Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Geteborgas ir Briuselis, 2013 m. rugsėjo 26 d.

Geteborgo knygų mugėje paskelbti 2013 m. Europos Sąjungos literatūros premijos laureatai

Šiandien Švedijoje vykstančios Geteborgo knygų mugės atidarymo ceremonijoje už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimo reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Androulla Vassiliou paskelbė 2013 m. Europos Sąjungos literatūros premijos, teikiamos geriausiems kylantiems Europos rašytojams, laureatus. Šių metų laureatai: Isabelle Wéry (Belgija), Faruk Šehić (Bosnija ir Hercegovina), Kristian Bang Foss (Danija), Meelis Friedenthal (Estija), Cristian Crusat (Ispanija), Emilios Solomou (Kipras), Lidija Dimkovska (buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija), Tullio Forgiarini (Liuksemburgas), Ioana Pârvulescu (Rumunija), Gabriela Babnik (Slovėnija), Katri Lipson (Suomija) ir Marica Bodrožić (Vokietija). Toliau pateikta daugiau informacijos apie apdovanotus rašytojus ir jų knygas.

„Nuoširdžiai sveikinu visus šių metų premijos laureatus. Europos Sąjungos literatūros premija atkreipia tarptautinės bendruomenės dėmesį į nuostabius naujus ar pradedančius garsėti rašytojus, kurie antraip galbūt nesulauktų pelnyto pripažinimo už savo šalies ribų. Taip ne tik padedame šiems rašytojams pasiekti naujus skaitytojus, bet ir stengiamės skaitytojams pristatyti puikią naują Europos literatūrą, suteikti jiems daugiau galimybių rinktis. Dėl to ilgainiui gali susiburti tikra beveik pusės milijardo Europos skaitytojų bendruomenė. Vykdydami naująją finansavimo programą „Kūrybiška Europa“ galėsime dosniau remti knygų vertimą ir skatinti kultūrų įvairovę“, – kalbėjo Komisijos narė A. Vassiliou.

Kiekvienam laureatui skiriama po 5000 EUR. Dar svarbiau – jų kūrinių leidėjai raginami prašyti ES finansavimo, kad knygos, už kurias įteikta premija, būtų išverstos į kitas Europos kalbas. Europos Sąjungos literatūros premiją gali gauti 37 šiuo metu vykdomoje ES programoje „Kultūra“ dalyvaujančių šalių (28 ES valstybių narių, taip pat Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Islandijos, Juodkalnijos, Lichtenšteino, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Norvegijos, Serbijos ir Turkijos) rašytojai. Kasmet trečdalyje šių šalių suburtos nacionalinės komisijos nominuoja premijos vertus autorius. Taip visos šalys kas trejus metus gali pasiūlyti savo atstovų.

Šių metų laureatams premijos bus įteiktos lapkričio 26 d. Briuselyje vyksiančiose iškilmėse, kuriose dalyvaus Komisijos narė A. Vassiliou ir žymūs literatūros, kultūros bei politikos sričių atstovai. Europos Sąjungos literatūros premiją skiria Europos Komisija kartu su Europos ir tarptautine knygų platintojų asociacijų federacija, Europos rašytojų taryba ir Europos leidėjų asociacijų federacija.

Europos ir tarptautinės knygų platintojų asociacijų federacijos pirmininkas Johnas Mc Namee sakė: „Vėl nesitveriu malonumu atradęs naujų talentų ir nuoširdžiai sveikinu visus šių metų laureatus. Knygų platintojai džiaugiasi, kad Europos Sąjungos literatūros premija padeda literatūrai įveikti valstybių sienas, ir tikisi galėsiantys skaitytojams suteikti daugiau galimybių rinktis, daugiau knygų ir daugiau Europos literatūros.“

Europos rašytojų tarybos pirmininkė Pirjo Hiidenmaa kalbėjo: „Europai reikia pasakojimų ir pasakotojų, o knygų amžinomis temomis poreikis niekada nemažėja.“ Rašytojai įžiebia gyvybės kibirkštį protuose ir kalbose, o kultūros gyvuoja tik keisdamosi, todėl visada džiugu išgirsti naujų literatūros balsų, nes tai užtikrina, kad kultūra vis dar auga ir keičiasi.“

„Man labai malonu, kad mūsų organizacija taip aktyviai dalyvauja teikiant Europos Sąjungos literatūros premiją. Šia premija apdovanotų talentingų autorių kūriniuose atrandame naujų pasaulių ir naujų kultūrų. Tikiuosi, kad 2013 m. laureatų kūriniai bus išversti į kuo daugiau kalbų, nes tai puikus būdas puoselėti šiais krizės laikais itin brangintiną vertybę – Europos įvairovę,“ – pridūrė Europos leidėjų asociacijų federacijos pirmininkas Piotras Marciszukas.

Šių metų Geteborgo knygų mugėje ypač daug dėmesio bus skiriama Rumunijai. Šįryt vykusioje atidarymo ceremonijoje Komisijos narė A. Vassiliou dalyvavo kartu su garsiu rumunų poetu, romanistu ir eseistu Mircea Cărtărescu.

Europa mėgsta skaityti

Po spaudos konferencijos (12:15) Komisijos narė A. Vassiliou taip pat dalyvaus renginyje, susijusiame su jos pradėta raštingumo kampanija „Europa mėgsta skaityti“. Ji susitiks su Geteborgo tarptautinės mokyklos (Internationella Engelska Skolan) mokiniais, skaitysiančiais savo mėgstamų knygų ištraukas. Gerai skaityti nemoka kas penktas Europos Sąjungos penkiolikmetis, taip pat nemažai suaugusiųjų. Kampanija siekiama aktyviau informuoti apie raštingumo krizę Europoje ir skatinti skaityti savo malonumui. Komisijos narė A. Vassiliou nuolat lankosi skaitymo renginiuose, kuriuose dalyvauja vaikai, paaugliai ir suaugusieji. Vaikų renginiai dažnai būna daugiakalbiai – taip vaikai skatinami balsu skaityti įvairiomis kalbomis ir pabrėžiama kalbų įvairovės svarba.

Pagrindiniai faktai

Europos Komisija literatūros vertimui kasmet skiria 3 mln. EUR, o bendradarbiavimo projektams, kuriuose dalyvauja knygų sektoriaus atstovai, – daugiau kaip 2,4 mln. EUR. Šiame sektoriuje visu etatu dirba 135 000 žmonių ir sukuriama 23 mlrd. EUR Europos Sąjungos BVP. Iš kultūros produktų ES daugiau nei knygų eksportuojama tik meno kūrinių ir antikvarinių dirbinių.

Nuo 2009 m., kai įsteigta Europos Sąjungos literatūros premija, pagal ES programą „Kultūra“ finansuotas 43 premijos laureatų knygų vertimas į 20 skirtingų kalbų – iš viso 149 vertimai. Be to, laureatams skiriama daugiau dėmesio didžiausiose Europos knygų mugėse, tarp jų – Frankfurto, Londono ir Geteborgo mugėse bei Briuselyje vykstančiame festivalyje „Passaporta“.

Knygų leidyba yra reikšminga kultūros ir kūrybos sektorių, kuriuose sukuriama iki 4,5 proc. ES BVP ir dirba per 8 mln. žmonių, dalis. Šie sektoriai pasirodė esą gana atsparūs krizei, tačiau ir juose kyla nemenkų sunkumų, susijusių su perėjimu prie skaitmeninių technologijų, globalizacija ir rinkos susiskaidymu dėl kultūrų ir kalbų įvairovės.

2014 m. sausį Komisija pradės vykdyti naują programą „Kūrybiška Europa“, kurios tikslas – didinti kultūros ir kūrybos sektorių konkurencingumą ir skatinti kultūrų įvairovę. Numatoma, kad 2014–2020 m. bendras naujosios programos biudžetas bus 1,3 mlrd. EUR – 9 proc. didesnis nei dabartinis finansavimo lygis. Iš programos lėšų bus finansuojamas daugiau nei 4500 knygų vertimas, o 300 000 menininkų ir kultūros srities specialistų galės vykdyti veiklą bei demonstruoti kūrinius kitose šalyse ir taip įgyti tarptautinės patirties.

Daugiau informacijos

Premijos interneto svetainė http://www.euprizeliterature.eu/

Europos Sąjungos kultūros portalas http://ec.europa.eu/culture

Androullos Vassiliou svetainė

Androullos Vassiliou „Twitter“ @VassiliouEU

Priedas. Laureatai ir jų knygos

Isabelle Wéry

Belgija

Marilyn Désossée (Išnarstyta Marilin), „Éditions Maelström“, 2013 m.

Lježe gimusi Isabelle Wéry – ne tik rašytoja, bet ir aktorė bei teatro režisierė. Ji tris kartus nominuota Belgijos teatro kritikos premijai ir gavo šią premiją 2008 m. už pjesę La tranche de Jean-Daniel Magnin.

Anksčiau ji taip pat yra parašiusi romaną Monsieur René, kuriame pasakojama pramanyta belgų aktoriaus René Hainaux biografija, ir Saisons culottes amis (Yvette’s Poems). 2013 m. jos novelė Skaï buvo įtraukta į Belgijos rašytojų kūrinių rinkinį Feuilleton.

Romanas Marilyn Désossée – tarsi filmas apie kelionę. Pagrindinę veikėją Marilin Tiurki (Marilyn Turkey) visada žavėjo romantiški ir itin asmeniški susitikimai. Koks beprotiškas impulsas susieja du gyvenimus? Marilin tyrinėjimams nėra ribų, ji stengiasi įsiskverbti į kiekvieną būties kampelį.

Faruk Šehić

Bosnija ir Hercegovina

Knjiga o Uni (Knyga apie Uną), „Buybook d.o.o.“, 2011 m.

Farukas Šehićius gimė 1970 m. Bichače, o užaugo tuo metu Jugoslavijai priklausiusioje Bosanska Krupoje. Jam Zagrebe studijuojant veterinariją, 1992 m. įsiplieskė karas. Būdamas dvidešimt dvejų, F. Šehićius savanoriu stojo į Bosnijos ir Hercegovinos kariuomenę ir vadovavo 130 vyrų daliniui. Po karo jis studijavo literatūrą, o nuo 1998 m. ėmė rašyti pats. Kritikai jį laiko vienu talentingiausių jaunų rašytojų regione, vadinamosios parblokštosios kartos pažiba.

Knygoje apie Uną pasakojama apie žmogų, mėginantį įveikti per 1992–1995 m. Bosnijoje ir Hercegovinoje vykusį karą patirtą asmeninę traumą. Aprašomi trys laikotarpiai: prie gražios upės nedideliame Bosnijos mieste prabėgusi nerūpestinga vaikystė, karo metai ir galiausiai pastangos sugriautame mieste ir šalyje gyventi normalų gyvenimą. Knyga skirta skaitytojams, tikintiems gyvenimo galia ir grožiu net gresiant mirčiai ir vykstant masiniam naikinimui. Greta pagrindinio pasakojimo dėstomi Unos upės aprašymai nukelia į mito ar svajų pasaulį.

Kipras

Emilios Solomou

Hμερολóγιο μιας απιστίας (Vienos neištikimybės dienoraštis), „Psichogios Publications SA“, 2012 m.

Emilios Solomou gimė 1971 m. Nikosijoje, o užaugo Potamio kaime. Atėnų universitete studijavo istoriją ir archeologiją. Taip pat Kipre studijavo žurnalistiką ir kelerius metus dirbo dienraštyje. Dabar jis valstybinėje vidurinėje mokykloje dėsto graikų kalbą ir istoriją.

Vienas ankstesnių jo romanų – Kirvis tavo rankose – apdovanotas Kipro valstybine literatūros premija. E. Solomou taip pat yra parašęs nemažai apsakymų – jie spausdinti literatūros žurnaluose.

Vienos neištikimybės dienoraštis – pasakojimas apie laiką, pražūtį, atmintį ir meilę. Archeologijos profesorius Jorgas Dukarelis (Yiorgos Doukarelis) grįžta į salą praėjus 20 metų po kasinėjimų, per kuriuos išgarsėjo atradęs prieš 5000 metų nužudytos jaunos nėščios moters palaikus. Kelionėje jis užmezga romaną su savo studente Antigone (Antigoni) ir vėliau, išsiskyręs su žmona, ją veda. Į salą jis grįžta praėjus šešiems mėnesiams po paslaptingo Antigonės dingimo. Iš dabarties nusikeldamas į praeitį, Jorgas imasi tyrinėti paslaptingus ryšius, siejančius jį su trimis jo gyvenimo moterimis.

Danija

Kristian Bang Foss

Døden kører audi (Mirtis vairuoja „Audi“), „Gyldendal“, 2012 m.

1977 m. gimęs Kristianas Bangas Fossas iš pradžių universitete studijavo matematiką ir fiziką. 2003 m. jis baigė Danijos rašytojų akademiją.

2004 m. išleistas pirmasis jo romanas Fiskens vindue (Žuvies langas) apžvalgininkus sužavėjo stiliumi ir iš pažiūros kasdienių veiksmų ir siekių vaizdavimu. Po pirmojo romano išleistoje knygoje Stormen i 99 (Audra 99-aisiais) veiksmas vyksta įprastinėje darbo aplinkoje, su puikiu juoduoju humoru aprašomoje kaip liežuvavimo, galios žaidimų ir įvairiausių absurdiškų įvykių epicentras.

Mirtis vairuoja „Audi“ veiksmas vyksta 2008 m.

Asgeras (Asger) su drauge ir jos dukterimi gyvena Kopenhagoje ir dirba reklamos agentūroje. Jau ėmė reikštis finansų krizė ir Asgeras, surengęs katastrofiškai nesėkmingą kampaniją, yra atleidžiamas. Jis ištisas dienas drybso ant sofos, kol kyla bėdų dėl antsvorio ir alkoholio. Kai draugė jį palieka, jis išsikrausto į butą Siudhaune ir nutraukia ryšius su visais. Po pusmečio Asgeras įsidarbina neįgaliųjų slaugu ir ima rūpintis ligotu vyru vardu Valdemaras, kuris nori nuvykti pas gydūną Maroke. Nors ir nusiteikęs skeptiškai, Asgeras jam padeda sukaupti pinigų kelionei. Automobiliu važiuodami per Europą, vyrai pastebi, kad juos seka juoda „Audi“. Kuo arčiau Maroko, tuo kelionė tampa panašesnė į lenktynes su mirtimi.

Marica Bodrožić

Vokietija

Kirschholz und alte Gefühle (Vyšnios medžio stalas), „Luchterhand Literaturverlag“, 2012 m.

Marica Bodrožić gimė 1973 m. Svibe, Kroatijoje, buvusioje Jugoslavijoje. Būdama dešimties, ji apsigyveno Vokietijoje. M. Bodrožić ne tik rašo esė, romanus ir eilėraščius, bet ir verčia literatūros kūrinius, moko kūrybinio rašymo ir yra sukūrusi dokumentinį filmą.

Romano Vyšnios medžio stalas veikėja Arjeta Filipo (Arjeta Filipo) – po pilietinio karo buvusioje Jugoslavijoje tėvynės netekusi jauna moteris. Kraustantis rastos kelios senos nuotraukos padeda jai suprasti tam tikrus gyvenimo laikotarpius, kurie jai nuo seno atrodė migloti. Arjeta gali atsisakyti daugelio dalykų, bet ne senelės stalo. Naujame bute Berlyne jai sėdint prie šio paveldėto baldo ir žiūrint nuotraukas, ima kilti prisiminimai, tarsi vyšnios medžio stalas atskleistų visas istorijas, kurių liudininku buvo per daugelį metų.

Meelis Friedenthal

Estija

Mesilased (Bitės), „AS Varrak“, 2012 m.

1973 m. gimęs Meelisas Friedenthalis daktaro disertacijoje nagrinėjo XIII a. filosofinį-teologinį traktatą apie matymą ir regėjimą. Dabar jis yra Tartu universiteto bibliotekos vyriausiasis mokslininkas, be to, yra dėstęs Teologijos ir istorijos fakultete. Pirmasis M. Friedenthalio romanas Aukso amžius 2004 m. nacionaliniame konkurse apdovanotas trečiosios vietos prizu. Kitais metais už apsakymą Nerissa autoriui skirta Estijos mokslinės fantastikos premija. Rašytojas taip pat yra internetinio žurnalo Algernon, kuriame skelbiami mokslinės fantastikos kūriniai, naujienos ir straipsniai, redaktorių kolegijos narys.

Mesilased pasakojami Laurentiuso Hilaso (Laurentius Hylas) – iš Leideno universiteto į Gustavo ir Karolinos akademiją Tartu, Livonijoje, keliaujančio studento – nuotykiai.

Tartu garsėja kaip mūzų miestas, tačiau Laurentiusas mato tik badaujančius žmones ir drėgmės prisigėrusius namus. Gilėjant melancholijai, jis ima baimintis vėl išvysiąs jį nuo vaikystės persekiojusias šmėklas. Išgirdęs profesorių pasakojant apie R. Boilio (Boyle) medicinos teorijas, Laurentiusas paklauso jo patarimo nuleisti šiek tiek kraujo, kad pagytų. Deja, procedūra nepavyksta ir, netekęs kraujo, Laurentiusas praranda sąmonę. Svaigulyje jis išvysta merginą, kurios „akys aukso spalvos tarsi tamsus medus, o kvėpavimas – it dūzgesys“. Mergina ima rodytis naktimis ir jį vaišinti, o vėliau Laurentiusas pastebi, kad aplink dedasi keisti dalykai.

Lidija Dimkovska

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija

РЕЗЕРВЕН ЖИВОТ (Atsarginis gyvenimas), „Ili-Ili“, 2012 m.

Lidija Dimkovska gimė 1971 m. Skopjėje. Ji rašo poeziją, romanus, esė ir verčia literatūros kūrinius. Rašytoja studijavo lyginamąją literatūrą Skopjės universitete, o Bukarešto universitete įgijo daktaro laipsnį rumunų literatūros srityje. Bukarešte ji dėstė savo gimtąją kalbą ir literatūrą, o Nova Goricos universitete Slovėnijoje – pasaulio literatūrą. Nuo 2001 m. L. Dimkovska gyvena Liublianoje, Slovėnijoje, ir yra laisvai samdoma rašytoja, taip pat verčia rumunų ir slovėnų literatūrą į makedonų kalbą. Ji yra makedonų ir anglų kalbomis leidžiamo internetinio literatūros žurnalo Blesok poezijos redaktorė.

Romane Atsarginis gyvenimas pasakojama apie Siamo dvynes Srebrą ir Zlatą ir jų kovą dėl individualumo, privatumo ir asmeninio gyvenimo. Zlatos pasakojama istorija prasideda 1984 m. birželio popietę Skopjės priemiestyje ir baigiasi 2012 m. rugpjūčio 18 d. toje pačioje vietoje. Veikėjos žaisdamos spėja ateitį, kuri už ko ištekės, kokio amžiaus ir pan. Vėliau romane jų pranašystės tragiškai išsipildo. Iš pradžių žaidžia Srebra ir Zlata, o galiausiai žaidimą perima Zlatos dukterys dvynės Marta ir Marija. Taip apsisuka ratas – 28 metai gyvenimo, augimo, kančių, meilės ir neapykantos. Kūnais saugusių dvynių atsiskyrimą gaubianti tamsa byloja ir apie Jugoslavijos respublikų atsidalijimą.

Katri Lipson

Suomija

Jäätelökauppias (Ledų pardavėjas), „Tammi Publishers“, 2012 m.

Katri Lipson gimė 1965 m. Helsinkyje. Baigusi vidurinę mokyklą, ji Švedijoje studijavo mediciną ir 1993 m. baigė Upsalos universiteto Medicinos fakultetą. Vėliau ji dirbo gydytoja Švedijoje, Afrikoje ir Suomijoje. Ji nuolat rašė pasakas, apsakymus, eilėraščius, pjeses ir romanus. Jos pirmasis romanas Kosmonautti (Kosmonautas) 2008 m. nominuotas premijai „Finlandia“ ir apdovanotas „Helsingin Sanomat“ Metų literatūros debiuto premija. Antrasis romanas Jäätelökauppias (Ledų pardavėjas) išleistas 2012 m. Rašytoja su šeima gyvena Vantoje, Suomijoje.

Jäätelökauppias – tai žaisminga ir žavi istorija, kurios didžioji dalis vyksta XX a. penktajame ir šeštajame dešimtmetyje Čekoslovakijoje, bet nusikeliama ir į dabartinius laikus. Filmavimo komanda kuria naują filmą. Režisierius nori dirbti be scenarijaus. Filmuojama chronologine tvarka, kad aktoriai nenuspėtų vaidinamų veikėjų likimo. Jie kartu vaizduoja ir gyvena savo veikėjų gyvenimą – bet argi šių išgalvotų veikėjų gyvenimas gali tapti tikresnis už tikrovę? Ir kuo apskritai skiriasi tikri ir pramanyti patyrimai? Šiame romane gyvenimas – smulkmenų ir nutikimų rinkinys, o istorija stulbinamai sąveikauja su dabartimi.

Tullio Forgiarini

Liuksemburgas

Amok – Eng Lëtzebuerger Liebeschronik (Amok – liuksemburgietiška meilės istorija), „Éditions Guy Binsfeld“, 2011 m.

Tullio Forgiarini gimė 1966 m. Noidorfe, Liuksemburge, italo ir liuksemburgietės šeimoje. Liuksemburge ir Strasbūre jis studijavo istoriją. Nuo 1989 m. Vilce, Liuksemburge, įsikūrusiame Lycée du Nord dėstė istoriją, lotynų kalbą ir geografiją. Be to, jis daug dirba su sunkiomis socialinėmis sąlygomis gyvenančiais vaikais. T. Forgiarini daugiausia prancūzų kalba rašo série noire detektyvų ir žanrinio kino įkvėptas niūrias istorijas. Jo kūrinių išspausdinta laikraščiuose, žurnaluose ir antologijose, be to, jis yra parašęs kelis romanus. Jis vedęs ir gyvena Liuksemburge.

Septyniolikoje trumpų skyrių Amok pasakojama apie paauglių meilės, pripažinimo, laimės ir vietos šiuolaikinėje visuomenėje paieškas. Dažnai šiurkščia kalba kūrinyje įtaigiai atskleidžiama šiems laikams būdinga socialinė atskirtis, abejingumas, vilties nebuvimas, elgesio sutrikimai ir beprasmis smurtas. Knygoje tyrinėjama kasdienė tikrovė, apie kurią dažnai nutylima žiniasklaidoje ir viešajame diskurse. Skaitytojas panardinamas į pagrindinio veikėjo išgalvotus ir išmoningai sukurtus svajų pasaulius, atskleidžiančius beviltiškas jo pastangas pabėgti nuo nesuvaldomos tikrovės.

Ioana Pârvulescu

Rumunija

Viaţa începe vineri (Gyvenimas prasideda penktadienį), „Humanitas Publishing“, 2009 m.

1960 m. Brašove gimusi Ioana Pârvulescu 1983 m. baigė Bukarešto universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. Nuo 1996 m. ji tame fakultete dėstė šiuolaikinę literatūrą ir 1999 m. apsigynė daktaro disertaciją Išankstinis nusistatymas literatūroje. Patogūs rumunų literatūros interpretavimo būdai. Ji leidykloje „Humanitas“ koordinavo serijos Cartea de pe noptieră (Lovos knyga) leidimą ir buvo literatūros žurnalo România literară redaktorė. Ji yra Rumunijos rašytojų sąjungos narė ir viena iš Rumunijos lyginamosios literatūros draugijos steigėjų.

Gyvenimas prasideda penktadienį – savita žavi kelionė į praėjusius laikus. Bukarešto pakraštyje randamas be sąmonės gulintis jaunas vyras. Niekas nežino, kas jis, ir visi turi savo teoriją, kaip jis ten atsidūrė. Ima skleistis įvairių veikėjų istorijos, kurių kiekviena glaudžiai susijusi su paskesne, ir ryškėja, kaip galiausiai pasirodo, svarbiausio veikėjo – paties Bukarešto miesto – bruožai. Iš tiesų galima teigti, kad mes gyvename tų veikėjų ateityje. Ten gyvena ir Danas Krecu (Dan Creţu) – šių laikų žurnalistas, kažkaip nublokštas į praeitį pakankamai ilgam, kad gautume šią puikią progą pažvelgti į tolimą, beveik užmirštą, bet mūsų širdyse vis dar nepaprastai gyvą pasaulį.

Slovėnija

Gabriela Babnik

Sušna doba (Sausasis sezonas), Študenstska Založba, 2012 m.

Gabriela Babnik gimė 1979 m. Gepingene, Vokietijoje. Baigusi mokslus Liublianos universitete, ji gyveno Nigerijoje ir įgijo magistro laipsnį šiuolaikinio Nigerijos romano srityje. Nuo 2002 m. ji nuolat rašė straipsnius didžiausiems Slovėnijos dienraščiams ir savaitraščiams. 2005 m. G. Babnik Liublianos universitete baigė lyginamosios literatūros ir literatūros teorijos studijas.

Už 2007 m. išleistą pirmąjį romaną Koža iz bombaža (Medvilninė oda) rašytoja apdovanota Slovėnijos leidėjų sąjungos Geriausio debiutinio romano premija. Antrasis jos romanas V visoki travi (Aukštoje žolėje) 2010 m. buvo nominuotas apdovanojimui „Kresnik“.

Romane Sausasis sezonas aprašoma neįprasta meilės istorija. Ana – 62 metų dizainerė iš Vidurio Europos, o Ismaelis – gatvėje užaugęs ir daug prievartos patyręs 27 metų afrikietis. Juos sieja vienatvė, tragiška vaikystė ir sausasis sezonas arba Harmattan, per kurį neveši nei gamta, nei meilė. Ana netrukus suvokia, kad tuštumą tarp jų lemia ne odos spalva ar amžiaus skirtumas, bet visų pirma tai, kad ji priklauso Vakarų kultūrai, kurioje neteko ar išsižadėjo iš anksto nustatytų dukters, žmonos ir motinos vaidmenų. Seksas neužgožia vienatvės ir užgniaužtos praeities paslaptys ima kilti pasaulyje, kuris jai atrodo gerokai žiauresnis, tačiau kartu nekaltesnis už jos pačios.

Cristian Crusat

Ispanija

Breve teoría del viaje y el desierto (Trumpa kelionių ir dykumos teorija), „Editoriales

Pre-Textos“, 2011 m.

Cristianas Crusatas (g. 1983 m.) yra parašęs Estatuas (2006 m.), Tranquilos en tiempo de guerra (2010 m.) ir Breve teoría del viaje y el desierto (2011 m.). 2010 m. jis apdovanotas Manuelio Llano tarptautine premija. Jo esė, vertimų ir straipsnių apie lyginamąją literatūrą išspausdinta įvairiuose Ispanijos ir Lotynų Amerikos žurnaluose. 2012 m. C. Crusatas parengė ir išvertė prancūzų rašytojo Marcelio Schwobo kritinių straipsnių rinkinį El deseo de lo único. Teoría de la ficción. Rašytojas užsienyje dėsto ispanų kalbą ir literatūrą.

Šešiuose Breve teoría del viaje y el desierto pasakojimuose apmąstoma žmogaus patirties įvairovė. Tai tarsi kelionė aplink pasaulį nuo sausringų Viduržemio jūros pakrantės kraštovaizdžių iki puikaus serbų rašytojo Milorado Pavićiaus kūrybos. Visi veikėjai laukia ar siekia apreiškimo arba tyrinėja galimybes jį patirti, tačiau jų sustingusioje dabartyje tai taip ir neįvyksta. Paradoksalu, tačiau jie, regis, nepajėgūs imtis jokių tikrų veiksmų, – galbūt tik Lena, rašanti plūduriuojančiame sapnų pasaulyje. Vis dėlto likimas ar tiesiog atsitiktinumas (nesusijęs įvykis, nudistų paplūdimyje nualpęs žmogus, taip ir neįvykusi lėktuvo avarija) gali akimirksniu atkleisti tikrąją veikėjo atskirtį.

Asmenys ryšiams:

Dennis Abbott (+32 2 295 92 58); „Twitter“ – @DennisAbbott

Dina Avraam (+32 2 295 96 67)


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site