Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2014 m. spalio 17 d.

Dideli studentų mokamo mokesčio už mokslą ir jų gaunamų stipendijų skirtumai Europoje

Šiandien paskelbtoje Europos Komisijos tinklo „Eurydice“ ataskaitoje pažymima, kad Europoje studentų mokamas mokestis už mokslą, jiems skiriamos stipendijos ir teikiamos paskolos ir toliau labai skiriasi. Ataskaitoje, į kurią įtraukti duomenys iš 33 šalių, atskleidžiama, kad, nors ir būta išimčių, mokesčio už mokslą sistemos beveik nekito. Vokietija yra vienintelė šalis, kuri ne taip seniai panaikino mokestį už mokslą, nors Vokietijoje mokesčio už mokslą tvarka buvo pradėta taikyti tik 2007 m.

2014 m. Estija gerokai pakeitė savo studijų finansavimo sistemą ir mokestį už mokslą susiejo su studijų rezultatais – už studijas turi mokėti tik tie studentai, kurie neįvykdė visų studijų reikalavimų (t. y. per metus nesurinko reikiamo kreditų skaičiaus). Panašiai ir kitose šalyse, įskaitant Čekiją, Ispaniją, Kroatiją, Vengriją, Austriją, Lenkiją ir Slovakiją, mokestis už mokslą siejamas su studentų pažangumu.

Po esminių aukštojo mokslo sistemos reformų 2012 m. didžiausią mokestį už mokslą moka Jungtinės Karalystės (Anglijos) studentai. Mokestis už mokslą mokamas ne iš karto, bet baigus studijas, kai studento pajamos pasiekia tam tikrą nustatytą dydį. Šis modelis niekur kitur Europoje netaikomas. Palyginti daug už studijas iš anksto moka Airijos, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Nyderlandų ir Slovėnijos studentai.

„Europai verkiant reikia pagerinti jaunų žmonių galimybes siekti aukštojo mokslo. Dėl aukštojo išsilavinimo ne tik labai padidėja jų galimybės gauti gerą darbą, bet ir stiprėja mūsų ekonomika, kuriai reikalingos talentingų absolventų inovacijos ir jų kūrybingumas, – kalbėjo už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą atsakinga Europos Komisijos narė Androulla Vassiliou. – Kai valstybės narės nusprendžia pradėti taikyti mokestį už mokslą, jos visada turėtų būti numačiusios priemones, įskaitant stipendijas, kad užtikrintų vienodas galimybes siekti aukštojo mokslo visiems, įskaitant palankių sąlygų neturinčius studentus.“

Ataskaitoje „Aukštasis mokslas Europoje. 2014–2015 m. mokesčio už mokslą ir paramos studentams sistemos Europos šalyse“ pabrėžiama, kad viešosiomis lėšomis finansuojamose aukštojo mokslo institucijose studentų, mokančių už mokslą, skaičius labai skiriasi. Daugybėje šalių – Kipre, Danijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Maltoje, Suomijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje (Škotijoje), Norvegijoje ir Turkijoje – nėra jokio mokesčio už mokslą. Tačiau devyniose šalyse (Čekijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Slovakijoje, Jungtinėje Karalystėje (Anglijoje, Velse ir Šiaurės Airijoje), Islandijoje, Lichtenšteine) už mokslą moka visi bakalauro studijų studentai.

Daugumoje Europos šalių stipendijomis remiama tik nedidelė studentų dalis. Devyniose šalyse visi (Kipre, Danijoje, Maltoje, Suomijoje) arba dauguma (Liuksemburge, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje (Škotijoje), Švedijoje, Norvegijoje) studentų gauna stipendijas. Islandija yra vienintelė šalis, kurioje nėra jokios valstybinės stipendijų programos, nors dėl jos šiuo metu diskutuojama.

35 aukštojo mokslo sistemose (kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Belgijoje ir Jungtinėje Karalystėje, taikoma daugiau nei viena sistema) kai kuriems arba visiems studentams stipendijos teikiamos atsižvelgiant į jų finansines reikmes (Danija, Suomija ir Švedija skiria stipendijas visiems dieninių studijų studentams, su sąlyga, kad jie tenkina atitinkamus studijų reikalavimus); 23 sistemų atveju stipendijos skiriamos pagal studijų rezultatus. Beveik visose sistemose taikoma mišri stipendijų tvarka – pagal reikmes ir pagal studijų rezultatus.

Pusėje šalių, kuriose buvo atliktas tyrimas, valstybės remiamos paskolos studentams sudaro svarbią paramos studentams dalį. Taip pat beveik pusėje šalių kai kurie paramos aspektai priklauso nuo bendrų studento šeiminių aplinkybių ir studentams parama mokama ne tiesiogiai, bet suteikiama per mokesčių lengvatas tėvams arba pašalpas šeimai.

Pagrindiniai faktai

Šioje metinėje tinklo „Eurydice“ ataskaitoje pateikiama studentų mokamo mokesčio už mokslą ir paramos sistemų (stipendijų ir paskolų) lyginamoji apžvalga. Į ją įtraukti duomenys iš 33 Europos šalių (ES valstybių narių, taip pat Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos, Juodkalnijos ir Turkijos).

Ataskaitoje taip pat pateikiama konkrečių šalių informacija:

apie mokestį už mokslą (pagal studijų pakopą – už bakalauro ar magistrantūros studijas) pagal metus (tęstinių ir dieninių studijų studentų duomenys) ir apie tai, ar užsienio studentų mokamas mokestis skiriasi nuo tos valstybės ir (arba) ES studentų mokamo mokesčio. Į mokestį už mokslą įskaičiuojami visi studentų mokami mokesčiai, – įskaitant registracijos, priėmimo ir sertifikavimo mokesčius.

parama stipendijomis išskirta į stipendijas pagal reikmes ir stipendijas pagal studijų rezultatus;

įtraukti trys papildomi elementai, tais atvejais, kai jie yra pagrindinė paramos studentams forma: paskolos (jei egzistuoja nacionalinė paskolų studentams sistema ir daugiau kaip 5 proc. studentų ima paskolas), mokesčių lengvatos tėvams ir pašalpos šeimai;

glaustas planuojamų reformų, susijusių su valstybinėmis mokesčio už studijas ir paramos sistemomis, dėl kurių vyriausybėse vyksta diskusijos, aprašymas.

Birželio mėn. Komisijos paskelbtoje atskiroje ataskaitoje (žr. IP/14/709) pažymėta, kad pradėjus imti mokestį už mokslą išteklių aukštajam mokslui paprastai pagausėja, tačiau naujos pajamos, gautos iš mokesčio už mokslą, ne visada investuojamos taip, kad tiesiogiai pagerintų studijų kokybę, – pavyzdžiui, kad būtų nusamdyta daugiau dėstytojų.

Joje taip pat atskleista, kad mokestis už mokslą neturi bendros neigiamos įtakos stojimui į aukštąsias mokyklas, net ir studentų, neturinčių palankių socialinių ir ekonominių sąlygų, atveju, nebent pokytis yra išskirtinai didelis. Vis dėlto didesnis mokestis už mokslą gali lemti, kad studijuoti ryšis mažiau vyresnio amžiaus studentų. Šioje ataskaitoje pažymėta, kad stipendijos ir (arba) paskolos ypač svarbios, kad atsvertų mokesčio ar mokesčio padidėjimo neigiamą poveikį stojančių asmenų, ypač iš pažeidžiamų grupių, skaičiui.

Tinklas „Eurydice“

Europos Komisijos tinklas „Eurydice“ teikia ir analizuoja informaciją apie Europos švietimo sistemas ir švietimo politiką. Jį sudaro 40 nacionalinių padalinių 36 šalyse, dalyvaujančiose ES programoje „Erasmus+“ (ES valstybėse narėse, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Juodkalnijoje, buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, Norvegijoje, Serbijoje ir Turkijoje). Tinklą koordinuoja ir jam vadovauja Briuselyje įsikūrusi ES švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga, rengianti tyrimus ir siūlanti daugybę interneto išteklių.

Daugiau informacijos

Visa ataskaita (anglų kalba)

Europos Komisija: Švietimas ir mokymas

Androullos Vassiliou svetainė

Androullos Vassiliou Twitter @VassiliouEU

Asmenys ryšiams:

Dennis Abbott, tel. +32 2 295 92 58, Twitter @DennisAbbott

Dina Avraam, tel. +32 2 295 96 67

Visuomenei: Europe Direct, tel.00 800 6 7 8 9 10 11, e. paštas

Priedas

Mokestį už mokslą mokančių pirmosios studijų pakopos studentų procentinė dalis (2014–2015 m.)

Stipendijas gaunančių pirmosios studijų pakopos studentų procentinė dalis (2014–2015 m.)

Pastaba apie šalį

Anglijos, Velso ir Šiaurės Airijos duomenys rodo paraiškas pateikusių reikalavimus atitinkančių kandidatų, kuriems skirta parama, procentinę dalį. Į studijas užsiregistruoja ne visi šie kandidatai.


Side Bar