Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

2014 m. sausio 22 d., Briuselis

Komisija ragina nedelsiant imtis veiksmų dėl Europos pramonės atgimimo

Europos Komisija ragina valstybes nares pripažinti, kad pramonė labai svarbi skatinant darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą ir įtraukiant su pramone susijusio konkurencingumo klausimus į visas politikos sritis. Tai pagrindinė šiandien priimto komunikato „Dėl Europos pramonės atgimimo“ išvada. Komisija ragina Tarybą ir Parlamentą priimti pasiūlymus dėl energetikos, transporto, kosmoso ir skaitmeninių ryšių tinklų, taip pat įgyvendinti teisės aktus, kuriais siekiama sukurti vidaus rinką, ir užtikrinti šių teisės aktų vykdymą. Be to, būtina toliau modernizuoti pramonę investuojant į inovacijas, efektyvų išteklių naudojimą, naujas technologijas, įgūdžius ir galimybes gauti finansavimą – šių tikslų galima greičiau pasiekti naudojant tikslines ES lėšas. Komunikate skatinama kurti verslui palankesnę aplinką Europoje imantis veiksmų, kurių tikslas – supaprastinti teisinę sistemą ir padidinti ES viešojo administravimo veiksmingumą nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. Taip pat svarbu užtikrinti daugiau galimybių patekti į trečiųjų šalių rinkas derinant tarptautinius standartus, atvirą viešąjį pirkimą, patentų apsaugą ir ekonominę diplomatiją.

Už pramonę ir verslumą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Antonio Tajani sakė: „Europai dar teks gerokai pasistengti, kad iki 2020 m. pramonės dalis sudarytų 20 proc. Europos BVP. Todėl 2014 m. kovo mėn. vyksiančioje Europos Vadovų Tarybos politinėje darbotvarkėje pramonės konkurencingumui reikia skirti daugiausia dėmesio. Šiandien paskelbta iniciatyva Komisija siunčia aiškų ženklą, kad, jei norime sukurti naujų darbo vietų, privalome skubiai pertvarkyti pramonę ir modernizuoti savo ekonomiką. Turime tvirtai įsipareigoti ES ir nacionaliniu lygmeniu, kad būtų suderintos visos turimos priemonės ir nustatyti prioritetai. Pramonės strategija privalo apimti daug kitų sektorių, kadangi jie yra vis labiau susiję tarpusavyje ir turi didelio poveikio pramonės sėkmei.“

Daugiau informacijos:

Communication For a European industrial renaissance

MEMO/14/37: Member States need to act to boost European industry

Tvirtas pramonės pagrindas yra viena iš sąlygų siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo

ES pradeda atsigauti po ilgiausiai savo istorijoje trukusio ekonomikos nuosmukio, per kurį paaiškėjo stipraus pramonės sektoriaus svarba ekonomikos atsparumui. Pramonė Europoje apima ne tik gamybą, bet ir daug daugiau sričių – nuo žaliavų ir energijos iki verslo paslaugų (pvz., logistikos), vartotojams teikiamų paslaugų (pvz., garantinio aptarnavimo įsigijus ilgalaikio vartojimo prekes) ar turizmo. Pramonei tenka daugiau kaip 80 proc. Europos eksporto ir privačių mokslinių tyrimų ir inovacijų, o tai reiškia, kad pramonė yra kur kas svarbesnė, nei rodo jos BVP dalis. Beveik viena iš keturių privačiojo sektoriaus darbo vietų tenka pramonei ir dažnai yra aukštos kvalifikacijos, o kiekviena papildoma gamybos sektoriaus darbo vieta sukuria 0,5–2 darbo vietas kituose sektoriuose. Tačiau gamybos indėlis į ES BVP dar labiau sumažėjo (2013 m. vasarą jis sudarė 15,1 proc.), taigi iki 2012 m. Komisijos nustatyto tikslo, kad iki 2020 m. jos dalis sudarytų 20 proc. Europos BVP, dar toli.

Konkurencinga pramonė – svarbiausias klausimas Europos darbotvarkėje

Norint įveikti Europos laukiančius iššūkius būtina į juos atkreipti dėmesį ir nustatyti su jais susijusias politines gaires aukščiausiu politiniu lygmeniu, t. y. Europos Vadovų Taryboje. Tai yra būtina norint suderinti visas turimas priemonės ir nustatyti prioritetus. Europos Komisija ragina valstybes nares pripažinti, kad pramonė labai svarbi skatinant konkurencingumą ir tvarų ekonomikos augimą Europoje ir sistemiškiau įtraukiant su pramone susijusio konkurencingumo klausimus į visas politikos sritis.

Komisija mano, kad siekiant padidinti Europos pramonės konkurencingumą turėtų būti siekiama šių prioritetinių tikslų:

  • atsižvelgiant į pramonės indėlio svarbą bendriems ES ekonominės veiklos rezultatams, labiau integruoti pramonės konkurencingumo klausimą į visas politikos sritis;

  • kuo labiau didinti vidaus rinkos galimybes kuriant reikiamas infrastruktūras, parengiant stabilią, supaprastintą ir nuspėjamą reglamentavimo sistemą, kuri būtų palanki verslumui ir inovacijoms, integruojant kapitalo rinkas, didinant gyventojų mokymo ir judumo galimybes ir sukuriant paslaugų vidaus rinką, kuri yra labai svarbus pramonės konkurencingumo didinimo veiksnys;

  • imtis priemonių vidaus rinkoje ir tarptautiniu lygmeniu siekiant užtikrinti galimybę už priimtinas kainas, kurios atitiktų tarptautinį kainų lygį, įsigyti energijos ir žaliavų;

  • remiantis veiksmingu programų COSME ir „Horizontas 2020“, struktūrinių fondų (bent 100 mlrd. EUR regioninių fondų) ir nacionalinio finansavimo derinimu diegti ir įgyvendinti Europos finansavimo priemones, skirtas inovacijoms, investicijoms ir pramonės pertvarkymui remti;

  • atkurti įprastą skolinimą realiajai ekonomikai. Šiuo atžvilgiu Europos investicijų bankas turėtų atlikti strategiškesnį vaidmenį teikdamas daugiau tikslinių paskolų inovacijoms ir pramonės projektams. ES turėtų pašalinti likusias kliūtis, atsiradusias dėl finansų rinkų susiskaidymo, ir sudaryti sąlygas kurti alternatyvius finansavimo šaltinius;

  • padėti ES įmonėms, visų pirma MVĮ, palaipsniui integruotis į pasaulines vertės grandines siekiant padidinti jų konkurencingumą ir užtikrinti galimybę palankesnėmis konkurencinėmis sąlygomis patekti į pasaulines rinkas;

  • siekiant atkurti ekonomikos augimą ir užimtumą bei iki 2020 m. 20 proc. padidinti gamybos indėlį į BVP būtina skatinti pramonės konkurencingumą.

Asmenys ryšiams:

Carlo Corazza, tel. +32 2 295 17 52 Twitter: @ECspokesCorazza

Sara Tironi, tel. +32 2 299 04 03


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website