Navigation path

Left navigation

Additional tools

Atlikus apklausą paaiškėjo, kad nedeklaruojamas darbas – plačiai paplitusi problema

European Commission - IP/14/298   24/03/2014

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO HR

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2014 m. kovo 24 d.

Atlikus apklausą paaiškėjo, kad nedeklaruojamas darbas – plačiai paplitusi problema

Maždaug vienas iš dešimties europiečių (11 proc.) pripažįsta, kad praėjusiais metais pirko su nedeklaruojamu darbu susijusias prekes arba paslaugas, o 4 proc. pripažįsta, kad jie patys gavo nedeklaruotą užmokestį už atliktą darbą. Be to, vienam iš 30 respondentų (3 proc.) dalį darbo užmokesčio darbdavys sumokėjo grynaisiais pinigais (vadinamasis atlyginimas vokelyje). Tokios išvados padarytos atlikus „Eurobarometro“ apklausą, kurios duomenys rodo, kad nedeklaruojamas darbas Europoje tebėra plačiai paplitęs, nors šios problemos mastas ir jos suvokimas įvairiose šalyse skiriasi.

Į apklausoje nustatytas problemas planuojama atsižvelgti Komisijos pasiūlyme, kuris bus pateiktas balandžio mėn. ir kuriuo siūloma sukurti Europos kovos su nedeklaruojamu darbu ir jo prevencijos platformą, kurios tikslas būtų stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą siekiant veiksmingiau spręsti šią problemą.

„Nedeklaruojamą darbą dirbantys darbuotojai dirba pavojingomis sąlygomis ir gauna mažesnį darbo užmokestį, valstybės surenka mažiau mokesčių ir daromas neigiamas poveikis mūsų socialinės apsaugos sistemoms. Valstybės narės turi įgyvendinti politiką, kuria būtų skatinama vengti nedeklaruojamo darbo arba jį paversti teisėtu darbu, ir glaudžiau bendradarbiauti kovojant su šia problema. Todėl balandžio mėn. Europos Komisija pasiūlys sukurti Europos kovos su nedeklaruojamu darbu ir jo prevencijos platformą, kuria būtų užtikrintas glaudesnis darbo inspekcijų ir teisėsaugos institucijų visoje Europoje bendradarbiavimas“, – sakė už užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį atsakingas Europos Komisijos narys László Andoras.

28 ES šalyse atliktos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis:

11 proc. respondentų pripažįsta, kad praėjusiais metais pirko su nedeklaruojamu darbu susijusias prekes arba paslaugas, o 4 proc. pripažįsta, kad vykdė nedeklaruotą veiklą, už kurią gavo užmokestį.

60 proc. nurodo, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios jie pirko nedeklaruotas prekes ar paslaugas, – mažesnė jų kaina, o 22 proc. teigia, kad tai darė kaip paslaugą draugams.

Pagrindinė nedeklaruojamo darbo priežastis, pasak 50 proc. respondentų, yra tai, kad tai naudinga abiem šalims, 21 proc. – nes sunku rasti įprastą darbą, 16 proc. mano, kad mokesčiai yra per dideli, o 15 proc. nurodo, kad žmonės imasi tokio darbo, nes neturi kito pajamų šaltinio. Problemą rasti įprastą darbą (41 proc.) arba kito pajamų šaltinio trūkumą (26 proc.) dažniausiai nurodo Pietų Europos gyventojai.

Nedeklaruojamoms prekėms ar paslaugoms įsigyti europiečiai išleidžia vidutiniškai 200 EUR per metus, o vidutinė metinė suma, kurią uždirba nedeklaruojamą darbą dirbantys asmenys, yra 300 EUR.

Didžiausią paklausą turi šios nedeklaruojamos prekės ar paslaugos: būsto remonto ir atnaujinimo darbai (29 proc.), automobilių remontas (22 proc.), namų valymas (15 proc.) ir maistas (12 proc.).

Europiečiai daugiausia atlieka nedeklaruojamus būsto remonto ir atnaujinimo (19 proc.), sodininkystės (14 proc.), valymo (13 proc.) darbus ir teikia ateinančios auklės paslaugas (12 proc.).

Didžiausia dalis respondentų, kurie išnaudoja nedeklaruojamo darbo jėgą (11 proc.), gyvena Latvijoje, Nyderlanduose ir Estijoje. Tačiau įvairiose šalyse nuomonės ir suvokimas apie tai, kas yra nedeklaruojamas darbas, taip pat apie susijusių paslaugų pobūdį ir apimtį labai skiriasi.

3 proc. respondentų teigia, kad dalį savo darbo užmokesčio jie gauna grynaisiais pinigais į rankas – tai labiau tikėtina dirbant mažesnėse bendrovėse. Atlyginimai vokeliuose sudaro didžiausią metinių pajamų dalį Pietų Europoje (69 proc.), taip pat Rytų ir Vidurio Europoje (29 proc.), o žemyninėse ir Šiaurės šalyse šis rodiklis mažesnis (atitinkamai 17 ir 7 proc.).

2013 m. Europos užimtumo ir socialinių tendencijų (ESDE) apžvalgos dokumente šie rezultatai nagrinėjami išsamiau. Palyginti su ankstesne 2007 m. apklausa, net jei bendras nedeklaruojamo darbo mastas yra gana stabilus, įvairiose šalyse pastebėti skirtingi pokyčiai:

kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Latvijoje, nedeklaruojamo darbo pasiūla smarkiai sumažėjo, o Ispanijoje ir Slovėnijoje šiek tiek padidėjo;

nedeklaruojamo darbo paklausa labai padidėjo Graikijoje, Kipre, Maltoje ir Slovėnijoje;

atvejų, kai darbo užmokestis mokamas grynaisiais pinigais į rankas, per krizę sumažėjo, ypač Vidurio ir Rytų Europoje, tačiau padaugėjo Graikijoje.

Išsamiau išnagrinėjus krizės poveikį nedeklaruojamo darbo paplitimui, matyti, kad nuo 2007 m. pradėjus silpnėti darbo rinkoms padidėjo privati nedeklaruojamo darbo pasiūla, nors sąsaja su didėjančiu skurdu nebėra tokia akivaizdi. Tačiau atrodo, kad dėl aukšto nedarbo lygio ir didėjančio skurdo atlyginimų mokėjimas vokeliuose tampa vis priimtinesnis. Be to, pasirodo, kad apmokestinimo lygis nedaro tiesioginio poveikio nedeklaruojamo darbo lygiui, bet įtakos gali turėti tai, kaip žmonės vertina viešąsias paslaugas ir ar tinkamai išleidžiamos mokestinės pajamos.

ESDE analizėje taip pat apžvelgiamos kelios sėkmingos priemonės, kurių imtasi įvairiose valstybėse narėse siekiant kovoti su nedeklaruojamu darbu. Šios priemonės apima:

paskatas įteisinti nedeklaruojamą veiklą, pavyzdžiui, administravimo supaprastinimą, tiesioginių mokesčių paskatas pirkėjams ar paslaugų kuponus;

priemones, kuriomis siekiama sustiprinti mokestinę etiką ir įsipareigojimo kultūrą, pavyzdžiui, vykdant informuotumo didinimo kampanijas;

geresnį pažeidimų nustatymą ir griežtesnes sankcijas.

Tolesni veiksmai

2014 m. balandžio mėn. Komisija planuoja pasiūlyti sukurti Europos kovos su nedeklaruojamu darbu ir jo prevencijos platformą, kurioje galėtų bendradarbiauti įvairios valstybių narių teisėsaugos institucijos, kaip antai darbo inspekcijos, socialinės apsaugos, mokesčių ir migracijos institucijos, taip pat kitos suinteresuotosios šalys. Sukūrus platformą sustiprėtų bendradarbiavimas ES lygmeniu siekiant veiksmingiau ir efektyviau užkirsti kelią nedeklaruojamam darbui ir nuo jo atgrasyti.

Pagrindiniai faktai

„Eurobarometro“ apklausoje dalyvavo 26 563 respondentų iš įvairių socialinių ir demografinių grupių visose valstybėse narėse. Jos rezultatai grindžiami pradinės 2007 m. apklausos, kuri buvo pirmasis bandymas įvertinti nedeklaruojamo darbo mastą visoje ES, rezultatais. Abiejose apklausose daugiausia dėmesio skirta individualiai paslaugų ir (arba) prekių pasiūlai ir įsigijimui bei atlyginimų mokėjimui vokeliuose, taigi jos neapėmė visų įmonėse pasitaikančių nedeklaruojamo darbo formų.

Nedeklaruojamu darbu laikoma bet kokia apmokama veikla, kuri savo pobūdžiu yra teisėta, tačiau nedeklaruojama valstybės institucijoms, atsižvelgiant į valstybių narių teisės aktų skirtumus. Ši sąvoka buvo įtraukta į Europos užimtumo strategiją ir nuo 2001 m. jai skiriama dėmesio valstybėms narėms skirtose užimtumo gairėse.

Jau 2012 m. balandžio mėn. užimtumo srities dokumentų rinkinyje pabrėžta, kad neoficialų arba nedeklaruojamą darbą pavertus teisėtu darbu būtų galima sumažinti nedarbo lygį; taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad būtina pagerinti valstybių narių bendradarbiavimą.

2013 m. viduryje Komisija surengė pirmąjį konsultacijų su ES lygmens darbdavių ir darbuotojų atstovais dėl galimų būsimų ES priemonių, kuriomis būtų siekiama pagerinti nacionalinių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, etapą (IP/13/650). Po jo 2014 m. pradžioje buvo surengtas antrasis konsultacijų etapas.

Daugiau informacijos

http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/eb_special_419_400_en.htm - 402„Eurobarometro“ apklausa „Nedeklaruojamas darbas ES“

László Andoro svetainė

László Andoro Twitter

Užsisakykite nemokamą Europos Komisijos užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties e. naujienlaiškį

Asmenys ryšiams:

Jonathan Todd, tel. +32 2 299 41 07

Cécile Dubois, tel. +32 2 295 18 83


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website