Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2013 m. rugsėjo 17 d.

Europos Komisija imasi ryžtingų veiksmų prieš teisės aktais nekontroliuojamas svaigiąsias medžiagas

Šiandien Europos Komisija pasiūlė sustiprinti Europos Sąjungos gebėjimą spręsti teisės aktais nekontroliuojamų svaigiųjų medžiagų — naujų psichoaktyviųjų medžiagų, naudojamų kaip neteisėtų narkotinių medžiagų (pavyzdžiui, kokaino arba ekstazio) pakaitalai, klausimą. Vadovaujantis Komisijos šiandien pasiūlytomis taisyklėmis, kenksmingas psichoaktyviąsias medžiagas galima greitai pašalinti iš rinkos nekeliant pavojaus šių medžiagų įvairaus pobūdžio teisėtam naudojimui pramonės ir komercijos reikmėms. Šie pasiūlymai parengti atsižvelgiant į ES Narkotikų stebėsenos agentūros (ENNSC) ir Europolo perspėjimus apie problemos mastą ir 2011 m. ataskaitą, kurioje prieita prie išvados, kad reikia patobulinti dabartinę naujų psichoaktyviųjų medžiagų problemos sprendimo tvarką (IP/11/1236).

Šiandienos pasiūlymą pateikė pirmininko pavaduotoja Viviane Reding kartu su pirmininko pavaduotoju A. Tajaniu ir Komisijos nariu J. Borgu.

„Europoje daugėja problemų, susijusių su teisės aktais nekontroliuojamomis svaigiosiomis medžiagomis, kurios didžiausią riziką kelia jaunimui. Kadangi vidaus rinkoje nėra sienų, reikia bendrų ES taisyklų, kuriomis ši problema būtų sprendžiama, – sakė už teisingumą atsakinga Komisijos narė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja Viviane Reding. – Šiandien siūlome tvirtą ES teisinį pagrindą, taikytiną naujoms psichoaktyviosioms medžiagoms, kad ES galėtų greičiau ir veiksmingiau imtis atsakomųjų veiksmų ir, be kita ko, turėtų galimybę nedelsdama laikinai pašalinti kenksmingas medžiagas iš rinkos.“

Naujos psichoaktyviosios medžiagos yra didėjanti problema. ES aptiktų naujų psichoaktyviųjų medžiagų skaičius 2009–2012 m. patrigubėjo. 2013 m. kiekvieną savaitę pranešama apie daugiau kaip vieną naują medžiagą. Tai yra problema, kurią reikia spręsti Europos lygmeniu. Šių medžiagų vis dažniau galima įsigyti internetu ir jos sparčiai plinta visoje ES: 80 proc. naujų psichoaktyviųjų medžiagų aptikta daugiau kaip vienoje ES šalyje.

Didžiausia rizika kyla jaunajai kartai: 2011 m. „Eurobarometro“ apklausos „Jaunimo požiūris į narkotikus“ duomenimis, vidutiniškai 5 proc. jaunuolių ES bent kartą vartojo šių medžiagų (didžiausias skaičius – 16 proc. – užfiksuotas Airijoje, o Lenkijoje, Latvijoje ir JK jis siekė beveik 10 proc.). Šios medžiagos kelia didelę grėsmę visuomenės sveikatai ir visuomenei apskritai (žr. 2 priedą).

Vartoti naująsias psichoaktyviąsias medžiagas gali būti pražūtinga. Pavyzdžiui, remiantis gautais duomenimis, vos per penkis mėnesius (2012 m. balandžio–rugpjūčio mėn.) keturiose ES šalyse mirė 24 asmenys, vartoję medžiagą 5-IT. 4-MA – amfetaminą imituojanti medžiaga – vien 2010–2012 m. buvo 21 asmens keturiose ES šalyse mirties priežastis.

Europa turėtų tvirtai ir ryžtingai imtis atsakomųjų veiksmų. Dabartinė šių naujų narkotinių medžiagų aptikimo ir uždraudimo sistema, įdiegta 2005 m., yra nebeveiksminga. Dėl Komisijos pasiūlymo padidės Sąjungos gebėjimas kovoti su naujomis psichoaktyviosiomis medžiagomis ir ji galės tą daryti sparčiau, nes bus nustatyta:

    greitesnė procedūra: šiuo metu uždrausti medžiagą ES užtrunka mažiausiai dvejus metus. Ateityje Sąjunga galės pasiekti šį tikslą per vos 10 mėnesių (žr. 1 priedą). Itin sunkiais atvejais procedūra gali būti trumpesnė, nes taip pat bus galima nedelsiant pašalinti medžiagas iš rinkos vieniems metams. Šia priemone bus užtikrinama, kad vartotojai negalėtų įsigyti medžiagos, kol bus atliekamas išsamus rizikos vertinimas. Dabartinėje sistemoje nenumatyta jokių laikinų priemonių ir Komisija turi laukti, kol bus atliktas išsamus rizikos vertinimas, kad galėtų pateikti pasiūlymą dėl medžiagos apribojimo;

  • proporcingesnė sistema: naujojoje sistemoje bus galima laikytis laipsniškumo principo – vidutinę riziką keliančioms medžiagoms bus nustatomi vartotojų rinkos apribojimai, o didelę riziką keliančioms medžiagoms – visiški rinkos apribojimai. Baudžiamosios teisės nuostatos bus taikomos tik medžiagoms, kurios kelia labai didelę riziką vartotojų sveikatai, pavyzdžiui, neteisėtiems narkotikams. Pagal dabartinę sistemą Sąjunga gali rinktis iš dviejų galimybių: nesiimti ES lygmens veiksmų arba nustatyti visiškus rinkos apribojimus ir baudžiamąsias sankcijas. Pasirinkimo galimybių stoka reiškia, kad šiuo metu Sąjunga nesiima veiksmų, susijusių su tam tikromis kenksmingomis medžiagomis. Pagal naująją sistemą Sąjunga turės daugiau galimybių imtis veiksmų ir šie veiksmai bus proporcingesni: atsakomieji veiksmai bus planuojami atsižvelgiant į konkrečią keliamą riziką ir teisėtą komercinį ir pramoninį naudojimą.

Dabar Europos Parlamentas ir valstybės narės Europos Sąjungos Taryboje turi priimti Komisijos pasiūlymus, kad jie įgytų teisinę galią.

Pagrindiniai faktai

ES kovos su narkotikais strategijoje (2013–2020 m.) nustatyti ES kovos su narkotikais prioritetai. Joje pažymėta, kad kova su naujų psichoaktyviųjų medžiagų radimusi ir greitu plitimu yra naujas uždavinys, kurį reikia ryžtingai spręsti, be kita ko, griežtinant dabartinius ES teisės aktus.

Pastaraisiais metais kiekvieną savaitę ES buvo aptinkama vidutiniškai po vieną naują teisės aktais nekontroliuojamą svaigiąją medžiagą ir manoma, kad šis skaičius ateinančiais metais augs. Nuo 1997 m. valstybės narės aptiko daugiau kaip 300 medžiagų, o 2009–2012 m. laikotarpiu jų skaičius patrigubėjo (nuo 24 2009 m. iki 73 2012 m.).

Remdamasi galiojančiu ES teisės aktu – Tarybos sprendimu 2005/387/TVR – Komisija gali pasiūlyti valstybėms narėms taikyti su naujais narkotikais susijusias baudžiamąsias priemones. Pagal šią tvarką apribojimai ir baudžiamosios sankcijos nustatyti devynioms medžiagoms. 2010 m. Komisija pasiūlė visoje ES uždrausti į ekstazį panašų narkotiką mefedroną (MEMO/10/646), o 2013 m. pradžioje – į amfetaminą panašų narkotiką 4-MA (IP/13/75), ir toks draudimas buvo priimtas. 2013 m. birželio mėn. Komisija taip pat pasiūlė uždrausti sintetinį narkotiką 5-IT (IP/13/604).

2011 m. ataskaitoje teigiama, kad pagal dabartinę sistemą buvo sudėtinga tinkamai reaguoti į problemas, kylančias dėl sparčiai didėjančio naujų rinkoje pasirodančių medžiagų skaičiaus. Kad vienai medžiagai būtų nustatytos ribojamosios priemonės, reikia dvejų metų. Vėliau nusikaltėliai gali išvengti kontrolės priemonių šiek tiek pakeisdami medžiagos techninę sudėtį, bet šie pakeitimai nesumažina jos didelio neigiamo poveikio. Be to, dvinarė dabartinės sistemos struktūra – baudžiamosios priemonės arba jokių veiksmų – riboja Sąjungos galimybes imtis veiksmų. Joje nenumatyta veiksmingų kontrolės priemonių galimybių, kurios leistų veikti greitai ir tikslingai.

Šiandien pateiktais pasiūlymais reaguojama į nuolatinius Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) ir Europolo perspėjimus. Jais taip pat atsižvelgiama į Europos Parlamento ir valstybių narių (žr. 2011 m. Tarybos išvadas) raginimus atnaujinti Tarybos sprendimą 2005/387.

Daugiau informacijos

Europos Komisija. Narkotikų kontrolės politika

http://ec.europa.eu/justice/anti-drugs/index_lt.htm

2011 m. „Eurobarometro“ apklausa „Jaunimo požiūris į narkotikus“

http://ec.europa.eu/public_opinion/flash/fl_330_en.pdf

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) 2013 m. Europos ataskaita dėl narkotikų problemos

http://www.emcdda.europa.eu/edr2013.

Už teisingumą atsakingos Europos Komisijos narės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos Viviane Reding svetainė

http://ec.europa.eu/reding

1 priedas.

2 priedas.

Naujų psichoaktyviųjų medžiagų paplitimas visoje ES

Valstybė narė

Pranešimaii ENNSC nuo 2005 m.

Pirmieji pranešimaiii ENNSC nuo 2005 m.

Paplitimas (15–24 m. asmenys)
2011 m. „Eurobarometras“

Austrija

43

11

4 %

Belgija

79

8

4,8 %

Bulgarija

108

8

3,4 %

Kipras

0

0

1,6 %

Kroatija

41

0

Nėra duomenų

Čekija

60

3

4 %

Danija

62

10

3,8 %

Estija

0

0

6,2 %

Suomija

98

49

1 %

Prancūzija

61

10

5,2 %

Vokietija

127

35

3,7 %

Graikija

34

0

1,6 %

Vengrija

91

10

1,9 %

Airija

18

4

16,3 %

Italija

65

4

0,8 %

Latvija

30

8

8,8 %

Lietuva

4

1

5,2 %

Liuksemburgas

3

0

6,8 %

Мalta

18

1

0,3 %

Nyderlandai

6

5

3,4 %

Lenkija

28

12

9 %

Portugalija

4

0

5,8 %

Rumunija

2

0

3,3 %

Slovakija

35

0

3,1 %

Slovėnija

23

0

6,6 %

Ispanija

24

4

4,9 %

Švedija

116

33

3,3 %

Jungtinė Karalystė

123

58

8,2 %

Iš viso

1 303

274

ES vidurkis 5 %

Šaltiniai: ENNSC Europos naujų narkotikų duomenų bazė ir Europos Komisijos greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 330 „Jaunimo požiūris į narkotikus“ (2011 m.).

Asmenys ryšiams:

Mina Andreeva, tel. +32 2 299 13 82

Natasha Bertaud, tel. +32 2 296 74 56

i :

Valstybės narės neprivalo pranešti ENNSC apie visas jų aptiktas teisės aktais nekontroliuojamas svaigiąsias medžiagas, nors yra raginamos tai daryti. Todėl gali būti, kad visose valstybėse narėse esančių tokių svaigiųjų medžiagų skaičius gali būti didesnis.

ii :

Pirmas atvejis, kai ENNSC pranešta apie medžiagą.


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site