Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2014 m. kovo 12 d.

Nemokumas. Komisija siūlo naują požiūrį, kuriuo reikėtų vadovautis gelbstint įmones ir suteikiant sąžiningiems verslininkams dar vieną galimybę

Šiandien Europos Komisija pateikė keletą bendrų principų, pagal kuriuos finansinių sunkumų patiriančioms įmonėms turėtų būti taikomos nacionalinės nemokumo procedūros. Reikia pakeisti požiūrį – pirmiausia turėtų būti skatinama kuo anksčiau restruktūrizuoti perspektyvias įmones ir išvengti jų nemokumo, o ne orientuojamasi į likvidavimą, kaip buvo iki šiol. Kasmet maždaug 200 000 įmonių įvairiose ES šalyse tampa nemokios, ir 1,7 mln. žmonių dėl to netenka darbo, todėl Komisija nori suteikti perspektyvioms įmonėms galimybę persitvarkyti ir išlikti versle. Nacionalinių nemokumo teisės nuostatų reforma būtų naudinga visiems: perspektyvios įmonės lengviau išliktų versle, būtų išsaugota darbo vietų ir kartu pagerėtų kreditorių padėtis – jie galėtų susigrąžinti daugiau savo investicijų nei skolininko bankroto atveju. Bankrutavusiems sąžiningiems verslininkams netrukus būtų suteikiama dar viena galimybė, nes įrodyta, kad versle antras bandymas būna sėkmingesnis. Šiandien priimta rekomendacija parengta po pernai atliktų viešų konsultacijų dėl europinio požiūrio į verslo žlugimą ir bankrotą (IP/13/655) ir atsižvelgiant į pasiūlymą peržiūrėti ES teisės nuostatas dėl tarpvalstybinio bankroto, kuriam neseniai pritarė Europos Parlamentas (MEMO/14/88).

„Įmonės – mūsų gerovės ir užimtumo pagrindas, tačiau įsteigti įmonę ir išlaikyti ją veikiančią yra labai sunku, ypač dabartinėmis ekonomikos sąlygomis, – sakė už teisingumą atsakinga Europos Komisijos narė ir pirmininko pavaduotoja Viviane Reding. – Finansinių sunkumų visoje Europoje patiria vis daugiau įmonių, todėl metas peržiūrėti taikomą požiūrį į įmonių nemokumą. Pirmoji Henrio Fordo automobilių bendrovė išsilaikė tik 18 mėnesių, tačiau jis nepasidavė ir galiausiai sukūrė vieną sėkmingiausių pasaulio bendrovių. Neturėtume stabdyti inovacijų diegimo – jei sąžiningam verslininkui pirmą kartą nepavyko, turime suteikti jam dar vieną šansą. Mūsų siūlomos nemokumo teisės nuostatos leistų lengviau pradėti naują verslą.“

„Turime sukurti veiksmingą mechanizmą, kuris leistų atskirti sąžiningą verslininką nuo nesąžiningo, nes tik taip galima kovoti su dabar paplitusia bankroto stigma, – pabrėžė už pramonę ir verslumą atsakingas Komisijos narys ir pirmininko pavaduotojas Antonio Tajani. – Toks atskyrimas turėtų padėti mažinti verslininkų, kurie bankrutavo ne sukčiaudami, diskriminaciją, ir užtikrinti jiems teisę gauti bet kokią rinkoje teikiamą paramą naujam verslui pradėti.“

Šiandien paskelbta Komisijos rekomendacija padės sukurti nuoseklią sistemą, kuria turėtų būti grindžiamos nacionalinės nemokumo teisės nuostatos. Joje valstybių narių prašoma:

  • Sudaryti geresnes sąlygas restruktūrizuoti finansinių sunkumų patiriančias įmones ankstyvuoju etapu, kol dar nėra iškelta oficiali nemokumo byla, ir netaikyti ilgų ir brangių procedūrų, kad likvidavimo tektų imtis kuo rečiau;

  • Leisti skolininkams restruktūrizuoti savo įmones nepradedant oficialaus teismo proceso;

  • Suteikti finansinių sunkumų patiriančioms įmonėms galimybę prašyti laikinos apsaugos iki keturių mėnesių laikotarpiui (jis gali būti pratęstas, bet turi neviršyti 12 mėnesių), kad priimtų restruktūrizavimo planą iki tol, kai kreditoriai įgis teisę pradėti priverstinio išieškojimo procesą;

  • Supaprastinti restruktūrizavimo plano priėmimo procedūrą, atsižvelgiant tiek į skolininkų, tiek į kreditorių interesus, kad tikimybė išgelbėti perspektyvias įmones padidėtų;

  • Mažinti bankroto žalą verslininkų galimybėms vėl imtis verslo, visų pirma ne vėliau kaip po trejų metų panaikinant jų skolinius įsipareigojimus.

Tolesni veiksmai. Rekomendacijoje valstybių narių prašoma per vienus metus priimti reikiamas priemones. Praėjus 18 mėnesių nuo Rekomendacijos priėmimo, atsižvelgdama į metines valstybių narių ataskaitas, Komisija įvertins padėtį ir nustatys, ar reikalingos tolesnės priemonės, kuriomis būtų stiprinamas horizontalusis požiūris į nemokumą.

Pagrindiniai faktai

Šiuolaikinėje dinamiškoje ekonomikoje nemokumo reiškinys yra neišvengiamas. Maždaug pusė įmonių gyvuoja mažiau kaip penkerius metus, o kasmet maždaug 200 000 ES įmonių tampa nemokios. Tai reiškia, kad kasdien Europoje bankrutuoja apie 600 įmonių. Kas ketvirtas nemokumo atvejis yra tarpvalstybinio pobūdžio. Nemokumas ištinka vis dažniau – nuo krizės pradžios šis rodiklis išaugo du kartus, ir 2014 m. ši tendencija išliks.

Be to, įrodyta, kad nesėkmę patyrę verslininkai pasimoko iš savo klaidų ir pradėję naują veiklą paprastai pasiekia geresnių rezultatų. Pirmasis bandymas nepavyko beveik 18 proc. visų galiausiai sėkmingų verslininkų.

Todėl labai svarbu sukurti modernius įstatymus ir veiksmingas procedūras, galinčius padėti ekonomiškai dar pajėgioms įmonėms įveikti finansinius sunkumus ir suteikti verslininkams dar vieną galimybę. Vis dėlto dabar daugelyje ES šalių taikomos nemokumo teisės priemonės pirmiausia skirtos finansinių sunkumų patiriančių dar perspektyvių įmonių likvidavimui, o ne restruktūrizavimui. Jos taip pat kliudo suteikti nemokumą patyrusiems sąžiningiems verslininkams dar vieną galimybę, nes nustatomas ilgas skolinių įsipareigojimų panaikinimo laikotarpis.

Patirtis rodo, kad juo anksčiau restruktūrizuojamos sunkumų patiriančios įmonės, juo geresnės jų galimybės atsigauti. Tačiau keliose šalyse (pavyzdžiui, Bulgarijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Lietuvoje, Slovakijoje, Danijoje) restruktūrizavimas ankstyvuoju etapu (prieš iškeliant oficialią nemokumo bylą) nenumatytas, o ten, kur tai įmanoma, procedūros kartais yra neveiksmingos arba brangios, todėl nesuteikia įmonėms postūmio pamėginti išsilaikyti. Galiausiai, kai kuriose šalyse sąžiningi verslininkai po bankroto turi daug metų laukti, kol bus nurašytos senos jų skolos ir jie galės įgyvendinti naują verslo idėją (taip yra Austrijoje, Belgijoje, Estijoje, Graikijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Liuksemburge, Maltoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje). Trumpesni skolinių įsipareigojimų panaikinimo terminai sąžiningų verslininkų bankroto atveju užtikrintų, kad įmonės bankrotas verslininkui nebūtų „nuosprendis iki gyvos galvos“.

Valstybių narių įstatymų skirtumai turi įtakos tarpvalstybinių kreditorių susigrąžinamų skolų lygiui, sprendimams dėl tarpvalstybinių investicijų ir įmonių grupių restruktūrizavimui. Nuoseklesnis ES lygmens požiūris ne tik pagerintų kreditorių susigrąžinamų skolų ir tarpvalstybinių investicijų srauto rodiklius, bet ir paskatintų verslumą, užimtumą ir inovacijas.

Dabartinės ES nuostatos dėl nemokumo

Europinės nemokumo teisės nuostatos išdėstytos Reglamente (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (Bankroto reglamentas), kuris taikomas nuo 2002 m. gegužės 31 d. Šiame reglamente yra nuostatų dėl jurisdikcijos, pripažinimo ir taikytinos teisės, taip pat numatomas keliose valstybėse narėse iškeltų bankroto bylų koordinavimas. Reglamentas taikomas, kai skolininkas turi įmonę ar kreditorių ne savo valstybėje narėje.

2012 m. gruodžio mėn. Europos Komisija pateikė rinkinį priemonių, kuriomis šios nemokumo teisės nuostatos modernizuojamos (IP/12/1354, MEMO/12/969). 2014 m. vasario 5 d. Europos Parlamento balsavimu šiam pasiūlymui pritarta ir po pritarimo Ministrų Taryboje jis taps galiojančiu teisės aktu (MEMO/14/88).

Be to, 2013 m. liepos mėn. Komisija pradėjo viešas konsultacijas dėl europinio požiūrio į verslo žlugimą ir bankrotą (IP/13/655), per kurias išklausys įvairių nuomonių tokiais svarbiais klausimais kaip skolinių įsipareigojimų laikotarpio trukmė, procedūros inicijavimo sąlygos, nuostatos dėl restruktūrizavimo planų ir priemonės, reikalingos MVĮ.

Vykdant Europos semestrą – ES ekonominės politikos koordinavimo ciklą –, kelioms ES valstybėms narėms pateikta rekomendacijų, kuriose jos paragintos pakeisti tam tikrus savo nemokumo teisės aspektus (tai Ispanija, Latvija, Malta ir Slovėnija). Kai kurios kitos valstybės narės jau pradėjo keisti savo teisės aktus, siekdamos pagerinti sunkumų patiriančių įmonių gelbėjimo galimybes, sutrumpinti verslininkams taikomus skolinių įsipareigojimų panaikinimo laikotarpius ir apskritai pagerinti teisines nemokumo priemones (tai Nyderlandai, Liuksemburgas, Lenkija, Latvija, Estija, Kipras, Kroatija ir Jungtinė Karalystė).

Daugiau informacijos

Komisijos rekomendacija dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą:

http://ec.europa.eu/justice/newsroom/civil/news/140312_en.htm

Europos Komisija – Nemokumo bylos

http://ec.europa.eu/justice/civil/commercial/insolvency/index_en.htm

Komisijos pirmininko pavaduotojos ir už teisingumą atsakingos Komisijos narės Viviane Reding interneto svetainė

http://ec.europa.eu/reding

Komisijos pirmininko pavaduotojos V. Reding Twitter @VivianeRedingEU

Komisijos pirmininko pavaduotojo, už pramonę ir verslumą atsakingo Komisijos nario Antonio Tajani svetainė

http://ec.europa.eu/commission_2010-2014/tajani/index_en.htm

Komisijos pirmininko pavaduotojo A. Tajani Twitter @AntonioTajaniEU

Asmenys ryšiams:

Mina Andreeva,+32 2 299 13 82

Natasha Bertaud, +32 2 296 74 56

Visuomenei: Europe Direct telefonu 00 800 6 7 8 9 10 11 arba e. paštu


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website