Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Strasbūras, 2014 m. kovo 11 d.

Tolesnis būsimos vidaus reikalų politikos kūrimo etapas

Kaip sprendžiant migracijos, prieglobsčio ir saugumo klausimus ES veiksmai gali padėti užtikrinti, kad Europa būtų atvira, klestinti ir saugi visiems joje dirbantiems ir gyvenantiems piliečiams? Netrukus baigsis Stokholmo programa, kurios pagrindu buvo suformuota 2010–2014 m. vidaus reikalų politika. Dabar Komisija pateikia būsimų vidaus reikalų politikos prioritetų strateginę viziją.

Tinkamas ir veiksmingas ES institucijų, valstybių narių, tarptautinių organizacijų, pilietinės visuomenės ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas per pastaruosius penkerius metus jau leido padaryti didelės pažangos siekiant, kad Europa būtų atviresnė ir saugesnė. Tačiau šis darbas dar nėra baigtas.

Šiandien Komisija pateikia būsimos vidaus reikalų politikos darbotvarkės viziją ir nurodo, kad būtina visiškai įgyvendinti suderintus teisės aktus bei esamas priemones ir užtikrinti, kad ES galėtų prisitaikyti prie naujų galimybių ir iššūkių.

„Galime didžiuotis savo kelerių pastarųjų metų laimėjimais. Buvo sukurta bendra Europos prieglobsčio sistema, sustiprinta Šengeno erdvė, pradėta geriau reaguoti į organizuotą nusikalstamumą, pavyzdžiui, į prekybą žmonėmis, interneto pavojus ar korupciją. Tačiau būtina imtis naujų veiksmų. Mes turime būti pasirengę būsimiems iššūkiams ir ateities galimybėms. Noriu, kad Europa žvelgtų į priekį, o darbas vidaus reikalų srityje leistų spartinti ekonomikos augimą ir sukurti saugią aplinką visiems Europos piliečiams. Reikia priimti svarbius sprendimus. Privalome veikti kartu ir plėtoti tokią politiką, kuri atspindėtų bendrus prioritetus ir būsimus poreikius“, – kalbėjo už vidaus reikalus atsakinga ES Komisijos narė Cecilia Malmström.

Europa priklauso globalizuotam ir tarpusavio ryšiais susaistytam pasauliui; tikimasi, kad tarptautinis judumas toliau didės. Reikia būti pasiruošusiems naudotis migracijos privalumais ne vien dėl to, kad visuomenė senėja ir darbo jėgos mažėja.

Politika galėtų būti tobulinama siekiant užtikrinti didesnę sąveiką su kitų sričių politika (pvz., prekybos politika, sudarant trumpalaikio judumo galimybes aukštos kvalifikacijos specialistams, kurie teikia paslaugas), inicijuoti struktūrinius dialogus su valstybėmis narėmis, bendrovėmis ir profesinėmis sąjungomis dėl darbo jėgos migracijos paklausos, sparčiau pripažinti užsienyje įgytas kvalifikacijas ir specialistų įgūdžius, tvirčiau įsipareigoti veiksmingiau integruoti migrantus į darbo rinką ir į priimančias visuomenes apskritai.

ES privalo būti pasiruošusi vykdyti prieglobsčio įsipareigojimus ir parodyti tikrą solidarumą bei paskirstyti atsakomybę visoms valstybėms narėms. Būtina nuosekliai ir veiksmingai įgyvendinti naujas bendras prieglobsčio taisykles. Ateityje taip pat būtina užtikrinti, kad parama būtų teikiama, kai situacija kurį laiką būna labai įtempta. Vienas iš solidarumo pavyzdžių – paramos gavėjų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, perkėlimas. Taip pat reikėtų apsvarstyti ir galimybę sukurti bendrą prieglobsčio prašymų nagrinėjimo sistemą, susiklosčius ekstremalioms situacijoms paskirti bendras priėmimo vietas.

ES taip pat turėtų labiau įsipareigoti dėl perkėlimo ir numatyti teisines sąlygas, skirtas apsaugos ieškantiems asmenims; iš pradžių būtų galima sukurti koordinuotą dėl humanitarinių priežasčių išduodamų vizų sistemą.

Siekiant reaguoti į būsimus pokyčius prie ES pietinių sienų reikėtų geriau naudotis dabartine išorės migracijos ir prieglobsčio politika ir jos priemonėmis, kad būtų galima aktyviau bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis ir ES taptų patrauklesnė. Vis labiau tarpusavio priklausomybės ryšių saistomame pasaulyje vidaus reikalų klausimai turėtų būti įtraukti į ES bendrą išorės politiką. Tai leis sudaryti sąlygas dialogui ir bendradarbiavimui su trečiosiomis šalis ir užtikrinti sąveiką su kitų sričių ES politika.

Neteisėtos migracijos prevencija ir mažinimas yra esminis gerai plėtojamos migracijos politikos elementas, kuriam užtikrinti reikia imtis įvairių priemonių: kovoti su darbdaviais, kurie samdo nelegalius darbuotojus, stiprinti ES atsaką į kontrabandą ir prekybą žmonėmis, gerinti bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito šalimis.

Naujas Šengeno erdvės valdymas gali užtikrinti, kad erdvė, kurioje nevykdoma patikra, toliau teiktų visapusiškos naudos Europos piliečiams ir Europos ekonomikai. Supaprastinus teisėtų keliautojų keliavimą (atnaujinus ES vizų politiką ir įgyvendinus pažangiai valdomų sienų iniciatyvą) Šengeno erdvė taps patrauklesnė sąžiningiems ne ES keliautojams ir kartu bus išlaikyta aukšto lygio apsauga.

Kad Europa toliau galėtų teikti apsaugą, būtina spręsti naujas rimtas saugumo problemas, susijusias su elektroniniais nusikaltimais, tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis, smurtiniu ekstremizmu ir terorizmu.

Įgyvendinus 2010 m. priimtą vidaus saugumo strategiją, buvo pasiekta pažangos, o jos penki tikslai toliau išlieka aktualūs1, bet reikia peržiūrėti konkrečias priemones ir veiksmus. Pvz., reikia stiprinti valstybių narių teisėsaugos institucijų praktinį bendradarbiavimą (steigiant bendras tyrimo grupes, organizuojant mokymus, bendras pratybas, geriau naudojantis informacijos mainų sistemomis ir pan.).

Tačiau galima nuveikti dar daugiau siekiant kovoti su korupcija (tolesni veiksmai parengus antikorupcijos ataskaitą); spręsti prekybos žmonėmis problemą (turėtų būti parengta strategija dėl laikotarpio po 2016 m.); spręsti neteisėtos šaunamųjų ginklų prekybos problemą (peržiūrint esamus ES teisės aktus, reglamentuojančius prekybą ir perdavimą ES viduje); reaguoti į pavojų, kylantį saugumui elektroninėje erdvėje (imantis konkrečių veiksmų pagal ES kibernetinio saugumo strategiją, raginant visas valstybes įsteigti elektroninių nusikaltimų centrą, toliau tęsiant Pasaulinės kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete sąjungos veiklą); užkirsti kelią terorizmui ir spręsti radikalėjimo ir verbavimo problemą (taip pat stiprinant informacijos apie radikalizaciją tinklą); didinti Europos atsparumą didelėms krizėms ir nelaimėms (gerinant įrangos ir ryšių sistemų sąveikumą); spręsti vidaus saugumo klausimą kaip ES išorės politikos elementą ir jį susieti su ES pagalbos ir bendradarbiavimo programomis.

Pagrindiniai faktai

2014m. baigiasi Stokholmo programa, kurios pagrindu buvo suformuota 2010–2014 m. vidaus reikalų politika. Todėl 2013 m. Komisija pradėjo diskusijas dėl būsimų iššūkių ir prioritetų, kurie bus nagrinėjami ateinančiais metais plėtojant šią politiką.

Šios dienos komunikatas parengtas po įvairių renginių ir diskusijų dėl būsimos vidaus reikalų politikos, kuriose suinteresuotieji subjektai ir pilietinės visuomenės atstovai keitėsi nuomonėmis ir mintimis apie vidaus reikalų sričiai priskiriamus klausimus.

Buvo surengti seminarai ir posėdžiai, kuriuose dalyvavo ekspertų grupių ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovai. Suinteresuotieji subjektai ir piliečiai taip pat pakviesti pasidalinti savo nuomonėmis ir mintimis Vidaus reikalų GD svetainėje, kurioje paskelbtos viešosios konsultacijos. 2014 m. sausio 29–30 d. Briuselyje Komisija surengė aukšto lygio konferenciją, kurioje buvo aptarti būsimi vidaus reikalų politikos pokyčiai.

Komisijos komunikatas bus svarbus rengiant strategines gaires, kurias Europos Vadovų Taryba turi priimti 2014 m. birželio mėn.

Naudingos nuorodos

Nuoroda: MEMO/14/174

Komunikatas „Kuriame atvirą ir saugią Europą“

ES vidaus politika skaičiais: pagrindiniai statistiniai duomenys

Komisijos narės C. Malmström svetainė

C. Malmström Twitter

Vidaus reikalų GD interneto svetainė

Vidaus reikalų GD, Twitter, rašyti Twitter žinutę su #euhome

Asmenys ryšiams :

Michele Cercone, tel. +32 2 298 09 63

Tove Ernst, tel. +32 2 298 67 64

Visuomenei: Europe Direct, tel.: 00 800 67 89 10 11 arba e. paštu

1 :

Pasirinkti tokie penki strateginiai tikslai: 1) išardyti tarptautinius nusikaltėlių tinklus, 2) užkirsti kelią terorizmui ir išspręsti radikalizmo skatinimo bei verbavimo problemą, 3) padidinti piliečių ir įmonių saugumą elektroninėje erdvėje, 4) valdant sienas stiprinti saugumą ir 5) didinti Europos gebėjimą įveikti krizes bei nelaimes.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website