Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2013 m. rugpjūčio 7 d.

Aplinka. Miesto nuotekų tvarkymo tendencijos gerėja

Naujausiais nuotekų valymo Europoje duomenimis, nuotekų surinkimas ir valymas pagerėjo, tačiau tarp valstybių narių išlieka didelių skirtumų. Šioje srityje pirmaujančios valstybės narės Austrija, Vokietija ir Nyderlandai iš esmės atitinka būtiniausius ES nuotekų valymo standartus, o keletas kitų ne daug nuo jų atsilieka. Neseniai į ES įstojusios valstybės narės, kurioms buvo taikomi žemesni baziniai rodikliai, taip pat pagerino bendrus surinkimo ir valymo rodiklius, nors jų atitikties rodikliai buvo žemesni. Pažanga padaryta dėl didelių ES investicijų, kurios 2007–2013 m. laikotarpiu siekė 14,3 mlrd. EUR.

Už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys Janezas Potočnikas sakė: „Nuotekų valymas – vienas iš svarbiausių visuomenės egzaminų: ar išvalome netvarką, kurią patys padarėme, ar teršiame aplinką, nuo kurios priklausome? Jaučiu palengvėjimą matydamas, kad tendencijos gerėja, ir džiaugiuosi, kad Komisijos veiksmai – finansinė parama ir, prireikus, griežti teisiniai veiksmai, – atnešė naudos Europos piliečiams.“

Iš ataskaitos matyti, kad didžioji dalis (91 %) teršalų iš didžiųjų ES miestų valoma taikant griežtesnius reikalavimus; padėtis iš esmės pagerėjo, palyginti su ankstesne ataskaita (77 %).

Be to, maudyklų vandens kokybė neabejotinai pagerėjo dėl geriau valomo vandens ir rečiau į aplinką išpilamų neapdorotų nuotekų (žr. IP/13/445). Dešimtojo dešimtmečio pradžioje tik apie 60 % maudyklų vanduo buvo puikios kokybės, o dabar šis skaičius yra 78 %.

Pagal ES teisės aktus, dėl kurių susitarta dar 1991 m., valstybės narės privalo turėti veikiančias miesto nuotekų surinkimo sistemas bei užtikrinti, kad į surinkimo sistemas patenkantis vanduo būtų tinkamai išvalytas (antriniu valymu) siekiant pašalinti teršalus. Į jautrias zonas (pvz., maudyklas ar geriamojo vandens rezervuarus) įtekančias nuotekas reikia valyti taikant griežtesnius reikalavimus.

Naujausia ataskaita apima 2009–2010 m. laikotarpį. Svarbiausi rezultatai:

  • Surinkimo rodikliai labai geri – 15 valstybių narių surenka 100 proc. taršos apkrovos. Visos valstybės išlaikė ar pagerino ankstesnius rezultatus, tačiau atitikties rodikliai nesiekė 30 % Bulgarijoje, Kipre, Estijoje, Latvijoje ir Slovėnijoje.

  • Antrinio valymo atitikties rodikliai pasiekė 82 %, tai yra keturiais procentiniais punktais daugiau, palyginti su ankstesne ataskaita. Tačiau yra didelių skirtumų tarp ES-15, kuriose rodikliai varijuoja nuo 90 iki 100 %, ir ES-12, kuriose vidutinis atitikties rodiklis – 39 %.

  • Valymo taikant griežtesnius reikalavimus siekiant kovoti su eutrofikacija arba sumažinti bakterinę taršą, kuri gali turėti įtakos žmonių sveikatai, bendras atitikties rodiklis buvo 77 %. ES-12 valstybių narių vidurkis – vos 14 %, o Austrija, Vokietija, Graikija ir Suomija pasiekė 100 % atitiktį.

  • ES teritorijos, kuri laikoma jautria zona, dalis išaugo dviem procentiniais punktais, palyginti su ankstesnės ataskaitos duomenimis, ir pasiekė beveik 75 %. Tokios teritorijos labiausiai išaugo Prancūzijoje ir Graikijoje.

Iš ataskaitos matyti, kad didžioji dalis (91 %) teršalų iš didžiųjų ES miestų valoma taikant griežtesnius reikalavimus; padėtis iš esmės pagerėjo, palyginti su ankstesne ataskaita (77 %). Vis dėlto ataskaitos priede, kuriame lyginama padėtis 27 Europos sostinėse, pateikiamas perspėjimas: tik 11 iš 27 turėjo tinkamas veikiančias surinkimo ir valymo sistemas, nors standartai nustatyti daugiau kaip prieš 20 metų.

Pagrindiniai faktai

Reikalaujama, kad Europos Sąjungos miestai, miesteliai ir gyvenvietės miesto nuotekas surinktų ir valytų pagal Direktyvą dėl miesto nuotėkų valymo. Neišvalytos nuotekos gali būti užterštos kenksmingomis bakterijomis ir virusais, todėl jos kelia pavojų visuomenės sveikatai. Jose taip pat yra maistinių medžiagų, tokių kaip azotas ir fosforas, kurie gali pakenkti gėlo vandens ir jūrų aplinkai ir lemti eutrofikaciją – pernelyg greitą dumblių augimą, dėl kurio žūsta kitos gyvybės formos.

Direktyvoje numatytas biologinis nuotekų valymas, vadinamas antriniu valymu, o ypač jautriose zonose esančiuose baseinuose valymui taikomi dar griežtesni reikalavimai. ES-15 valstybių narių atveju visi Direktyvoje numatyti terminai baigėsi, tačiau ES-12 valstybių narių terminai ilgesni (paskutinis terminas baigsis 2018 m).

Įgyvendinant Direktyvą sanglaudos fondai ir Europos regioninės plėtros fondas atlieka labai svarbų vaidmenį. 2009 m. nuotekų infrastruktūros projektams skirta 3,5 mlrd. EUR, 2010 m. – 9,7 mlrd. EUR, iš kurių 3,3 mlrd. EUR gavo Lenkija, 1,2 mlrd. – Rumunija ir 600 mln. EUR – Vengrija. Apskaičiuota, kad visu 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu ES įnašas, skirtas investicijoms, susijusioms su nuotekomis, sudarė 14,3 mlrd. EUR.

Atitikties rodikliai buvo aukštesni tas atvejais, kai išlaidos buvo susigrąžintos, ir įgyvendintas principas „teršėjas moka“. Komisija skatina atitiktį vesdama nuolatinį dialogą ir, prireikus, pradėdama pažeidimo bylas; kai kurios iš jų iškeltos dar 1997 m. Vis dar nagrinėjamos pažeidimo bylos prieš 10 valstybių narių.

Daugiau informacijos

Nuoroda į ataskaitą

http://ec.europa.eu/environment/water/water-urbanwaste/implementation/implementationreports_en.htm

Dar žr.

http://ec.europa.eu/environment/water/water-urbanwaste/index_en.html

Asmenys ryšiams:

Joe Hennon (+32 2 295 35 93)

Monica Westeren (+32 2 299 18 30)


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website