Navigation path

Left navigation

Additional tools

Kaimynystės politikos šalys kryžkelėje. Nelengvų uždavinių kupinų metų apžvalga

European Commission - IP/14/315   27/03/2014

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO HR

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2014 m. kovo 27 d.

Kaimynystės politikos šalys kryžkelėje. Nelengvų uždavinių kupinų metų apžvalga

ES kaimynystės politikos (EKP) įgyvendinimo metinės ataskaitos rezultatai nevienareikšmiai. Nors 2013 m. kai kuriose ES šalyse partnerėse buvo krizių metai – jos kilo dėl politinio nestabilumo ir sunkių socialinių bei ekonominių sąlygų, ES toliau stiprino demokratinį valdymą, didino saugumą ir rėmė tvarią ir integracinę plėtrą. Keliose kaimynystės politikos šalyse buvo įgyvendinamos esminės politinės ir ekonominės reformos, tuo tarpu kitose šalyse, ankstesniais metais įvykdžiusiose demokratines reformas ir atkūrusiose ekonomiką, kilo nacionalinio ir regioninio saugumo grėsmė.

ES laikėsi savo įsipareigojimų partnerėms

EKP ir visos jos politikos priemonės grindžiamos ES ir jos partnerių bendradarbiavimu siekiant kurti demokratiją, stiprinti tvarią ir integracinę ekonominę plėtrą bei didinti saugumą.

ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos Catherine Ashton ir už ES plėtrą ir kaimynystės politiką atsakingo ES Komisijos nario Štefano Füle pristatytame metiniame EKP dokumentų rinkinyje pabrėžiama, kad politikos sėkmė priklauso nuo vyriausybių gebėjimo ir įsipareigojimų vykdyti reformas.

„Įsipareigojimas kaimynystės politikos šalims yra absoliutus ES prioritetas. Europos kaimynystės politika leidžia mums padėti spręsti partnerių problemas ir tuo pačiu apsaugoti ES interesus. Vykdant EKP siekiama užkirsti kelią konfliktams ir padėti juos spręsti bei teikti paskatas mūsų kaimynams imtis politinių ir ekonominių reformų“, – paskelbus dokumentų rinkinį sakė Catherine Ashton.

Remiantis ataskaitomis, šalys partnerės susiduria su vis įvairesniais sunkumais. Todėl politiką reikia geriau pritaikyti prie dabartinių kiekvienos partnerės lūkesčių bei poreikių ir tuo pat metu pasiūlyti ekonominės integracijos ir politinės asociacijos su ES ilgalaikiu laikotarpiu viziją.

ES Komisijos narys Štefanas Füle pridūrė: „Pastarųjų mėnesių įvykiai parodė, kad mūsų kaimynystės politikos šalių regionui ES turi toliau skirti daug dėmesio ir išteklių. Kaimynystės politikos šalių gyventojai siekia geresnio gyvenimo ir galimybės naudotis pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Nors pasiryžimo vykdyti reformas negalima primesti iš išorės, ES yra pirmiausia atsakinga už paramą tiems partneriams, kurie pasiryžo žengti nelengvu demokratijos keliu ir kurti įtraukesnę visuomenę. Skatinant tiesioginius kontaktus su žmonėmis, sudarant piliečiams galimybes keliauti ir studijuoti užsienyje, skatinant įmonių, mokslinių tyrimų institutų, aukštųjų mokyklų, meno ir kultūros įstaigų ir kt. bendradarbiavimą bei remiant pilietinę visuomenę, ES kaimynystės politika šį procesą gali paspartinti“.

Nevienoda pažanga įgyvendinant įsipareigojimus dėl reformų

Štai, pavyzdžiui, Tunise prie demokratijos pereita vykdant įtraukų dialogą ir nepaisant didelio pavojaus saugumui. Labai svarbus žingsnis siekiant demokratijos – 2014 m. sausio mėn. bendru sutarimu priimta nauja Konstitucija. Maroke pažanga, padaryta siekiant įgyvendinti 2011 m. konstitucinėje reformoje nustatytus įsipareigojimus, yra nedidelė. Vis dėlto migracijos politikos ir karinės teisėsaugos srityse pasiekta teigiamų pokyčių. Egipte ir toliau yra rūpesčių dėl politinio susiskaldymo ir dėl susirinkimų ir spaudos laisvės. Libija turi rimtų ir vis didėjančių su saugumu susijusių problemų, trukdančių nacionaliniam susitaikymui ir politinei stabilizacijai. Libanas ir Jordanija stengiasi pašalinti Sirijos pilietinio karo padarinius savo politinėse, ekonominėse ir socialinėse sistemose; dėl to gerokai sumenksta tų šalių gebėjimas vykdyti politines ir struktūrines reformas. Izraelis ir Palestina vėl pradėjo taikos derybas, tačiau vis dar susiduria su rimtomis kliūtimis.

Rytinėse EKP šalyse, būtent Ukrainoje, siekiant išreikšti paramą politinei asociacijai ir ekonominei integracija į ES, vyksta reikšmingi pokyčiai, kuriuos paskatino masiniai pilietiniai protestai (vad. „Euromaidanas“). ES yra pasirengusi remti Ukrainą jos kelyje į demokratiją ir geresnę ateitį. 2014 m. kovo 5 d. Komisija paskelbė priemonių paketą, įskaitant keleriems metams numatytą 11 mlrd. EUR finansinę paramą. 2014 m. kovo 21 d. Briuselyje pasirašytas ES ir Ukrainos asociacijos susitarimas. Moldova ir Gruzija padarė pažangą vykdydamos politines ir teismų reformas, taip pat vykdomos reformos, skirtos pasirengti asociacijos susitarimų pasirašymui. Rinkimai Gruzijoje 2013 m. rudenį buvo antras demokratinis valdžios perdavimas. Armėnija toliau vykdė demokratines reformas, tačiau nusprendė atidėti planus sudaryti asociacijos susitarimą, įskaitant nuostatas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE), ir jo neparafuoti. Azerbaidžanas ir toliau mažai paisė raginimų labiau gerbti pagrindines teises ir laisves. Baltarusija nepadarė pažangos vykdydama politines reformas.

Bendradarbiaujant su daugeliu rytinių partnerių šalių padaryta didelė pažanga judumo ir migracijos srityse; 2013 m. birželio mėn. pasirašytas pirmasis partnerystės judumo srityje susitarimas su pietine šalimi partnere Maroku, o 2014 m. kovo mėn. pradžioje antrasis toks partnerystės susitarimas pasirašytas su Tunisu.

Palaikydama partnerystę su EKP šalių visuomene, ES skatino aktyviau palaikyti ryšius su pilietine visuomene, kuriai ir toliau tenka svarbus vaidmuo, ir ją remti.

2013 m. parama EKP partnerėms buvo didžiausia per visą septynerių metų laikotarpį ir siekė 2,65 mlrd. EUR. Po dvejus metus besitęsusių derybų, gruodžio mėn. buvo suderinta 2014–2020 m. finansinė programa, įskaitant naują Europos kaimynystės priemonę. Nepaisant finansų krizės, kaimynystės politikos šalims užtikrintas finansavimas siekia 15,4 mlrd. EUR – taip patvirtinamas ES įsipareigojimas ir kaimynystės politikai teikiama pirmenybė.

Daugiau informacijos

Už plėtrą ir Europos kaimynystės politiką atsakingo ES Komisijos nario Štefano Füle interneto svetainė http://ec.europa.eu/commission_2010-2014/fule/index_en.htm

Vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos Catherine Ashton interneto svetainė http://ec.europa.eu/commission_2010-2014/ashton/index_en.htm

Europos Komisija: Europos kaimynystės politika

http://ec.europa.eu/world/enp/index_lt.htm.

http://www.enpi-info.eu

Dėl bendro komunikato žr. Europos išorės veiksmų tarnybos svetainę http://eeas.europa.eu/enp/index_lt.htm

EKP šalių ataskaitos:

Alžyras http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-14-219_en.htm

Armėnija http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-14-220_en.htm

Azerbaidžanas http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-14-221_en.htm

Baltarusija http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-14-222_en.htm

Egiptas http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-14-223_en.htm

Gruzija http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-14-224_en.htm

Izraelis http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-14-225_en.htm

Jordanija http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-14-226_en.htm

Libanas http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-14-227_en.htm

Libija http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-14-228_en.htm

Moldova http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-14-229_en.htm

Marokas http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-14-230_fr.htm

OPT http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-14-231_en.htm

Sirija http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-14-232_en.htm

Tunisas http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-14-233_fr.htm

Ukraina http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-14-234_en.htm

Asmenys ryšiams:

Maja Kocijancic (+32 2 298 65 70)

Michael Mann (+32 2 299 97 80)

Peter Stano (+32 2 295 74 84)

Anca Paduraru (+32 2 296 64 30)

Nabila Massrali (+32 2 296 92 18)

Eamonn Prendergast (+32 2 299 88 51)

Visuomenei: „Europe Direct“ telefonu 00 800 6 7 8 9 10 11 arba e. paštu


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website