Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Dėl visų likusių bendrosios žemės ūkio politikos reformos klausimų pasiektas politinis susitarimas

Commission Européenne - IP/13/864   24/09/2013

Autres langues disponibles: FR EN DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO HR

Europos Komisijos

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2013 m. rugsėjo 24 d.

Dėl visų likusių bendrosios žemės ūkio politikos reformos klausimų pasiektas politinis susitarimas

Šiandien vakare Europos Parlamentas, ES Ministrų Taryba ir Europos Komisija pasiekė politinį susitarimą dėl kelių bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos, numatytos pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, klausimų, kurie buvo likę neišspręsti birželio 26 d. politiniame susitarime dėl reformos (žr. IP/13/613 ir MEMO/13/621).

Džiaugiuosi, kad birželį susitarus dėl didžiosios dalies elementų, dabar galime patvirtinti visą bendrosios žemės ūkio politikos reformą, – šįvakar sakė už žemės ūkį atsakingas Komisijos narys Dacianas Cioloșas. – Norėčiau padėkoti ministrams ir Europos Parlamento nariams už bendro sprendimo procedūrą atitinkančias pastangas, atvedusias į kompromisą šiais klausimais. Tikiuosi, kad po šio vakaro susitarimo bus galima nedelsiant pradėti oficialų balsavimą Europos Parlamente ir Taryboje, o tai leis teisės aktus ir 2014 m. pereinamojo laikotarpio nuostatas oficialiai priimti iki metų pabaigos ir taikyti nuo 2014 m. sausio 1 d. Tai svarbu Europos ūkininkams, kad jie turėtų tikrumo dėl ateinančių metų.“

Šio vakaro sutarimas yra paskutinė dalis bendro susitarimo, kuriuo bendrajai žemės ūkio politikai suteikiama nauja kryptis labiau atsižvelgiant į visuomenės lūkesčius. Dabar abiems institucijoms liko juos tik oficialiai patvirtinti ir priimti viso ES 2014–2020 m. biudžeto teisės aktus.

Pagrindiniai šiandien pasiekto susitarimo aspektai pateikiami toliau. Jie papildo birželio mėn. pasiektą susitarimą (žr. MEMO/13/621). Netrukus bus paskelbta viso reformos paketo konsoliduota teminės apžvalgos versija.

Tiesioginės išmokos

Paramos ribojimas ir proporcingas mažinimas. Pasiektas susitarimas dėl privalomo proporcingo paramos mažinimo ir savanoriško ribojimo. Praktiškai tai reiškia, kad tiesioginės paramos suma, kurią gauna atskiras ūkis (neįskaitant ekologizavimo išmokos), bus sumažinta ne mažiau kaip 5%, kai suma viršija 150 000 EUR. Siekiant atsižvelgti į sukurtų darbo vietų skaičių, atliekant apskaičiavimą gali būti neįskaičiuojamos išlaidos darbo užmokesčiui. Tas sumažinimas neprivalomas valstybėse narėse, kurios taiko perskirstymo išmoką, pagal kurią bent 5 % joms numatytų lėšų atskiriama perskirstyti ūkininkams už jų pirmus hektarus. Pagal šį mechanizmą neišmokėtos lėšos lieka tose pačiose valstybėse narėse arba regionuose, perkeliamos į atitinkamą kaimo plėtros programą ir gali būti skirtos priemonėms, kurių bendrai finansuoti nereikalaujama.

Išorės išmokų vienodinimas. Kiekvienai valstybei narei numatytos tiesioginių išmokų lėšos bus palaipsniui pritaikytos taip, kad toms valstybėms, kuriose vidutinė išmoka (EUR už hektarą) šiuo metu mažesnė nei 90 % ES vidurkio, palaipsniui skiriama vis daugiau numatytų lėšų (suma bus padidinta trečdaliu skirtumo tarp dabartinės sumos ir 90 % ES vidurkio). Be to, garantuojama, kad visos valstybės narės minimalų lygį bus pasiekusios ne vėliau kaip 2019 m. Atitinkamai bus koreguojamos sumos, numatytos toms valstybėms narėms, kurios gauna daugiau nei vidurkį.

Lėšų perkėlimas iš vieno ramsčio į kitą. Valstybės narės galės iki 15 % jų tiesioginėms išmokoms numatytų lėšų (1 ramstis) skirti kaimo plėtrai. Šių sumų nereikės bendrai finansuoti. Valstybės narės taip pat galės iki 15 % (o valstybės narės, kuriose tiesioginės išmokos nesiekia 90 % ES vidurkio, – iki 25 %) jų kaimo plėtrai numatytų lėšų skirti tiesioginėms išmokoms.

Kaimo plėtra

Valstybėms narėms numatytos lėšos. Kiekvienai valstybei narei numatytos kaimo plėtros išmokos nurodytos pagrindiniame reglamente bet su galimybe pakoreguoti tas sumas deleguotuoju aktu, jei tai techniškai būtina ar numatyta teisės akte.

Bendro finansavimo normos – iki 85 % mažiau išsivysčiusiuose regionuose, atokiausiuose regionuose bei mažosiose Egėjo jūros salose, 75 % pereinamojo laikotarpio regionuose, 63 % kituose pereinamojo laikotarpio regionuose ir 53 % kituose regionuose daugumai išmokų. Tačiau jos gali būti didesnės, kai skiriamos žinių perdavimui, bendradarbiavimui, gamintojų grupių ir organizacijų steigimui, jaunų ūkininkų įsikūrimo dotacijoms, LEADER projektams ir įvairių aplinkos bei klimato kaitos priemonių išlaidoms.

Daugiau informacijos

IP/13/613

MEMO/13/621

Asmenys ryšiams:

Fanny Dabertrand tel. +32 2 299 06 25

Roger Waite tel.+32 2 296 14 04


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site