Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos ekonomika suklestės, jei turės tvirtą pramoninį pagrindą

European Commission - IP/13/862   25/09/2013

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO GA HR

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2013 m. rugsėjo 25 d.

Europos ekonomika suklestės, jei turės tvirtą pramoninį pagrindą

Nors pramonės rodikliai stabilizavosi, Europos BVP pramonės dalis sumažėjo nuo 15,5 proc. BVP praėjusiais metais iki 15,1 proc. 2013 m. vasarą. Dviejose šiandien Komisijos paskelbtose konkurencingumo ataskaitose pabrėžiama, kad valstybės narės padarė pažangą gerindamos verslo aplinką, eksportą ir tvarumą. Tačiau tebelieka nemažai problemų. Konkurencingiausių ir vidutinę pažangą padariusių šalių konvergencija nė kiek nepasistūmėjo. Be to, energijos kaina auga beveik visose valstybėse narėse ir dėl to pramonės objektų Europoje mažėja. Beveik visose valstybėse narėse taip pat yra kitų didelių kliūčių: sunku gauti finansavimo ir mažėja investicijų. Kad Europos pramonė vėl klestėtų, reikia labai patobulinti viešojo administravimo veiklą ir švietimo įstaigų bei bendrovių ryšius. Reikėtų labiau skatinti rinkai tinkamas inovacijas.

„Europa 2020“ yra ES augimo programa. Komisija nuolat teikia įvairių sričių iniciatyvas, kad būtų skatinamas augimas ir kuriamos darbo vietos. Komisijos pirmininko pavaduotojas Antonio Tajani šiandien pabrėžė, kad „Europa 2020“ tikslams pasiekti Europai reikia tvirto pramoninio pagrindo. Gamyba daro stiprų šalutinį poveikį visai ekonomikai, ypač bendrajam našumui. Pramonėje sukuriama 80 proc. privačiojo sektoriaus inovacijų, pramonės produkcija sudaro tris ketvirtadalius eksporto, be to, joje sukuriama nemažai darbo vietų.

Už pramonę ir verslumą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Antonio Tajani teigė: „Mes dar labai nutolę nuo Komisijos 2012 m. nustatyto 20 proc. tikslo, kurį reikia pasiekti iki 2020 m. Komisija paskelbė keletą iniciatyvų, kurios padėtų spręsti didelių energijos kainų, sunkumų gauti kreditus, investicijų mažėjimo, įgūdžių trūkumo ir biurokratijos problemas. Vėliau rudenį pateiksime pramonės iniciatyvą, kuria bus dar labiau skatinami veiksmai šioje srityje. Ruošiantis 2014 m. vasario mėn. Europos Vadovų Tarybai, tai turėtų paskatinti smarkiai stiprinti pramonės augimą ir konkurencingumą. Per keletą artimiausių savaičių Komisija pateiks pasiūlymą Europos Vadovų Tarybai“.

Europos pramonės padėtis

Dviejose bet kuriai ekonomikai esminėse srityse – našumo ir užimtumo – yra nerimą keliančių pokyčių. ES našumo rodikliai, palyginti su JAV, vėl pablogėjo, o nedarbas tebelieka 11 proc. darbingo amžiaus Europos piliečių kasdienybe. Pramonė patyrė itin stiprų smūgį: nuo 2008 m. prarasta daugiau kaip 3,8 mln. darbo vietų.

Toliau pateikiamos pagrindinės šių dviejų ataskaitų išvados.

Teigiami aspektai:

  • eksportas yra pagrindinis pramoninės veiklos variklis. ES rodikliai yra geresni nei JAV ir Japonijos. 2012 m. Europos prekybos perteklius siekė 365 mlrd. EUR, t. y. apie milijardą eurų per dieną;

  • nuo 2008 m. inovacijų veikla pagerėjo, bet atrodo, kad nuo 2012 m. konvergencijos procesas sustojo;

  • daugelyje valstybių narių pagerėjo verslo aplinka, bet tas pats įvyko ir kitose pasaulio šalyse;

  • dauguma valstybių narių pagerino savo darbo jėgos įgūdžių pagrindą.

Trūkumai:

  • investicijos tebėra mažos;

  • didelės energijos kainos pramonei yra didelė problema;

  • daugelyje valstybių narių pablogėjo finansavimo gavimo sąlygos;

  • kad tam tikros valstybės narės atkurtų augimą, jos turi pagerinti viešojo administravimo efektyvumą.

Konkrečiai, ataskaitoje siūlomi tokie prioritetai:

  • kuo labiau supaprastinti sąlygas verslui vykdyti kasdienę veiklą;

  • sumažinti gamybos sąnaudas Europoje (pavyzdžiui, energijos ir žaliavų sąnaudas);

  • pagerinti bendrovių, visų pirma MVĮ, finansavimo gavimo ir patekimo į kapitalo rinkas galimybes;

  • atverti rinkas Europos bendrovėms tiek vidaus rinkoje, tiek trečiosiose šalyse;

  • palengvinti investavimą į naująsias technologijas ir inovacijas, pirmiausiai sutelkiant dėmesį į 6 prioritetines sritis, nustatytas 2012 m. Komunikate dėl pramonės politikos;

  • užtikrinti, kad Europos darbo jėgos įgūdžiai ir prieinamumas atitiktų XXI amžiaus ekonomikos poreikius.

ES požiūrio į pramonę sektorinis aspektas

Europa pirmauja pasaulyje tam tikrose pramonės sektoriuose: dauguma jų apima įvairias vertės grandines, kuriose pavyzdinės bendrovės yra susijusios su daugybe mažų ir vidutinių įmonių. Komisija jau pasiūlė keletą politikos priemonių, skirtų strateginiams sektoriams, pavyzdžiui, automobilių, plieno, saugumo ir gynybos pramonės šakoms.

Pagrindiniai faktai

Per ateinančius 6 mėnesius pramonės politika bus viena iš Europos darbotvarkės prioritetų. Artėjant 2014 m. vasario mėn. Europos Vadovų Tarybai, svarstysiančiai pramonės konkurencingumo ir augimo klausimus, rugsėjo 26–27 d. Konkurencingumo taryba pradės politinę diskusiją. Tai bus unikali galimybė aukščiausiu politiniu lygiu nustatyti ekonominio augimo ir realiosios ekonomikos rėmimo kryptį.

Daugiau informacijos:

MEMO/13/815: „2013 m. konkurencingumo ataskaita. Be pramonės nebus augimo ir darbo vietų“

MEMO/13/816: „ES valstybių narių pramonės konkurencingumas. Pažanga padaryta, bet lieka daug spręstinų uždavinių“

Daugiau informacijos apie bendrąją konkurencingumo ataskaitą

Valstybių narių pažangos stebėjimas

Asmenys ryšiams:

Carlo Corazza, tel. +32 2 295 17 52 Twitter: @ECspokesCorazza

Sara Tironi, tel. +32 2 299 04 03


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website