Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2014 m. vasario 10 d.

Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centras. Pirmieji veiklos metai

Kokiems elektroninio nusikalstamumo pavojams turėtume būti pasiruošę ateityje? Ir kaip prie Europos piliečių ir įmonių apsaugos prisidėjo Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centras (toliau – EC3), pradėjęs veikti 2013 m. sausį?

Tai svarbiausi klausimai, gvildenami šiandien pateikiamoje EC3 ataskaitoje ir aptarti Komisijos surengtoje konferencijoje, į kurią susirinko teisėsaugos institucijų, nacionalinių ir ES institucijų bei privačiojo sektoriaus atstovai.

„Nusikaltėlių naudojami metodai greitai kinta, jie išnaudoja technologijų naujoves ir teisinio reglamentavimo spragas. Jų kūrybingumas nemažės – išmoningais antpuoliais jie stengsis pasisavinti kuo didesnes sumas, ir mes turime būti pasirengę juos sustabdyti. EC3 sukauptos žinios padeda mus šioje kovoje ir gerina europinį bendradarbiavimą. Pastaraisiais metais atlikęs kelias sėkmingas plataus masto operacijas, Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centras pelnytai įgijo puikią reputaciją tarp teisėsaugos agentūrų“, – sakė už vidaus reikalus atsakinga Komisijos narė Cecilia Malmström.

Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centro vadovas Troelsas Örtingas pridūrė: „Per 12 mėnesių, kai veikia EC3, intensyviai dirbome padėdami ES teisėsaugos institucijoms užkirsti kelią tarpvalstybiniams elektroniniams nusikaltimams ir su jais kovoti. Esu patenkintas ir didžiuojuosi per šį laiką pasiektais rezultatais, nors užmigti ant laurų tikrai negalime. Ypač susirūpinimą kelia vis sudėtingėjančios kenkimo programos, taip pat technologiškai vis pažangesnis kibernetinis sukčiavimas (angl. cyber-scams) ir nepilnamečių seksualinis išnaudojimas, vadinamasis „sextortion“. Kol kas matyti tik ledkalnio viršūnė. Tačiau EC3 įsipareigoja, padedama mums labai svarbių suinteresuotųjų subjektų ir partnerių, ateityje remti svarbias valstybių narių kovos su elektroniniais nusikaltimais operacijas.

Naujausios „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 12 proc. Europos interneto vartotojų yra patyrę įsilaužimą į jų socialinių tinklų paskyras arba elektroninio pašto dėžutes. 7 proc. nukentėjo nuo sukčių, kurie pasinaudojo jų kredito kortele arba internetinės bankininkystės sistema.

Svarbiausi EC3 laimėjimai

Pagrindinė Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centro užduotis – užkirsti kelią organizuoto nusikalstamumo tinklų operacijoms (išsamiau apie tai MEMO/13/6 ir schemoje). EC3 remia ir koordinuoja valstybių narių valdžios institucijų vykdomas tam tikrų sričių operacijas ir tyrimus. Toliau pateikta naujausių pavyzdžių.

Aukštųjų technologijų nusikaltimai (kibernetiniai išpuoliai, kenkimo programinė įranga)

Per pirmuosius veiklos metus EC3 padėjo koordinuoti 19 stambių kovos su elektroniniu nusikalstamumu operacijų. Be kita ko:

atlikti du dideli tarptautiniai tyrimai („Ransom“ ir „Ransom II“), susiję su vadinamosiomis policinėmis kenkimo programomis (angl. Police Ransomware) – tokiomis kenkimo programomis, kuriomis nukentėjusiojo kompiuteris užblokuojamas jį apkaltinus lankiusis neteisėtose svetainėse, kuriose skelbiama vaikų išnaudojimo ar kita neteisėta medžiaga. Kad kompiuteris būtų atblokuotas, nusikaltėliai reikalauja iš nukentėjusiojo sumokėti „baudą“, taip sudarydami įspūdį, kad ransomware tipo kenkimo programa yra valdoma teisėtų teisėsaugos įstaigų. Kibernetiniai nusikaltėliai įtikina nukentėjusįjį sumokėti maždaug 100 EUR „baudą“ naudojantis dviem mokėjimo būdais – virtualiu ir anonimišku. EC3 tirti nusikaltėliai užkrėtė dešimtis tūkstančių kompiuterių visame pasaulyje, ir kasmet iš to uždirba daugiau kaip milijoną eurų. Sulaikyta 13 asmenų (dauguma Ispanijoje), suardyti nusikalstami tinklai;

EC3 taip pat parėmė keletą tarptautinių iniciatyvų, kurių tikslas – išardyti vadinamuosius botnetus, naikinti nusikaltėlių forumus ir nutraukti programinius kenkimo išpuolius prieš finansų institucijas bei atlikti atitinkamus tyrimus; pavyzdžiui, neseniai, bendradarbiaujant su „Microsoft“ ir Vokietijos Federalinio kriminalinių nusikaltimų tyrimo biuro (BKA), Nyderlandų, Latvijos, Liuksemburgo ir Šveicarijos aukštųjų technologijų nusikaltimų padaliniais, pašalintas „ZeroAccess“ botnetas.

Seksualinis vaikų išnaudojimas internete

Šiuo metu EC3 remia devynias stambias Europos Sąjungos policijos operacijas kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu srityje. Pirmaisiais EC3 veiklos metais – kartu su daugeliu valstybių narių ir partnerėmis ne ES šalimis – didelės pastangos dėtos kovojant su pedofilų veikla, t. y. seksualiniu vaikų išnaudojimu internete naudojantis slaptomis paslaugomis.

EC3 dalyvauja ne vienoje operacijoje ir jungtiniuose tyrimuose, kuriais siekiama išaiškinti vaikų išnaudojimo medžiagos gamintojus ir platintojus, veikiančius įvairiose interneto platformose. Jis nuolat teikia operatyvinę ir analitinę paramą atliekant tyrimus, susijusius su „juoduoju tinklu“ (angl. dark net), kuriame pedofilai slaptuose forumuose prekiauja neteisėta vaikų išnaudojimo medžiaga, taip pat atlieka tyrimus, susijusius su tokia seksualinio išnaudojimo forma kaip sextortion. Šiuo terminu apibūdinamas procesas, kai vaikų išnaudotojai įgyja prieigą prie nederamų nepilnamečių atvaizdų ir panaudoja juos versdami aukas atlikti tolesnius veiksmus, arba kai išnaudotojas perduoda atvaizdus aukos šeimos nariams ir draugams.

Sukčiavimas mokėjimų srityje

Šiuo metu EC3 teikia operatyvinę ir analitinę paramą atliekant 16 tyrimų dėl sukčiavimo mokėjimų srityje. 2013 m. centras padėjo atlikti tyrimus, kurie leido išaiškinti tris skirtingus tarptautinius sukčiautojų kredito kortelėmis tinklus:

per vieną operaciją sulaikyti 29 įtariamieji, kurie, pasisavinę 30 000 kredito kortelių turėtojų duomenis, gavo 9 mln. EUR pelno,

atlikus operaciją prieš antrą tinklą keliose valstybėse narėse sulaikyti 44 asmenys (prieš tai sulaikyta 15 asmenų, iš viso – 59 asmenys), išaiškintos dvejos neteisėtos dirbtuvės, gaminusios prietaisus ir programinę įrangą, kuriomis galima valdyti prekybos vietų terminalus (Point-of-Sale terminals), konfiskuota neteisėtos elektroninės įrangos, finansinių duomenų, mokėjimo kortelių klastočių ir grynųjų pinigų. Nuo šios organizuoto nusikalstamumo grupės nukentėjo maždaug 36 000 mokėjimo ir (arba) kredito kortelių turėtojų 16 Europos šalių,

trečiosios operacijos taikinys buvo Azijos nusikalstamas tinklas, vykdęs neteisėtus sandorius ir sukčiavęs įsigyjant lėktuvo bilietus. Du šios nusikalstamos grupuotės nariai, keliaujantys su suklastotais dokumentais, sulaikyti Helsinkio oro uoste. Konfiskuotuose kompiuteriuose rasta apie 15 000 pasisavintų kredito kortelių numerių. Tinklas naudojo kortelių duomenis, kurie buvo pavogti iš įvairiausių pasaulio šalių kortelių turėtojų. Europoje kortelės turėtojai ir bankai patyrė daugiau kaip 70 000 EUR nuostolių,

koordinuojant EC3, 38 oro uostuose 16 Europos šalių atlikta operacija prieš sukčiavimą netikromis mokėjimo kortelėmis perkant lėktuvo bilietus. Per operaciją iš šios srities atstovų gauta daugiau kaip 200 pranešimų apie įtartinus sandorius, sulaikyti 43 asmenys (vėliau sulaikyti dar 74 asmenys, iš viso – 117 sulaikytųjų). Nustatyta, kad visi šie asmenys yra susiję su kitomis nusikalstamomis veikomis, kaip antai kredito kortelių duomenų platinimu internete, įsilaužimu į finansų institucijų duomenų bazes, kitais įtartinais sandoriais, prekyba narkotikais ir žmonėmis, dokumentų (įskaitant tapatybės) klastojimu ir kitokiu sukčiavimu. Kai kurie iš sulaikytųjų teisminių institucijų jau buvo ieškomi pagal Europos arešto orderio procedūrą.

Elektroninio nusikalstamumo grėsmės ir tendencijos ateityje

Internetu dabar naudojasi apie 2,5 mlrd. žmonių visame pasaulyje, ir numatoma, kad per ateinančius ketverius metus jų padaugės dar 1,5 mlrd. Be didžiulių privalumų, kuriuos mums teiks vis aktyvesnis gyvenimas interneto erdvėje, pajusime ir didesnę internetinių nusikaltimų grėsmę. Savo pirmojoje metinėje ataskaitoje EC3 įvertina tikėtinas elektroninio nusikalstamumo grėsmes ir tendencijas ateityje. Be kita ko, aptariami toliau nurodyti aspektai.

Didėjantis nusikaltėlių skaičius. Patekimo į elektroninio nusikalstamumo veiklą slenkstis tapo labai žemas. Jau sukurta didžiulė šešėlinės ekonomikos sistema, kurioje prekiaujama įvairiausiais neteisėtais produktais ir paslaugomis, įskaitant narkotikus, ginklus, užsakomuosius nužudymus, vogtus mokėjimų duomenis ir vaikų išnaudojimą. Įvairiausius elektroninius nusikaltimus– – slaptažodžių vagystes, įsilaužimą į sistemas, užsakomąsias kenkimo programas ar paskirstytąsias atakas, kuriomis siekiama nutraukti paslaugų teikimą (angl. Distributed Denial of Service), – galima padaryti ir neturint specialių techninių įgūdžių.

Auganti paklausa. Manoma, kad elektroninio nusikalstamumo paslaugų paklausa ir naudojimosi jomis apimtis didės, o tai reiškia, kad bus dar aktyviau kuriamos, bandomos ir platinamos kenkimo programos, kuriami ir naudojami botnetai, vagiami ir parduodami mokėjimų duomenys bei teikiamos pinigų plovimo paslaugos.

Vis sudėtingesnės schemos. Manoma, kad kenkimo programos taps dar agresyvesnės ir atsparesnės – ransomware tipo programos bus dar pažangiau ir sudėtingiau užkoduotos, botnetai atsparesni, o bankų srityje naudojamos kenkimo programos ir vadinamieji Trojos arkliai – dar sudėtingesni, leidžiantys apeiti finansų institucijų apsaugos priemones.

Dar globalesnis mastas. Dėl sparčiai plintančios interneto prieigos daugės elektroninių nusikaltimų Pietryčių Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje.

Mobiliojo ryšio priemonių naudojimas. Manoma, kad vis daugiau kenkimo programų bus sukuriama ir naudojama mobiliojo ryšio prietaisais.

Išmanesnis platinimas. Artimiausiais metais gali atsirasti naujų būdų agresyvioms ir atsparioms kenkimo programoms platinti. Be to, nerimą kelia įsivyraujanti tendencija siūlyti vaikų išnaudojimo produktus tiesioginio transliavimo internete būdu – tokiu atveju policija neturi įrodymų, nebent nusikaltėlis užtinkamas transliavimo metu.

Didesnė pinigų plovimo paklausa. Nusikaltėliai ieškos lengviausių būtų užsidirbti grynųjų ir „išplauti“ savo pelną. Tikėtina, kad bus toliau taikoma schema, pagal kurią sukčiavimas palyginti nedidelėmis sumomis bus nukreiptas į plačias piliečių mases ir mažas bei vidutines įmones. Be to, turėtų išaugti mokėjimo duomenų naudojimo perkant internetu apimtis. Toliau didės e. valiutos ir kitų anoniminio mokėjimo priemonių poreikis.

Orientavimasis į nuotolinių kompiuterijos išteklių paslaugas. Vis aktualesni nusikaltėliams bus įsilaužimai į nuotolinių kompiuterijos išteklių paslaugų sistemas. Manoma, kad jie mėgins dažniau įsilaužti į tokių paslaugų teikimo sistemas šnipinėjimo ir duomenų bei turto pasisavinimo tikslais.

Siekdamas spręsti šias naujas problemas ir kovoti su nusikaltimais, kurie iš esmės nėra ribojami teritorijų ar jurisdikcijų, EC3 ir toliau teiks operatyvinę paramą teisėsaugos institucijoms visose ES valstybėse narėse ir ES nepriklausančiose šalyse partnerėse. Jis toliau kaups patirtį mokymo ir pajėgumų didinimo, strateginės analizės ir paramos skaitmeninei kriminalistikai srityse.

Naudingos nuorodos

2014 m. EC3 ataskaita

Europolo Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centras

Specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 404 apie kibernetinį saugumą (2013 m. lapkričio mėn.)

Cecilios Malmström svetainė

Europos Komisijos narės C. Malmström Twitter

Vidaus reikalų GD svetainė

Vidaus reikalų GD Twitter

Asmenys ryšiams:

Michele Cercone, tel. +32 2 298 09 63

Tove Ernst, tel. +32 2 298 67 64


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website