaržymų.

Kai kuriose valstybėse narėse galima rasti aiškių lyčių nelygybės pavyzdžių, susijusių su dirbtų valandų skaičiumi: kai kuriais atvejais dirbančių moterų dalis didelė, tačiau jos dirba mažiau valandų (pavyzdžiui, Nyderlanduose, Vokietijoje, Austrijoje ir Jungtinėje Karalystėje), kitais atvejais dirba mažiau moterų, tačiau jų dirbtų valandų skaičius santykinai didesnis (daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių, Ispanijoje, Airijoje). Tik kai kuriose valstybėse narėse (pirmiausia Skandinavijos ir Baltijos šalyse) nustatytas ir aukštas moterų užimtumo lygis, ir nedidelis vyrų bei moterų dirbtų valandų skaičiaus skirtumas. Manoma, kad veiksmingų politikos priemonių derinį sudaro: vienodas vyrų ir moterų darbo laikas, plačiai prieinamos lanksčios darbo sąlygos, paskatos poroms dalytis nemokamą darbą ir užimtumui palanki, prieinama ir nebrangi vaikų priežiūros sistema, pagal kurią numatytos ilgesnės vaikų priežiūros įstaigų darbo valandos.

EPS socialinis matmuo

Dėl tebedidėjančių makroekonominių, užimtumo ir socialinių skirtumų kyla grėsmė Sutartyse įtvirtintiems kertiniams ES tikslams, būtent – skatinant ekonomikos konvergenciją užtikrinti naudą visoms narėms ir pagerinti valstybių narių piliečių gyvenimo kokybę. Iš naujausios apžvalgos matyti, kad dirva dabartiniams skirtumams atsirasti buvo paruošta dar pirmaisiais euro gyvavimo metais – nesubalansuotas ekonomikos augimas kai kuriose valstybėse narėse, pagrįstas augančia skola, kurią dar labiau didino mažos palūkanos ir dideli kapitalo srautai, dažnai sietas su nuviliančiais našumo rezultatais ir konkurencingumo problemomis.

Neturėdamos galimybės devalvuoti valiutą, kainų konkurencingumą atkurti norinčios euro zonos šalys turi imtis vidinės devalvacijos politikos (mažinti darbo užmokestį ir kainas). Vis dėlto ši politika turi daug trūkumų, ypač susijusių su padidėjusiu nedarbu ir socialiniais sunkumais, o jos veiksmingumas priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, nuo ekonomikos atvirumo laipsnio bei užsienio paklausos stiprumo ir nuo to, ar taikoma politika bei vykdomos investicijos, kuriomis didinamas su sąnaudomis nesusijęs konkurencingumas.

2013 m. spalio mėn. komunikate dėl EPS socialinio matmens (žr. IP/13/893) Komisija pasiūlė atidžiau stebėti užimtumo bei socialines problemas. Ilguoju laikotarpiu ir atlikus Sutarčių pakeitimus, galiojančios politikos priemonės galėtų apimti EPS masto fiskalinius pajėgumus, užtikrinančius sukrėtimų absorbavimo funkciją.

Daugiau informacijos

Naujienos Užimtumo GD interneto svetainėje

Užimtumas ir socialinė analizė

László Andoro svetainė

László Andoro Twitter

Užsisakykite nemokamą Europos Komisijos užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties e. naujienlaiškį http://ec.europa.eu/social/e-newsletter

Asmenys ryšiams:

Jonathan Todd, tel. (+32 2) 299 41 07

Cécile Dubois, tel. (+32 2) 295 18 83

Visuomenei: informacijos tarnyba „Europe Direct“, tel. 00 800 6 7 8 9 10 11 arba el. paštas


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site