Navigation path

Left navigation

Additional tools

ES romų integracijos priemonės duoda pirmų rezultatų

European Commission - IP/14/371   04/04/2014

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO HR

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2014 m. balandžio 4 d.

ES romų integracijos priemonės duoda pirmų rezultatų

Įgyvendindama suderintus veiksmus, Europos Komisijos užtikrino, kad Europos politinėje darbotvarkėje daug dėmesio būtų skirta romų integracijai. Kaip matyti iš šiandien skelbiamos naujos ataskaitos, kurioje vertinama valstybių narių ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendrųjų principų įgyvendinimo pažanga, romų padėtis jau šiek tiek pagerėjo.

2011 m. priimtais ES nacionalinių strategijų bendraisiais principais (IP/11/789) pirmą kartą sukurtas tvirtas romų integracijos veiksmų koordinavimo pagrindas. Praėjus dvejiems metams šalių ministrai vienbalsiai priėmė pirmąją ES teisinę romų įtraukties priemonę ir įsipareigojo atsižvelgti į Komisijos rekomendacijas, kuriomis keturiose srityse – švietimo, užimtumo, sveikatos priežiūros ir būsto – siekiama mažinti socialinį atotrūkį tarp romų ir likusios visuomenės dalies (IP/13/1226).

Šiandien Komisijos pateiktoje ataskaitoje vertinama nuo 2011 m. padaryta ES nacionalinių strategijų bendrųjų principų įgyvendinimo pažanga, pateikiama valstybių narių geriausios patirties pavyzdžių ir nurodomos sritys, kuriose būtina dėti daugiau pastangų. Nors liko neišspręstų uždavinių, padėtis pastebimai pagerėjo: daugiau romų vaikų lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas, vykdoma daugiau profesinio orientavimo programų, kuriomis romams padedama susirasti darbą, taip pat tarpininkavimo programų, kuriomis mažinamas atotrūkis tarp romų ir kitų bendruomenių būsto ir sveikatos priežiūros srityse. Įgyvendindamos naujus ES teisės aktus, kuriais reglamentuojamas ES lėšų panaudojimas, valstybės narės 2014–2020 m. 20 proc. Europos socialinio fondo skiriamų lėšų turės panaudoti socialinei įtraukčiai didinti.

„Prieš ketverius metus romų integracijos tema nebuvo daugumos valstybių narių akiratyje. O dabar jau matome, kad vykdydami suderintus veiksmus pasiekėme rezultatų, – sakė Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja ir už teisingumą atsakinga Komisijos narė Viviane Reding. – ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendrieji principai buvo didžiausias laimėjimas, kuriuo užtikrinti šalių vyriausybių aukščiausiojo lygmens įsipareigojimai siekti romų integracijos. Akivaizdu, kad negalime akimirksniu įveikti per šimtmečius įsišaknijusios atskirties ir diskriminacijos, tačiau įtraukę šį klausimą į politinę darbotvarkę matome, kad padėtis gerėja. Pavyzdžiui, per trejus metus padaugėjo romų vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Kiti veiksmai, kurių galėtume imtis, – tikslingesnės taisyklės ir specialiai romams skirta finansavimo priemonė, kad būtų užtikrinta, jog lėšos panaudojamos nustatytose srityse.“

„Kad socialiai atskirtų Europos romų bendruomenių padėtis pagerėtų, turime užtikrinti, kad nacionalinės romų integracijos strategijos būtų veiksmingai įgyvendinamos ir deramai finansuojamos. Valstybės narės, formuodamos švietimo, užimtumo, sveikatos priežiūros ir aprūpinimo būstu politiką, turėtų atsižvelgti į romų integraciją,– sakė už užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį atsakingas Europos Komisijos narys László Andoras. Valstybės narės dabar turi užtikrinti, kad septynerių metų finansiniu laikotarpiu romų įtrauktis būtų laikoma prioritetu panaudojant ES lėšas.“

Nors romų bendruomenės toliau skursta, patiria socialinę atskirtį ir diskriminaciją, šiandienos ataskaitoje apžvelgiama 28 valstybėse narės padaryta pažanga. Joje prieita prie šių pagrindinių išvadų:

Švietimas. Tinkama pažanga padaryta užtikrinant, kad visi romų vaikai įgytų bent pradinį išsilavinimą. Kiti laimėjimai: Suomijoje ikimokyklinio ugdymo įstaigų lankomumas išaugo nuo 2 proc iki 60 proc.; Vengrijoje priimtas naujas įstatymas, pagal kurį visi vaikai dvejus metus privalo lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas; Bulgarijoje taip pat nustatytas privalomas ikimokyklinio ugdymo įstaigų lankymas dvejus metus; Airijoje klajoklių bendruomenes lydi „keliaujantys mokytojai“. Kita vertus, būtina dėti daugiau pastangų sprendžiant segregacijos problemą kelių valstybių narių įprastinėse mokyklose.

Užimtumas. Per pastaruosius ketverius metus mėginta užtikrinti geresnes romų įsidarbinimo galimybes, tačiau tokie veiksmai retai derinti su sistemingomis priemonėmis, kuriomis kovojant su diskriminacija ir darbdaviams suteikiant paskatų atsižvelgiama į paklausą darbo rinkoje. Sveikintinų iniciatyvų pavyzdžiai: Austrijoje darbo ieškantiems romams padeda mokymo konsultantai; Suomijoje teikiamos tarpininkavimo romų užimtumo srityje paslaugos, finansuojamos ES lėšomis; Ispanijoje vykdoma patarėjų darbo klausimais programa.

Būstas. Valstybės narės padarė pažangą užtikrindamos, kad romų įtraukties procesas nebūtų vienpusis: į jį įtrauktos romų bendruomenės ir kitos visuomenės grupės, tačiau siekiant rezultatų, nuo vietinės reikšmės projektų būtina pereiti prie Europos mastu vykdomų projektų. Gerosios patirties pavyzdžiai: Belgijoje tarpininkavimo būsto srityje paslaugas teikia 38 konsultantai; Berlyne, Vokietijoje sukurta vietos darbo grupė, siekianti, kad nebūtų priešinamasi kaimynystėje gyvenantiems romams ir kad jie integruotųsi į bendruomenę.

Sveikata. Kelios valstybės narės daugiau dėmesio skyrė tam, kad pažeidžiamiausi romų bendruomenės nariai galėtų naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Pvz., Prancūzijos vyriausybė įsipareigojo mažinti finansines kliūtis romams naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, Rumunijoje ir Ispanijoje skirta lėšų, kad romų bendruomenės nariai galėtų naudotis tarpininkavimo sveikatos priežiūros srityje paslaugomis. Tačiau kai kurios valstybės narės iki šiol negali garantuoti visiems prieinamų sveikatos priežiūros paslaugų.

Diskriminacija. Komisijos veiksmais užtikrinta, kad tvirtas kovos su diskriminacija teisinis pagrindas būtų sukurtas visose valstybėse narėse, tačiau jos turi dėti daugiau pastangų praktiškai taikydamos šias priemones (IP/14/27). Itin svarbus vaidmuo šioje srityje tenka už lygybę atsakingoms nacionalinėms institucijoms. Pvz., Slovakijoje nustatytos laikinos pozityvios romams skirtos priemonės.

Finansavimas. Svarbu užtikrinti, kad romų integracijai būtų skiriamas pakankamas finansavimas. Nuo šių metų, įgyvendindamos ES lygmens veiksmus valstybės narės 20 proc. Europos socialinio fondo skiriamų lėšų, palyginti su 15 proc. ankstesniais metais, turės panaudoti socialinei įtraukčiai didinti. Finansavimo laikotarpiu po 2020 m. Komisija svarstys kitas galimybes didinti romų įtraukčiai teikiamą finansinę paramą ir užtikrinti jos veiksmingumą, pvz., priimti konkrečiai romams skirtą priemonę. Daugiau konkrečių šalių pavyzdžių galima rasti šalių suvestinėse.

ES aukščiausiojo lygio susitikimas romų klausimais

Šios ataskaitos skelbimas sutampa su svarbiu renginiu – trečiuoju ES aukščiausio lygio susitikimu romų klausimais, kuriame vietos, šalių ir ES politikai susitinka su pilietinės visuomenės atstovais, kad aptartų romų integracijos srityje padarytą pažangą. Šio susitikimo tikslas – įvertinti, kaip įgyvendinamos pagal bendruosius principus valstybių narių kasmet teikiamos nacionalinės romų integracijos strategijos, ir ar jos padeda gerinti romų bendruomenių padėtį. Maždaug 500 ES institucijų, šalių vyriausybių ir parlamentų, tarptautinių organizacijų, pilietinės visuomenės (įskaitant romų organizacijas) ir vietos bei regioninės valdžios institucijų atstovų pareikš nuomonę apie jau padarytą pažangą ir kaip toliau gerinti romų integravimą ateityje. Daugiau informacijos apie aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkę, temas ir dalyvius galima rasti IP/14/317.

Pagrindiniai faktai

Romų integracija – ne vien tik socialinės įtraukties klausimas. Integracija taip pat daro teigiamą ekonominį poveikį, visų pirma valstybėse narėse, kuriose yra didelė romų mažuma. Mokyklinio amžiaus romų vaikų dalis nemaža ir toliau didėja – tai ir būsima darbo jėga daugelyje šalių. Labai svarbu, kad darbo ieškantys romai galėtų naudotis veiksmingomis įtraukimo į darbo rinką politikos priemonėmis ir individualizuotomis bei prieinamomis pagalbos priemonėmis, kad jie galėtų išnaudoti savo potencialą ir aktyviai bei lygiomis teisėmis dalyvautų ekonominėje veikloje ir visuomenės gyvenime.

Romų bendruomenių socialinė įtrauktis ir integracija – bendra valstybių narių ir Europos Sąjungos pareiga. Valstybių narių daromą pažangą Komisija stebi vadovaudamasi ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendraisiais principais (IP/11/400, MEMO/11/216). Komisija reguliariai sukviečia 28 ES valstybių narių koordinatorius, atsakingus už nacionalinių romų integracijos strategijų priežiūrą, kad aptartų padarytą pažangą ir ateities uždavinius (MEMO/14/107).

2013 m. ataskaitoje Europos Komisija paragino ES valstybes nares įgyvendinti savo nacionalines strategijas, kad Europoje pagerėtų ekonominė ir socialinė romų integracija (IP/13/607). Išvados taip pat naudojamos metinio Europos semestro socialinės ir ekonominės politikos koordinavimo procese, po kurio ES gali priimti su romais susijusių rekomendacijų konkrečioms šalims. Toks metinis ciklas padeda užtikrinti, kad romų integracija nuolat išliktų svarbus Europos darbotvarkės klausimas ir kad nustatytos pagrindinės politikos priemonės nekliudytų siekti romų įtraukties tikslų. 2013 m. penkios valstybės narės (Bulgarija, Čekija, Vengrija, Rumunija, Slovakija) gavo konkrečiai joms skirtų rekomendacijų dėl nacionalinių romų integracijos strategijų įgyvendinimo ir dėl romams skirtų priemonių įtraukimo.

Valstybės narės gali naudotis ES lėšomis, kad finansuotų socialinės integracijos projektus, kuriais taip pat skatinama romų integracija tokiose srityse kaip švietimas, užimtumas, būstas ir sveikata. 2007–2013 m. socialinės įtraukties projektams iš viso buvo numatyta apie 26,5 mlrd. EUR. Naujuoju 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu bent 80 mlrd. Europos socialinio fondo lėšų bus skirta investicijoms žmogiškojo kapitalo, užimtumo ir socialinės įtraukties srityse. Dabar bent 20 proc. Europos socialinio fondo lėšų (apie 16 mlrd. EUR) valstybės narės turės panaudoti socialinei įtraukčiai didinti. Taip siekiama užsitikrinti atitinkamus finansinius išteklius romų integracijai. Už šių lėšų valdymą atsakingos valstybės narės. Siekdama padėti valstybėms narėms, Komisija parengė gaires, kuriose paaiškinta, kaip rengti ES lėšomis finansuojamas veiksmų programas ir romų įtraukties projektus, kad būtų laikomasi integracinio požiūrio ir tinkamiau atsižvelgiama į romų poreikius.

Daugiau informacijos

MEMO/14/249

Spaudai skirtas rinkinys. 2014 m. romų integracijos ataskaita

http://ec.europa.eu/justice/newsroom/discrimination/news/140404_en.htm

Speech by President Barroso at the European Roma Summit

http://europa.eu/rapid/press-release_SPEECH-14-288_en.htm

Europos Komisija – ES ir romai

http://ec.europa.eu/justice/discrimination/roma/index_en.htm

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojos ir už teisingumą atsakingos Komisijos narės Viviane Reding svetainė

http://ec.europa.eu/reding

Už užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį atsakingo Komisijos nario László Andoro svetainė

http://ec.europa.eu/commission_2010-2014/reding/index_en.htm

Komisijos pirmininko pavaduotojos V. Reding ir Komisijos nario L. Andoro Twitter

@VivianeRedingEU @LaszloAndorEU

ES Teisingumo generalinio direktorato Twitter @EU_Justice

Aukščiausiojo lygio susitikimo romų klausimais Twitter #RomaEU

Asmenys ryšiams:

Mina Andreeva, tel. +32 2 299 13 82, e. paštas

Natasha Bertaud, tel. +32 2 296 74 56, e. paštas

Jonathan Todd, tel. +32 2 299 41 07, e. paštas

Cécile Dubois, tel. +32 2 295 18 83, e. paštas

Visuomenei: Europe Direct tel. 00 800 6 7 8 9 10 11, e. paštas


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website