Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2014 m. kovo 17 d.

2014 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė. Siekiant veiksmingesnių ES teisingumo sistemų

Europos Komisija vakar paskelbė antrąją ES teisingumo suvestinę, kurioje aptariama Europos Sąjungos teisingumo sistemų kokybė, nepriklausomumas ir veiksmingumas. ES teisingumo rezultatų suvestinė – informacinė priemonė; joje pateikiama objektyvių, patikimų ir palyginamų duomenų apie valstybių narių teisingumo sistemas. Pirmą kartą paskelbta 2013 m. (IP/13/285), Europos teisingumo rezultatų suvestinė ir 2014 m. padės valstybėms narėms bei ES didinti savo teisingumo sistemų veiksmingumą ir taip prisidėti prie Sąjungos ekonomikos augimo. Į Suvestinės rezultatus bus atsižvelgiama Europos semestre – ES ekonominės politikos koordinavimo procese, kuriuo, teikiant konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, siekiama pagerinti valstybių narių ekonomikos rezultatus ir konkurencingumą.

„Laiku neužtikrintas teisingumas nėra teisingumas. ES teisingumo rezultatų suvestinė – svarbi ES ekonomikos strategijos priemonė, padedanti užtikrinti piliečiams ir įmonėms veiksmingesnį teisingumą. Tinkamai veikiančios, nepriklausomos teisingumo sistemos yra būtinos, jei norime įgyti piliečių ir investuotojų pasitikėjimą ir Europos teisingumo erdvėje plėtoti tarpusavio pasitikėjimo kultūrą, – sakė už teisingumą atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Viviane Reding. – Antroji ES teisingumo rezultatų suvestinė skelbiama kaip tik tuo metu, kai daugelis valstybių narių vykdo teismų reformas, kad padidintų savo konkurencingumą. Tendencijos ir duomenys patvirtina, kad labai svarbu toliau ryžtingai dėti pastangas, kad būtų pagerintas ES šalių teisingumo sistemų veiksmingumas."

2014 m. ES teisingumo rezultatų suvestinėje apibendrinami iš įvairių šaltinių gauti duomenys. Didžiąją dalį kiekybinių duomenų pateikė Europos Tarybos Veiksmingo teisingumo komisija (CEPEJ), renkanti duomenis iš valstybių narių. 2014 m. Suvestinėje daugiausia dėmesio skiriama ginčo civilinėms ir komercinėms byloms bei administracinėms byloms. Joje naudojami tokie patys rodikliai kaip ir 2013 m. Suvestinėje, tačiau yra papildomų informacijos šaltinių.

  • Teisingumo sistemų efektyvumui vertinti naudojami tokie rodikliai kaip proceso trukmė, bylų išnagrinėjimo rodiklis ir neišnagrinėtų bylų skaičius.

  • Kokybė vertinama pagal tokius rodiklius kaip privalomas teisėjų mokymas, teismo veiklos stebėsena ir vertinimas, teismams skirtas biudžetas ir žmogiškieji ištekliai, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) prieinamumas ir alternatyvaus ginčų sprendimo (ADR) metodai.

  • Suvestinėje taip pat pateikiama duomenų apie tai, kaip visuomenė vertina teisingumo sistemų nepriklausomumą. Be to, 2014 m. Suvestinėje pateikiama pirmoji lyginamoji nacionalinių teisingumo sistemų organizavimo siekiant tam tikrose situacijose apsaugoti teismų nepriklausomumą apžvalga. Taip pat apžvelgiamos teisinės apsaugos priemonės, susijusios, pavyzdžiui, su teisėjų perkėlimu ar atleidimu.

Be to, 2014 m. Suvestinėje pristatomi dviejų bandomųjų tyrimų, kuriuos atlikus gauta daugiau suderintų duomenų apie konkurencijos ir vartotojų teisės srities teismo procesų trukmę, išreikštą vidutiniu dienų skaičiumi, rezultatai.

Toliau pristatomi svarbiausi 2014 m. ES teisingumo suvestinės rezultatai (smulkesnės informacijos pagal tris sritis pateikiama Priede).

Kai kurios valstybės narės ir toliau patiria didelių problemų, susijusių su teisingumo sistemų veiksmingumu. Ilgai trunkantis pirmosios instancijos teismų bylų nagrinėjimas, mažas bylų išnagrinėjimo rodiklis ir didelis nagrinėtinų bylų skaičius rodo, kad reikia gerinti padėtį. Kai kurios valstybės narės (pavyzdžiui, Portugalija) neseniai priėmė didelių užmojų reformas, tačiau Suvestinėje šios pastangos neatsispindi, nes naudotasi daugiausia 2012 m. duomenimis.

Informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) teismuose naudojamasi dažniau, tačiau reikia didesnės pažangos, visų pirma siekiant palengvinti teismų ir piliečių bendravimą. Alternatyvaus ginčų sprendimo (ADR) mechanizmus turi beveik visos valstybės narės, dauguma valstybių narių vykdo teismų veiklos stebėseną ir vertinimą.

Beveik trečdalyje valstybių narių tęstinio ES teisės mokymo programose dalyvauja daugiau kaip 50 proc. teisėjų. Teisėjų ir kitų teisės specialistų mokymas ir IRT priemonės turi lemiamos reikšmės veiksmingam ir tarpusavio pasitikėjimu grindžiamam Europos teisingumo erdvės funkcionavimui.

Keliose valstybėse narėse nepriklausomumas vertinamas geriau, kitose – blogiau.

Tolesni veiksmai

Į Suvestinės rezultatus bus atsižvelgiama pagal 2014 m. Europos semestrą rengiant būsimą konkrečių šalių analizę. Į juos taip pat bus atsižvelgiama atliekant darbus, susijusius su ekonomikos koregavimo programomis. Nacionalinėms teisingumo sistemų reformoms įgyvendinti galima naudoti ES (Regioninės plėtros fondo ir Socialinio fondo) lėšas.

Remdamasi pirmąja lyginamąja teismų nepriklausomumo teisinių apsaugos priemonių apžvalga, Komisija toliau kaupia palyginamus duomenis. Ji toliau bendradarbiaus su teisminių institucijų ekspertais ir valstybėmis narėmis, taip pat su teisės specialistais ir Europos teisingumo tinklais, kad pagerintų būsimų suvestinių duomenų kokybę, prieinamumą ir palyginamumą.

Pagrindiniai faktai

Teismų sistemų kokybės, nepriklausomumo ir veiksmingumo gerinimas jau yra ES ekonominės politikos koordinavimo proceso pagal Europos semestrą dalis. Nacionalinės teismų reformos taip pat yra neatsiejama Graikijos, Portugalijos ir Kipro ekonominio koregavimo programų dalis.

Į Suvestinės rezultatus bus atsižvelgiama Europos semestre, nes ji padeda nustatyti su teisingumu susijusius klausimus, kurių sprendimui reikia skirti ypatingą dėmesį. 2013 m. Suvestinės rezultatai kartu su pavienių valstybių narių padėties vertinimu padėjo parengti dešimties valstybių narių (BG, ES, HU, IT, LV, MT, PL, RO, SI, SK) konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas teisingumo srityje. Tokiu būdu Suvestinė padės ES ir valstybėms narėms siekti veiksmingesnių teisingumo sistemų piliečiams ir įmonėms. Tai padės sustiprinti ekonomikos augimo strategijas atitinkamose šalyse ir visoje ES.

Suvestinė nėra bendra reitingavimo sistema, veikiau tai teisingumo sistemų veikimo apžvalga remiantis įvairiais, visoms valstybėms narėms aktualiais rodikliais. Suvestinėje nėra populiarinama jokia konkreti teisingumo sistema . Kad ir koks būtų nacionalinės teisingumo sistemos modelis ar šią sistemą grindžianti teisės tradicija, esminiais rodikliais, apibūdinančiais veiksmingą teisingumo sistemą, laikytini savalaikiškumas, nepriklausomumas, įperkamumas ir naudotojui patogi prieiga.

2014 m. ES teisingumo rezultatų suvestinėje naudojami tokie patys rodikliai kaip ir 2013 m. Suvestinėje, be kita ko, laikotarpis, kurio reikia teismo bylai išnagrinėti, bylų išnagrinėjimo rodiklis, neišnagrinėtų bylų skaičius, elektroninių priemonių naudojimas byloms administruoti, alternatyvaus ginčų sprendimo metodų naudojimas, teisėjų mokymas ir teismų ištekliai. Teisingumas turi būti ne tik vykdomas – turi būti matoma, kad jis vykdomas, todėl Suvestinėje pateikiami duomenys apie teisingumo sistemų nepriklausomumo vertinimą, remiantis Pasaulio ekonomikos forumo išvadomis.

Daugiau informacijos

MEMO/14/194

Spaudai skirtas rinkinys. 2014 m. Europos teisingumo rezultatų suvestinė / Šalių informacija – CEPEJ surinkti valstybių narių duomenys

http://ec.europa.eu/justice/newsroom/effective-justice/news/140317_en.htm

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojos ir už teisingumą atsakingos Komisijos narės Viviane Reding svetainė

http://ec.europa.eu/reding

Viviane Reding Twitter: @VivianeRedingEU

ES Teisingumo generalinio direktorato Twitter: @EU_Justice

Asmenys ryšiams:

Mina Andreeva, tel. +32 2 299 13 82

Natasha Bertaud, tel. +32 2 296 74 56

Visuomenei: Europe Direct, tel. 00 800 6 7 8 9 10 11, e. paštas

ANNEX

1. Efficiency

Figure 1: Time needed to resolve litigious civil and commercial cases* (1st instance/in days) (source: CEPEJ study)

*Litigious civil (and commercial) cases concern disputes between parties, for example disputes regarding contracts, following the CEPEJ methodology. The length of proceedings expresses the time (in days) needed to resolve a case in court, that is the time taken by the court to reach a decision at first instance. The 'disposition time' indicator is the number of unresolved cases divided by the number of resolved cases at the end of a year multiplied by 365 days.

Figure 2: Rate of resolving litigious civil and commercial cases (1st instance/in %) (source: CEPEJ study)

The clearance rate is the ratio of the number of resolved cases over the number of incoming cases. It measures whether a court is keeping up with its incoming caseload. The length of proceedings is linked to the rate at which the courts can resolve cases, the 'clearance rate', and to the number of cases that are still waiting to be resolved, 'pending cases'. When the clearance rate is about 100% or higher it means the judicial system is able to resolve at least as many cases as come in. When the clearance rate is below 100%, it means that the courts are resolving fewer cases than the number of incoming cases, and as a result, at the end of the year, the number of unresolved cases adds up as pending cases. If this situation persists over several years, this could be indicative of a more systemic problem as backlogs build up which further aggravate the workload of courts, and which cause the length of proceedings to rise further.

Figure 3: Number of litigious civil and commercial pending cases (1st instance/per 100 inhabitants) (source: CEPEJ study)

The number of pending cases expresses the number of cases that remains to be dealt with at the end of a period. The number of pending cases influences the disposition time. Therefore, in order to improve the length of proceedings measures to reduce the number of pending cases are required.

2. Quality

Figure 4: ICT Systems for the registration and management of cases (weighted indicator-min=0, max=4) (source: CEPEJ study)

Figure 5: Judges participating in continuous training activities in EU Law or in the law of another Member State (as a % of total number or judges)* ( source: European Commission, European Judicial Training, 2012)

*In a few cases reported by the Member States the ratio of participants to existing members of a legal profession exceeds 100%, meaning that participants took part in more than one training activity on EU law. Some of the exceptionally high figures may suggest that, the data delivered concerns training in all subjects and not just in EU law.

Figure 6: Budget for courts (in EUR per inhabitant)* (source: CEPEJ study)

* This figure indicates the annual approved budget allocated to the functioning of all courts, whatever the source and level of this budget (national or regional).

3. Independence

Figure 7: Perceived judicial independence (higher value means better perception) (source: World Economic Forum [WEF])

The WEF indicator is based on survey answers to the question: "To what extent is the judiciary in your country independent from the influences of members of government, citizens, or firms?" The survey was replied to by a representative sample of firms in all countries representing the main sectors of the economy (agriculture, manufacturing industry, non- manufacturing industry, and services).


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website