Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Strasbūras, 2014 m. kovo 11 d.

Europos Komisija pristato teisines priemones teisinės valstybės principams Europos Sąjungoje apsaugoti

Šiandien Europos Komisija priėmė naujų teisinių priemonių, kad pašalintų sistemines grėsmes teisinei valstybei bet kurioje iš 28 ES valstybių narių. Ši iniciatyva pradėta po Komisijos narių kolegijos surengtų dviejų orientacijos diskusijų apie teisinę valstybę 2013 m. rugpjūčio 28 d. ir 2014 m. vasario 25 d., kuriose buvo padaryta išvada, kad būtina sukurti ES lygmens priemonę kovai su sisteminėmis grėsmėmis teisinei valstybei. Naujosios priemonės dėl teisinės valstybės papildys pažeidimo procedūras – kai pažeidžiama ES teisė – ir vadinamąją Lisabonos sutarties „7 straipsnio procedūrą“, pagal kurią kraštutiniu atveju gali būti sustabdytos valstybės narės, rimtai ir nuolat pažeidinėjančios ES vertybes, balsavimo teisės. Naujosiomis priemonėmis sukuriamas išankstinio įspėjimo mechanizmas, kurio pagalba Komisija galės užmegzti dialogą su atitinkama valstybe nare, kad būtų užkirstas kelias sisteminių grėsmių teisinei valstybei padidėjimui. Jei nepavyktų rasti sprendimo naujosiomis ES teisinės valstybės priemonėmis, 7 straipsnis visada liks paskutiniąja priemone krizei išspręsti ir atitikčiai Europos Sąjungos vertybėms užtikrinti. Naujosiomis priemonėmis Komisijai nesuteikiami nauji gebėjimai ir tokių gebėjimų iš jos nereikalaujama, jomis tik skaidriai parodoma, kaip Komisija vykdo jai sutartyse suteiktas funkcijas.

Europos Komisijos pirmininkas José Manuel Durão Barroso sakė: „Teisinė valstybė yra vienas iš pamatinių Europos Sąjungos ramsčių. Ant jo pastatyta mūsų Sąjunga. Europos Komisija kaip Sutarčių sergėtoja atlieka lemiamą vaidmenį užtikrinant teisinę valstybę. Aš sistemingai minėjau geresnio priemonių rinkinio būtinybę, kuris leistų Komisijai anksti ir skaidriai įsikišti, jei kurioje nors valstybėje narėje kiltų rimtų ir sisteminių grėsmių teisinei valstybei. Šiandien Komisija tesi šį įsipareigojimą, užtikrindama, kad ateityje bei vadovaudamiesi mūsų pastarojo meto patirtimi galėtume užkirsti kelią teisinės valstybės krizėms valstybėse narėse ir veiksmingai jas išspręsti.

„Pagarba teisinei valstybei – būtina sąlyga visų kitų pagrindinių vertybių, kurios yra mūsų Sąjungos pamatas, apsaugai. Europos Komisija yra sutarčių sergėtoja – taigi mes turime būti ir vieni iš teisinės valstybės sergėtojų,“ sakė už teisingumą atsakinga Komisijos pirmininko pavaduotoja Viviane Reding. „Per pastaruosius keletą metų kaskart, kai tik kurioje nors valstybėje narėje kildavo reali ar potenciali grėsmė teisinei valstybei, visos institucijos atsigręždavo į Komisiją kaip į nešališką arbitrą, prašydamos, kad imtumės veiksmų. Šiandien diegiame priemones, kurių reikia veikti ir mūsų piliečiams apsaugoti nuo grėsmių teisinei valstybei Sąjungoje. Europos Sąjunga yra grindžiama pagarba teisinei valstybei ir pagarba visų valstybių narių lygybei. Taigi ir naujosios priemonės teisinei valstybei apsaugoti bus taikomos pagal tuos pačius rimtos ir sisteminės grėsmės teisinei valstybei kriterijus visoms valstybėms narėms – didelėms ir mažoms, Šiaurėje, Pietuose, Rytuose ar Vakaruose.“

Pagrindiniai naujųjų teisinės valstybės priemonių bruožai

Naujosios priemonės yra visapusiškai grindžiamos dabartinėmis ES sutartimis ir papildo esamas priemones, konkrečiai, 7 straipsnyje nustatytą procedūrą ir Komisijos pažeidimo tyrimo procedūrą. Žinoma, jomis neužkertamas kelias Sutarčių pokyčiams šioje srityje ateityje.

Jos sutelktos į teisinę valstybę. Teisinė valstybė – visų vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga, pamatas. Garantuojant teisinės valstybės paisymą bus užtikrinta kitų pagrindinių vertybių apsauga. Komisija vadovavosi plačia teisinės valstybės apibrėžtimi, remdamasi Europos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išdėstytais principais, kurie iš esmės reiškia sistemą, kurioje įstatymai yra taikomi, o jų vykdymas užtikrinamas (žr. 2 priedą).

Šios priemonės gali būti panaudotos kilus sisteminiam sutrikimui, darančiam neigiamą poveikį nacionaliniu lygmeniu teisinei valstybei užtikrinti įsteigtų institucijų ir mechanizmų vientisumui, stabilumui ir tinkamam veikimui. ES priemonės nėra skirtos spręsti atskirus atvejus ar pavienius pagrindinių teisių pažeidimo ar teismo klaidų atvejus.

Valstybių narių lygybė: šios priemonės bus taikomos vienodai visose valstybėse narėse; jos bus naudojamos pagal tuos pačius vertinimo kriterijus, kas laikoma sistemine grėsme teisinei valstybei.

ES priemonėmis sukuriamas išankstinio įspėjimo mechanizmas grėsmėms teisinei valstybei spręsti, kuris leistų Komisijai užmegzti dialogą su susijusia valstybe nare, kad būtų surasti sprendimai prieš panaudojant esamus teisinius mechanizmus, nustatytus Sutarties 7 straipsnyje.

Šioje naujoje teisinės valstybės sistemoje Europos Komisija atlieka pagrindinį vaidmenį kaip Sąjungos vertybių sergėtoja. Ji gali pasiremti kitų ES institucijų ir tarptautinių organizacijų (visų pirma Europos Parlamento, Tarybos, Pagrindinių teisių agentūros, Europos Tarybos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ir kt.) žiniomis.

Trijų etapų procesas

Šių priemonių tikslas – leisti Komisijai rasti sprendimą su atitinkama valstybe nare, kad būtų užkirstas kelias sisteminės grėsmės teisinei valstybei atsiradimui ir galimam virtimui „aiškiu sunkaus pažeidimo pavojumi“, kuris galėtų tapti pagrindu taikyti ESS 7 straipsnį. Atsiradus aiškiems sisteminės grėsmės teisinei valstybei kurioje nors valstybėje narėje požymiams, Komisija gali pradėti „procedūrą iki 7 straipsnio taikymo“, inicijuodama dialogą su ta valstybe nare. Šį procesą sudaro trys etapai (žr. schemą 1 priede):

  • Komisijos vertinimas. Komisija surinks ir išnagrinės visą reikšmingą informaciją ir įvertins, ar yra aiškių sisteminės grėsmės teisinei valstybei požymių. Jeigu tai atlikusi Komisija manys, kad iš tiesų esama sisteminės grėsmės teisinei valstybei atvejo, ji inicijuos dialogą su atitinkama valstybe nare, nusiųsdama jai savo „nuomonę dėl teisinės valstybės“, kuri bus įspėjimas tai valstybei narei, ir pagrįsdama savo susirūpinimą. Ji atitinkamai valstybei narei suteiks galimybę atsakyti.

  • Komisijos rekomendacija. Antrajame etape, jei klausimas dar nėra tinkamai išspręstas, Komisija pateiks šiai valstybei narei skirtą „rekomendaciją dėl teisinės valstybės“. Ji rekomenduos, kad valstybė narė per nustatytą terminą išspręstų nustatytas problemas ir informuotų Komisiją apie šiuo atžvilgiu atliktus veiksmus. Komisija savo rekomendaciją paskelbs.

  • Veiksmai po Komisijos rekomendacijos. Trečiajame etape Komisija stebės, kaip valstybė narė įgyvendina rekomendaciją. Jei per nustatytą terminą valstybė narė patenkinamų veiksmų nesiims, Komisija galės pasinaudoti vienu iš ESS 7 straipsnyje nustatytų mechanizmų.

Visas procesas grindžiamas nuolatiniu Komisijos ir susijusios valstybės narės dialogu. Komisija reguliariai ir nuodugniai informuos Europos Parlamentą ir Tarybą.

Pagrindiniai faktai

Teisinės valstybės principų laikymasis yra išankstinė visų ESS 2 straipsnyje išvardytų pagrindinių vertybių apsaugos sąlyga. Jis taip pat yra išankstinė sąlyga, kad būtų gerbiamos visos iš Sutarčių ir iš tarptautinės teisės kylančios teisės ir įsipareigojimai. Nuo 2009 m. Europos Komisija keletą kartų susidūrė su krizėmis kai kuriose valstybėse narėse, ir tai atskleidė konkrečias teisinės valstybės problemas. 2012 m. pranešime apie Sąjungos padėtį Komisijos pirmininkas M. Barroso priminė, kad politinė sąjunga taip pat reiškia, jog turi būti stiprinama teisinė valstybė kaip viena iš pamatinių ES vertybių, ir paskelbė atitinkamą iniciatyvą (SPEECH/12/596). 2013 m. liepos 3 d. Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje ir 2013 m. birželio 6 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos išvadose buvo pritarta šiai diagnozei (taip pat žr. SPEECH/13/348).

Komisijos narių kolegija pirmąją orientacijos diskusiją apie tai, kaip geriau saugoti teisinę valstybę Europos Sąjungoje, surengė savo seminare 2013 m. rugpjūtį. Kalbėdama Europos politikos studijų centre rugsėjį, Komisijos pirmininko pavaduotoja V. Reding pristatė savo viziją, kaip galėtų atrodyti nauja Europos Sąjungos teisinės valstybės sistema (SPEECH/13/677). 2013 m. lapkritį aukšto lygio konferencijoje Assises de la Justice apie teisingumo ateitį ES, kurioje dalyvavo daugiau kaip 600 suinteresuotųjų šalių, viena dalis buvo konkrečiai skirta temai „Siekiant naujo teisinės valstybės mechanizmo“.

Remdamasi visomis šiomis diskusijomis Komisijos narių kolegija 2014 m. vasario 25 d. surengė dar vieną orientacijos diskusiją ir priėmė šiandien pristatomą naująjį teisinės valstybės mechanizmą.

Daugiau informacijos

Europos Komisijos pirmininko José Manuelio Barroso 2012 m. kalba apie padėtį Sąjungoje

SPEECH/12/596

Europos Komisijos pirmininko José Manuelio Barroso svetainė

http://ec.europa.eu/commission_2010-2014/president/index_en.htm

Už teisingumą atsakingos Europos Komisijos pirmininko pavaduotojos Viviane Reding svetainė:

http://ec.europa.eu/reding

Komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojos Twitter @BarrosoEU @VivianeRedingEU

Asmenys ryšiams:

Pia Ahrenkilde Hansen, tel. +32 2 295 30 70

Natasja Bohez Rubiano, tel. +32 2 296 64 70

Mina Andreeva, tel. +32 2 299 13 82

Natasha Bertaud, tel. +32 2 296 74 56

Visuomenei: „Europe Direct“ telefonu 00 800 6 7 8 9 10 11 arba e. paštu

1 priedas. Naujosios ES teisinės valstybės priemonės

Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED

2 priedas. Teisinė valstybė Sąjungos teisės sistemoje

Savo praktikoje Teisingumo Teismas pabrėžė keletą bendrųjų teisės principų, kylančių iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, siejamų su teisine valstybe. Jie apima:

a) teisėtumo principą, kuris iš esmės apima skaidrų, atskaitingą, demokratinį ir pliuralistinį teisės aktų priėmimo procesą;

b) teisinį tikrumą, kuris, be kita ko, reikalauja, kad normos būtų aiškios ir prognozuojamos ir kad jos negalėtų būti keičiamos atgaline tvarka;

c) vykdomosios valdžios galių savavališkumo draudimą. Teisės viršenybės principas reglamentuoja viešųjų galių įgyvendinimą ir užtikrina, kad kiekvienas valstybės įsikišimas turėtų teisinį pagrindą ir būtų ribojamas teisės;

d) nepriklausomą ir veiksmingą teisminę peržiūrą, įskaitant pagrindinių teisių paisymą. Teismas pakartojo, kad ES yra teisine valstybe grindžiama sąjunga, kurioje jos institucijų aktai yra peržiūrimi atitikties, visų pirma, Sutarčių, bendrųjų teisės principų ir pagrindinių teisių požiūriu. Piliečiai turi teisę į veiksmingą teisminę apsaugą;

e) yra aiški sąsaja tarp teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir valdžių padalijimo. Tik nepriklausomas nuo vykdomosios valdžios galių teismas gali garantuoti piliečiams teisingą bylos nagrinėjimą. Teismas nurodė praktinį valdžių padalijimą, kuris reiškia nepriklausomą ir veiksmingą teisminę peržiūrą, pažymėdamas, kad „(...) ES teisė nekliudo valstybei narei vienu metu įgyvendinti įstatymų leidybos, administracines ir teismines funkcijas, jeigu šios funkcijos įgyvendinamos laikantis valdžių padalijimo principo, kuris apibūdina teisinės valstybės veikimą“;

f) lygybę prieš įstatymą. Teismas pabrėžė vienodo požiūrio kaip bendrojo ES teisės principo svarbą, nurodydamas, kad „reikia priminti, kad vienodo požiūrio principas yra bendrasis ES teisės principas, įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 ir 21 straipsniuose“.

Šaltinis: išsamesnė šių principų ir jurisprudencijos redakcija pateikiama komunikato „Naujosios ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“ 1 priede.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website