Navigation path

Left navigation

Additional tools

Komisijos veiksmų planas Europos ekonomikos ilgalaikiams finansiniams poreikiams patenkinti

European Commission - IP/14/320   27/03/2014

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO HR

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2014 m. kovo 27 d.

Komisijos veiksmų planas Europos ekonomikos ilgalaikiams finansiniams poreikiams patenkinti

Europos Komisija šiandien priėmė rinkinį priemonių, kuriomis bus plėtojami įvairūs nauji būdai pasinaudoti ilgalaikio finansavimo galimybėmis ir remti Europos grįžimą prie tvaraus ekonomikos augimo. Įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ ir 2030 m. klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį reikės didelių ilgalaikių investicijų į infrastruktūrą, naujas technologijas ir inovacijas, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, taip pat į žmogiškąjį kapitalą. Pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę nustatyta, kad vien tik į ES reikšmės transporto, energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūros tinklus iki 2020 m. reikės investuoti 1 trilijoną EUR.

Ekonomikos ir finansų krizė paveikė finansų sektoriaus pajėgumą nukreipti lėšas realiajai ekonomikai, ypač ilgalaikėms investicijoms. Europoje realiąją ekonomiką visuomet daugiausia finansavo bankai (čia jie skiria du trečdalius lėšų, palyginti su vienu trečdaliu JAV). Bankams mažinant finansinį įsiskolinimą visiems ekonomikos sektoriams tenka mažiau lėšų, pvz., mažiau nei vienas trečdalis Nyderlandų bei Graikijos ir tik apie pusę Ispanijos bei Italijos mažųjų ir vidutinių įmonių gavo visą 2013 m. prašyto kredito sumą.

Būtina imtis veiksmų tvaraus augimo ir investavimo sąlygoms atkurti, o tam iš dalies reikia rasti naujų būdų nukreipti lėšas ilgalaikėms investicijoms. 2013 m. kovo mėn. Žaliąja knyga dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo (IP/13/274) Komisija pradėjo plačias diskusijas, per kurias gauta atsiliepimų iš visų ekonomikos sektorių. Šiandien priimtų priemonių rinkinį sudaro komunikatas dėl ilgalaikio ekonomikos finansavimo, teisės akto pasiūlymas dėl profesinių pensijų fondų naujų taisyklių ir komunikatas dėl visuomenės finansavimo. Komunikatas grindžiamas atsiliepimais, gautais per minėtas konsultacijas, ir diskusijomis tarptautiniuose forumuose, pvz., didžiojo dvidešimtuko ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos susitikimuose. Jame nurodytos konkrečios priemonės, kurių gali imtis ES skatindama ilgalaikį finansavimą.

Už vidaus rinką ir paslaugas atsakingas Komisijos narys Michelis Barnier teigė: „Mūsų finansų reguliavimo darbotvarkė buvo plataus užmojo ir turėjo teigiamo poveikio finansiniam stabilumui bei pasitikėjimui. Ekonomikai atsigaunant turime taip pat ambicingai remti jos augimą. Europai reikia didelių ilgalaikio finansavimo galimybių, kad ji galėtų finansuoti tvarų augimą, kuris naudojant pažangias, ilgalaikes ir nediskriminacines priemones padėtų užtikrinti didesnį konkurencingumą bei užimtumą. Mūsų finansų sistema turi atgauti ir sustiprinti pajėgumą finansuoti realiąją ekonomiką. Šis pajėgumas priklauso bankams, o taip pat instituciniams investuotojams, kaip antai draudikams ir pensijų fondams. Tačiau tai pat turime įvairinti finansavimo šaltinius Europoje ir gerinti mažųjų ir vidutinių įmonių galimybes gauti finansavimą, nes jos yra Europos ekonomikos pagrindas. Tikiu, kad šiandien pristatytų priemonių rinkinys padės padidinti Europos kapitalo rinkų pajėgumą nukreipti lėšas mūsų ilgalaikiams poreikiams patenkinti.“ Įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, klausimu Europos Komisijos narys pareiškė: „Visos Europos valstybės susiduria su dvilypiu uždaviniu užtikrinti pensijas senėjančioje visuomenėje ir skirti ilgalaikes investicijas augimui skatinti. Profesinių pensijų fondai atsidūrė šių dviejų iššūkių susikirtimo taške. Jie ilgalaikėje perspektyvoje valdo virš 2,5 trilijono EUR lėšų ir nuo jų iš esmės priklauso 75 mln. europiečių senatvės pensija. Šiandienos teisės akto pasiūlymu bus siekiama Europoje pagerinti šių fondų valdymą ir padidinti skaidrumą, sustiprinant finansinį stabilumą ir skatinant tarpvalstybinę veiklą, kad profesinių pensijų fondai, kurie yra vieni iš ilgalaikių investuotojų, galėtų būti toliau vystomi.“

Už ekonomiką, pinigų reikalus ir eurą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Olli Rehnas sakė: „Turime geriau panaudoti viešąsias lėšas, kad pelningų investicijų poveikis ekonomikos augimui ir užimtumui būtų kuo didesnis. Tam reikia siekti sinergijos ir palengvinti galimybes gauti finansavimą pagrindinei infrastruktūrai atnaujinti. Šiomis aplinkybėmis svarbūs yra nacionaliniai ir ES biudžetai, taip pat reikšmingas vaidmuo tenka lengvatinį finansavimą teikiantiems bankams ir eksporto kredito agentūroms. Siekdami padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms gauti išteklių investicijoms ir plėtrai turime skatinti patikimą pakeitimą vertybiniais popieriais, kad tos įmonės galėtu lengviau gauti kapitalo rinkų finansavimą.“

Už pramonę ir verslumą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Antonio Tajani pridūrė: „Šiandien pristatytos plataus užmojo iniciatyvos padės pagerinti finansinę sistemą nukreipiant išteklius ilgalaikėms investicijoms, kurių reikia, kad Europa išsilaikytų tvaraus ekonominio augimo kelyje. Finansų krizė paveikė finansų sektoriaus pajėgumą nukreipti lėšas realiajai ekonomikai. Mažųjų ir vidutinių įmonių indėlis į tvarų augimą yra labai svarbus, tačiau joms vis dar sunku gauti finansavimą, ypač periferinės ekonomikos šalyse. Šiandien pristatytomis iniciatyvomis siekiama pasinaudoti papildomais realiosios ekonomikos finansavimo ištekliais ir jos visos turi bendrą tikslą – remti bendrąją rinką sudarant geriausias sąlygas augimui ir konkurencingumui Europoje.“

Pagrindiniai aspektai

Komunikate dėl ilgalaikio finansavimo pristatomas konkrečių priemonių, kurių Komisija imsis ilgalaikiam Europos ekonomikos finansavimui pagerinti, rinkinys (MEMO/14/238). Dvi priemonės pristatytos šiandien:

  • pasiūlymas peržiūrėti profesinių pensijų fondų taisykles (Direktyvos 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros peržiūra), kuriuo siekiama paremti tolesnę svarbių ilgalaikių ES investuotojų plėtrą (MEMO/14/239);

  • komunikatas dėl visuomenės finansavimo, kuriuo siūlomos mažųjų ir vidutinių įmonių finansavimo alternatyvos (MEMO/14/240).

Šie veiksmai gali būti suskirstytos į šešias pagrindines sritis.

1. Privačių ilgalaikio finansavimo šaltinių mobilizavimas. Veiksmai: tinkamai užbaigti kurti bankams ir draudimo bendrovėms skirtą rizikos ribojimo sistemą, kad būtų remiamos ilgalaikės investicijos į realiąją ekonomiką; sutelkti daugiau asmeninių pensijų santaupų ir ieškoti būdų skatinti tarpvalstybinį santaupų judėjimą ir išryškinti galimų ES taupomųjų sąskaitų privalumus.

Šiame kontekste šiandienos teisės akto pasiūlymas dėl profesinių pensijų fondų naujų taisyklių turėtų padėti didinti ilgalaikes investicijas. Pasiūlymu siekiama trijų tikslų:

užtikrinti, kad pensijų sistemos nariai būtų tinkamai apsaugoti nuo rizikos;

visapusiškai išnaudoti bendrosios profesinių pensijų rinkos privalumus pašalinus tarpvalstybinio paslaugų tiekimo kliūtis;

sustiprinti profesinių pensijų fondų pajėgumą investuoti į ekonominiu požiūriu ilgalaikį finansinį turtą ir taip remti realiosios ekonomikos augimo finansavimą.

2. Geresnis viešųjų lėšų panaudojimas. Siekiama skatinti nacionalinių lengvatinį finansavimą teikiančių bankų (vyriausybių įsteigtų finansinių institucijų, kurios skiria finansavimą ekonominės plėtros tikslais) veiklą ir esamų nacionalinių eksporto kredito schemų dalyvių (institucijų, kurios veikia kaip tarpininkės tarp nacionalinių vyriausybių ir eksportuotojų skiriant eksporto finansavimą) bendradarbiavimą. Abiejų tipų institucijoms tenka svarbus vaidmuo užtikrinant ilgalaikį finansavimą.

3. Europos kapitalo rinkų plėtra. Siekiama palengvinti mažųjų ir vidutinių įmonių prieigą prie kapitalo rinkų ir didesnių investicinių fondų sukuriant likvidžią ir skaidrią įmonių obligacijų antrinę rinką, atgaivinant pakeitimo vertybiniais popieriais rinkas (tinkamai atsižvelgiant į riziką ir diferencijuotą tokių produktų pobūdį) ir pagerinant padengtų obligacijų ir neviešo platinimo ES sąlygas.

4. Mažųjų ir vidutinių įmonių galimybių gauti finansavimą didinimas. Komunikate dėl ilgalaikio finansavimo išdėstytus veiksmus sudaro informacijos apie mažųjų ir vidutinių įmonių kreditą gerinimas, bankų ir mažųjų bei vidutinių įmonių dialogo atnaujinimas ir geriausios patirties padedant mažosioms ir vidutinėms įmonėms gauti kapitalo rinkų finansavimą įvertinimas. Informuotumo didinimas ir informacijos apie projektus teikimas taip pat yra vieni pagrindinių šiandien priimtame komunikate dėl visuomenės finansavimo siūlomų veiksmų elementų. Šiame komunikate Komisija siūlo:

  • remti geriausią pramonės patirtį, didinti informuotumą ir palengvinti kokybės ženklo įtvirtinimą;

  • atidžiai stebėti visuomenės finansavimo rinkų ir nacionalinių teisinių sistemų plėtrą,

  • reguliariai įvertinti, ar būtina imtis tolesnių ES lygmens veiksmų, o prireikus – ir teisinių. Tikslas yra išskirti problemas, kurias gali reikėti išspręsti siekiant remti visuomenės finansavimo didinimą.

5. Privačiojo sektoriaus lėšų pritraukimas infrastruktūrai, siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus. Siekiama skelbti daugiau informacijos apie investicijų į infrastruktūrą planus ir gerinti statistinius kreditinius duomenis apie infrastruktūros paskolas.

6. Tvaraus finansavimo sistemos plėtra. Siekiama patobulinti su ilgalaikiu finansavimu susijusią įmonių valdymo tvarką, pvz., tokius jos aspektus, kaip akcininkų dalyvavimas (netrukus turėtų būti priimtas Akcininkų teisių direktyvos peržiūros pasiūlymas), darbuotojų nuosavybės teisės, įmonių valdymo ataskaitų teikimas ir aplinkos apsaugos, socialinių bei valdymo klausimai.

Daugiau informacijos

http://ec.europa.eu/internal_market/finances/financing-growth/long-term/index_en.htm

http://ec.europa.eu/internal_market/pensions/directive/index_en.htm

http://ec.europa.eu/internal_market/finances/crowdfunding/index_en.htm

Asmenys ryšiams:

Chantal Hughes, tel. +32 22964450

Simon O'Connor, tel. +32 22967359

Carlo Corazza, tel. +32 22951752

Visuomenei: Europe Direct tel. 00 800 6 7 8 9 10 11 arba e. paštu


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website