Navigation path

Left navigation

Additional tools

Tikros Europos teisingumo erdvės kūrimas: pasitikėjimo, judumo ir augimo skatinimas

European Commission - IP/14/233   11/03/2014

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO HR

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Strasbūras, 2014 m. kovo 11 d.

Tikros Europos teisingumo erdvės kūrimas: pasitikėjimo, judumo ir augimo skatinimas

Europos Komisija šiandien pateikė būsimos ES teisingumo politikos viziją. Per ketverius metus nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo padaryta didžiulė pažanga kuriant Europos teisingumo erdvę. Rengdama teisingumo srities teisės aktus Komisija mažino biurokratizmą ir išlaidas piliečiams ir įmonėms, kad skatintų ekonomikos atsigavimą, o piliečiams būtų lengviau kasdieniniame gyvenime praktiškai naudotis laisvo judėjimo teisėmis. Komisija toliau sieks daryti pažangą, kad iki 2020 m. būtų sukurta visapusiškai veikianti bendra Europos teisingumo erdvė, grindžiama pasitikėjimu, judumu ir augimu.

„Vos per kelerius metus teisingumo politika atsidūrė Europos Sąjungos veiklos centre – panašiai kaip bendrosios rinkos politika XX a. paskutiniajame dešimtmetyje. Nuėjome ilgą kelią, bet reikia eiti toliau, kad sukurtume tikrą Europos teisingumo erdvę, – kalbėjo Komisijos pirmininko pavaduotoja ir už teisingumą atsakinga Komisijos narė Viviane Reding. – Mezgant ryšius tarp skirtingų teisingumo sistemų kuriamas pasitikėjimas. Tikra Europos teisingumo erdvė galės veikti optimaliai tik tada, jeigu pasitikėsime vieni kitų teisingumo sistemomis. Taip pat turime susitelkti į kitus du uždavinius: užtikrinti ES piliečių ir verslo judumą erdvėje be vidaus sienų ir ES teisingumo politikos indėlį į augimą ir darbo vietų kūrimą Europoje.“

2014 m. pabaiga yra ES teisingumo politikos kūrimo lūžio taškas: 2014 m. gruodžio 1 d. pasibaigs Europos Vadovų Tarybos Stokholmo programos ir susijusio Komisijos veiksmų plano (IP/10/447), kuriais nustatomi laisvės, saugumo ir teisingumo prioritetai, vykdymo laikotarpis. Taip pat baigsis Lisabonos sutartyje nustatytas pereinamasis etapas teisingumo srityje. Dėl to nebeliks dabartinių Europos Teisingumo Teismo vykdomos teisminės priežiūros apribojimų ir Komisijos, kaip Sutarties sergėtojos policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, veiklos apribojimų. Tai reiškia, kad Komisija turės galią pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūrą, jeigu tinkamai neįgyvendinami ES teisės aktai, dėl kurių jau susitarė visos valstybės narės.

Komisijos parengta būsimos ES teisingumo politikos vizija šiandien paskelbta kartu su jos būsima vidaus reikalų srities darbotvarke (žr. IP/14/234). Abi būsimos darbotvarkės paskelbtos komunikato forma. Teisingumo srityje Komisija nustatė tris pagrindinius uždavinius: didinti tarpusavio pasitikėjimą, paprastinti judumą ir skatinti ekonomikos augimą.

  • Pasitikėjimas. Tarpusavio pasitikėjimas yra pagrindas kuriuo reikėtų grįsti ES teisingumo politiką. Norint naudoti tokias ES nustatytas priemones kaip Europos arešto orderis arba valstybių narių įstatymų kolizijos teisės normos reikia, kad įvairių valstybių narių teisingumo institucijos vienos kitomis pasitikėtų nedvejodamos. Nors ES jau padėjo tvirtą tarpusavio pasitikėjimo skatinimo pamatą, jį toliau reikia stiprinti, kad piliečiai, teisininkai ir teisėjai būtų užtikrinti, jog gali visiškai pasitikėti teismų sprendimais nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje jie priimti.

  • Judumas. Europos gyventojai vis dažniau naudojasi savo teise į laisvą judėjimą – jie vis daugiau keliauja į kitas Europos valstybes, ten studijuoja, tuokiasi, kuria šeimas, perka ir parduoda produktus ir paslaugas. Dabar beveik 14 mln. ES piliečių gyvena kitoje valstybėje narėje nei ta, kurios piliečiai jie yra. Net jeigu piliečiai vis dažniau naudojasi savo teisėmis, jiems vis dar iškyla kai kurių praktinių ir teisinių sunkumų, kai jie kitoje valstybėje narėje bando pasinaudoti tokiomis teisėmis, kurias jie turi savo valstybėje. Komisija šalina tokias kasdieniniame gyvenime iškylančias kliūtis, pavyzdžiui, naujausioje ES pilietybės ataskaitoje ji pasiūlė 12 veiksmų, kuriais būtų stiprinamos piliečių teisės (IP/13/410 ir MEMO/13/409). Vykdant teisingumo politiką pirmiausia ir toliau turėtų būti šalinamos kliūtys ES piliečiams naudotis savo teise laisvai judėti ir gyventi bet kurioje ES šalyje.

  • Augimas. Pastaraisiais metais teisingumo politika stengtasi skatinti įmones, augimą ir ekonomikos stabilumą – tuo tikslu gerintos galimybės naudotis teisingumo sistema ir ginčų sprendimo tvarka. Pastangos užtikrinti, kad vienoje valstybėje narėje paskelbtas teismo sprendimas be biurokratinių procedūrų galėtų būti pripažįstamas kitoje (IP/12/1321), pasiūlymas nustatyti neprivalomą Europos pirkimo-pardavimo sutarčių teisę, kurios laikydamosi įmonės galėtų užsiimti verslu 28-iose ES valstybėse narėse (MEMO/14/137), skaitmeninei bendrajai rinkai skirtas šiuolaikinis duomenų apsaugos įstatymas (MEMO/14/60) ir pirmieji žingsniai ES diegti sanavimo ir gaivinimo tradiciją (IP/12/1354) tėra tik keli iš minėtos veiklos pavyzdžių. Ateities ES teisingumo politika turėtų toliau būti remiamas ekonomikos atsigavimas, augimas ir nedarbo mažinimas. Norint užtikrinti, kad teisingumo sistemos galėtų greitai ir patikimai vykdyti teisingumą, reikia struktūrinių reformų. Įmonės turi būti tikros, kad visoje ES jos galės pasiekti, kad būtų laikomasi verslo sutarčių sąlygų, teisminis nagrinėjimas bus veiksmingas, ir joms nebekliudys šiandien vis dar iškylančios problemos.

Šiems uždaviniams spręsti Komisija siūlo, kad būsima ES teisingumo politika būtų grindžiama įvairių metodų deriniu: pažangos konsolidavimu, ES teisės ir praktikos kodifikavimu tada, kai tai būtina, ir esamos sistemos papildymu naujomis iniciatyvomis, kai to reikia. Norint parinkti geriausią metodą kiekvienai sričiai, kiekvienu konkrečiu atveju reikės atlikti analizę ir poveikio vertinimą.

Pavyzdžiui, konsolidavimas reikalingas norint užtikrinti, kad būtų sukurtos veiksmingos teisių gynimo priemonės ir nepriklausomos nacionalinės vykdymo užtikrinimo institucijos tam, kad teisių būtų paisoma iš tikrųjų, kad būtų rengiami teisėjai ir teisininkai ir jie galėtų tapti tikrais ES teisės teisėjais, kad teismuose, teismo ir neteismo bylose būtų geriau naudojamos informacinės technologijos.

Vartotojų teisių arba įtariamųjų baudžiamosiose bylose procesinių teisių srityje gali būti naudinga kodifikuoti esamus ES teisės aktus ir Europos Teisingumo Teismo praktiką – supaprastinti esamą sistemą, kad piliečiams ir įmonėms būtų lengviau naudotis savo teisėmis.

Papildant galiojančią teisingumo politiką ir teisines priemones visada turėtų būti siekiama stiprinti tarpusavio pasitikėjimą, palengvinti sąlygas piliečiams ir toliau skatinti augimą. Tarp pasirinktų metodų, pavyzdžiui, gali būti tarpusavio pripažinimas, įprastinis suderinimas ir suderinta neprivaloma materialinė ar procesinė teisė.

Tolesni žingsniai

Europos Parlamentas ir Taryba jau surengė diskusijas dėl būsimos ES teisingumo politikos krypčių. Vasario 25 d. Komisijos nariai surengė politinius debatus. Šiandien priimtu Komisijos komunikatu bus naudojamasi kitose diskusijose, visų pirma per Europos Vadovų Tarybos posėdį birželio 24 d.

Pagrindiniai faktai

Per pastaruosius kelerius metus įvykdyta didelių ES teisingumo politikos reformų. Už teisingumą atsakingo Europos Komisijos nario pareigybė įsteigta tik 2010 m., kai kadenciją pradėjo dabartinė Komisija. Nuo tada ji pateikė daugiau nei 50 šios srities iniciatyvų, taip 95 % įvykdydama Stokholmo programą, ir sukūrė tikros Europos piliečiams skirtos Europos laisvės, teisingumo ir saugumo erdvės pamatus – tai buvo vienas iš pagrindinių Lisabonos sutartyje iškeltų ES tikslų.

Vos per kelerius metus atlikta daug labai svarbių darbų. Nustačius naujas ES nusikaltimų aukų teises (IP/12/1200), platesnes įtariamųjų baudžiamosiose bylose teises į teisingą bylos nagrinėjimą (IP/12/575, IP/13/995, IP/13/921) ir apibrėžus paprastesnes teismų sprendimų pripažinimo sąlygas (IP/12/1321) tapo paprasčiau naudotis teisingumo sistema, o dėl Komisijos siūlomų asmens duomenų apsaugos priemonių turėtų pagerėti padėtis skaitmeninėje bendrojoje rinkoje ir geriau užtikrinamos pagrindinės teisės (MEMO/14/60). Komisija taip pat inicijavo Europos prokuratūros steigimą, siekdama užtikrinti, kad kiekvienas ES biudžeto euras būtų panaudojamas pagal paskirtį ir apsaugotas nuo nusikaltėlių (MEMO/14/124). Be to, tokios iniciatyvos kaip ES teisingumo rezultatų suvestinė (IP/13/285) pabrėžė esminę veiksmingų teisingumo sistemų ir politikos įtaką ekonomikos augimui.

Praėjusių metų lapkričio mėn. Europos Komisija surengė konferenciją „Assises de la Justice“ (IP/13/1117), į kurią iš visos Europos susirinkę teisėjai, teisininkai, akademinės bendruomenės atstovai, politikos formuotojai ir verslo atstovai aptarė teisingumo politikos ateitį. 2014 m. sausio mėn. buvo surengta panaši konferencija būsimai ES vidaus reikalų politikai aptarti.

Daugiau informacijos

Press pack:

http://ec.europa.eu/justice/newsroom/effective-justice/news/140311_en.htm

Nuoroda informacinį pranešimą MEMO/14/174

Link į atnaujintas konferencijos „Assises“ duomenų suvestines

ES Komisijos pirmininko pavaduotojos ir už teisingumą atsakingos Komisijos narės Viviane Reding interneto svetainė: http://ec.europa.eu/reding

Komisijos pirmininko pavaduotojos Twitter @VivianeRedingEU

ES Teisingumo generalinio direktorato Twitter @EU_Justice

Asmenys ryšiams:

Mina Andreeva, tel. +32 2 299 13 82,

Natasha Bertaud, tel. +32 2 296 74 56

Visuomenei: Europe Direct telefonu 00 800 6 7 8 9 10 11 arba e. paštu

Priedas Pasitikėjimas nacionalinėmis teisingumo sistemomis

Šaltinis: 2013 m. lapkričio mėn. Eurobarometro tyrimas Nr. 385 „Teisingumas ES“


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website