Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2013 m. liepos 24 d.

Konkurencingesnio ir veiksmingesnio gynybos ir saugumo sektoriaus kūrimas

Kad Europa galėtų daryti didesnę įtaką, jai reikia stiprios ir aktyvios bendros užsienio ir saugumo politikos, o tam būtinas konkurencingesnis ir veiksmingesnis gynybos ir saugumo sektorius. Besikartojantis biudžeto išlaidų gynybai mažinimas ir nesibaigiantis gynybos rinkų susiskaidymas Europoje kelia grėsmę jos galimybėms išlaikyti veiksmingus gynybos pajėgumus ir konkurencingą gynybos pramonę. Be to, tai trukdo jos gebėjimams savarankiškai ir veiksmingai įveikti naujas saugumo problemas. Todėl Europos Komisija šiandien pateikė komunikatą su veiksmų planu, kuriuo siekiama sustiprinti Europos gynybos ir saugumo sektoriaus veiksmingumą ir konkurencingumą. Komunikate numatomos priemonės, kuriomis siekiama stiprinti gynybos vidaus rinką, didinti gynybos pramonės konkurencingumą ir stiprinti civilinių bei karinių mokslinių tyrimų sąsajas. Be to, Komisija nagrinėja veiksmų kitose srityse, kaip antai energijos, kosmoso ir dvejopo naudojimo pajėgumų, galimybes. Komisija ragina valstybių ir vyriausybių vadovus šį komunikatą ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai parengtą ataskaitą aptarti 2013 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryboje (MEMO/13/722).

Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barrosas pasakė: „Neturėdami bendros gynybos politikos, negalėsime daryti ir tokios, kokios norime, pasaulinės įtakos. Kad prie to prisidėtume, turime sustiprinti savo gynybos ir saugumo sektorių. Šiuo metu, kai ištekliai riboti, privalome bendradarbiauti ir suderinti norus ir išteklius, kad išvengtume programų dubliavimosi. Laikas daugiau nuveikti kartu, laikas įsipareigoti ir stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje. Tikiuosi, tai ir pasieksime per gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos posėdį.“

Už pramonę ir verslumą atsakingas Europos Komisijos narys ir pirmininko pavaduotojas Antonio Tajani papildė: „Europos gynybos pramonė turi kelias dideles problemas, o pramoninę bazę silpnina naujų programų trūkumas. Jei Europa nori išsaugoti gamybinius pajėgumus, patenkinti būsimus karinių pajėgumų poreikius ir taip sustiprinti bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) patikimumą, reikia imtis bendrų veiksmų Europos lygmeniu. Taip pat akivaizdu, kad su pramone ir rinka susijusių klausimų sprendimas turės tik ribotą poveikį, jei nebus realaus europinio susitarimo. Gyvybiškai svarbu, kad Europos gynybos pramonė išliktų pasaulinės reikšmės gamybos ir inovacijų centru, kuriančiu darbo vietas aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir skatinančiu ekonomikos augimą. Tai ir yra šiandien mūsų pateikiamo plano tikslas.“

Už vidaus rinką ir paslaugas atsakingas Komisijos narys Michelis Barnier nurodė: „Europai reikia patikimos BSGP, kad ji galėtų užtikrinti savo pačios saugumą ir prisiimti atsakomybę už pasaulinio lygio veiksmus. Kad BSGP būtų veiksminga, taip pat turime sustiprinti savo gynybos pramonę ir rinkas. Ypač šiuo metu, kai biudžetas taip apribotas, reikia dar glaudesnio bendradarbiavimo ir integracijos, kad taptume veiksmingesni. Gynyba išlieka nacionalinio suvereniteto dalimi, tad šiems veiksmams, žinoma, vadovaus valstybės narės. Tačiau Komisija gali jas paremti ir sutelkti jų vykdomą politiką, kad sustiprintų šį sektorių. Tai akivaizdžiai atskleidžiama dabartiniame komunikate. Juo bus naudojamasi per gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos posėdį ir grindžiami mūsų būsimi veiksmai.“

Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja Catherine Ashton sakė: „ES nori užtikrinti saugumą savo kaimynystėje ir visame pasaulyje, kad apsaugotų savo interesus ir prisidėtų prie tarptautinės taikos ir saugumo. Kad galėtume tai padaryti, mums reikia pajėgumų. O jie neįmanomi be tvirtos pramoninės bazės, kuri svarbi ir darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui ir inovacijoms. 2013 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryboje vyks svarbi diskusija dėl Europos saugumo ir gynybos sektoriaus ateities, ir Komisija jai labai rengias iri prisideda prie proceso, kuriame turi kartu dalyvauti valstybės narės, EIVT ir Europos gynybos agentūra.“

Kodėl ES turi imtis veiksmų?

Akivaizdu, kad kurti ir išlaikyti ypatingos svarbos technologijas ir pajėgumus, kurių reikės ateityje, viršija valstybių narių asmenines galimybes. Nors gynyba ir saugumas tebepriklauso nacionalinei kompetencijai, Komisija tiki, kad galima imtis papildomų veiksmų siekiant bendradarbiavimo Europos lygmeniu.

Tai svarbiau nei bet kada, nes dabartinė krizė smarkiai pakenkė šiai pramonės sričiai, kuri yra strategiškai svarbi visai Europai. Vien 2012 m. šio didelio pramonės sektoriaus apyvarta buvo 96 mlrd. EUR, jame tiesiogiai dirba apie 400 000 žmonių, o dėl jo sukuriama dar 960 000 netiesioginių darbo vietų. Jame atliekami pažangiausi moksliniai tyrimai netiesiogiai labai padeda kitiems, kaip antai elektronikos, kosmoso ir civilinės aviacijos, sektoriams, skatina ekonomikos augimą ir sukuria tūkstančius darbo vietų aukštos kvalifikacijos specialistams.

Kad sustiprintų bendradarbiavimą ir sektoriaus veiksmingumą, Komisija ketina imtis toliau nurodomų iniciatyvų:

1. Baigti kurti gynybos ir saugumo vidaus rinką. Remdamasi dviem galiojančiomis direktyvomis dėl viešųjų pirkimų gynybos srityje ir su gynyba susijusio siuntimo ES viduje (IP/07/1860), Komisija taip pat pašalins rinkos iškraipymus ir padės didinti tiekimo tarp valstybių narių saugumą.

2. Didinti Europos pramonės konkurencingumą. Šiuo tikslu Komisija plėtos gynybos pramonės politiką daugiausia šiomis dviem pagrindinėmis kryptimis:

  1. parama konkurencingumui, įskaitant saugumo ir gynybos rinkoms naudingų vadinamųjų mišriųjų standartų parengimą ir tyrimą, kokiais būdais galima sukurti Europos karinio tinkamumo skraidyti sertifikavimo sistemą;

  2. parama MVĮ, įskaitant strateginės Europos grupių partnerystės sudarymą užmezgant ryšius su kitomis grupėmis ir padedant su gynyba susijusioms MVĮ atlaikyti pasaulinę konkurenciją.

3. Naudotis civilinės ir karinės sričių sąveikomis. Kuo daugiau naudotis civilinės ir karinės sričių sąveikomis užtikrinant, kad būtų kuo veiksmingiau naudojamos Europos mokesčių mokėtojų lėšos. Visų pirma:

  • stengiantis išnaudoti galimybes gauti abipusės naudos iš civilinių bei karinių mokslinių tyrimų ir dvejopo naudojimo kosmoso srityje potencialą;

  • padėti ginkluotosioms pajėgoms mažinti jų suvartojamos energijos kiekį.

4. Tirti naujas perspektyvias sritis. Skatinti Europos diskusiją strateginiais klausimais ir rengtis daugiau bei glaudžiau bendradarbiauti Europos lygmeniu. Visų pirma:

  1. įvertinti galimybes turėti ES nuosavų dvejopo naudojimo pajėgumų, kurie galėtų tam tikrose saugumo srityse papildyti valstybių pajėgumus ir tapti veiksmingais bei ekonomiškai efektyviais galią didinančiais veiksniais;

  2. pasiūlyti, kaip būtų galima paremti su BSGP susijusius mokslinius tyrimus tose srityse, kuriose ES labiausiai reikia turėti gynybos pajėgumų.

Pagrindiniai faktai. Kam ir kodėl tai būtų naudinga?

Valstybės narės sutaupys laiko ir pinigų naudodamosi Europos standartais ir sertifikavimu, remdamos grupes, pasiskirstydamos vaidmenimis, bendrai atlikdamos mokslinius tyrimus ir viešuosius pirkimus, kurdamos energiją taupančias armijas ir veiksmingai naudodamos kosmoso infrastruktūrą.

Su gynyba susijusios Europos įmonės, įskaitant MVĮ, galės lengviau patekti į kitas rinkas ES viduje ir už jos ribų, naudotis masto ekonomija dėl didesnės standartizacijos ir sertifikavimo ir geresnėmis galimybėmis gauti ES finansavimą.

Europos mokesčių mokėtojams tai irgi bus naudinga, nes išlaidos gynybai bus veiksmingesnės, bus mažiau dubliuojami civilinės bei karinės sričių mokslinių tyrimų ir taikomosios plėtros veiksmai ir veiksmingiau naudojama kosmoso infrastruktūra. Tai, kad Europos ginkluotosios pajėgos suvartos mažiau energijos, turės naudos aplinkai.

Laikantis 2012 m. gruodžio 14 d. Tarybos išvadų, šis komunikatas bus Komisijos įnašas į 2013 m. gruodžio mėn. įvyksiančias Europos Vadovų Tarybos derybas dėl gynybos. 2012 m. spalio mėn. Komisija paskelbė, kad parengs Europos gynybos sektoriaus strategiją. Šiame procese labai svarbus vaidmuo tenka 2011 m. įkurtai Komisijos gynybos reikalų darbo grupei, su kuria glaudžiai bendradarbiauja Europos gynybos agentūra ir Europos išorės veiksmų tarnyba.

Daugiau informacijos

Komunikatas

Gynybos pramonė: bendras darbas, siekiant paremti Europos gynybos pramonę

Gynybos srities viešieji pirkimai

ES vidaus rinka gynybos srityje iš lėto veriasi

Asmenys ryšiams:

Pia Ahrenkilde Hansen, tel. +32 2 295 30 70

Carlo Corazza, tel. +32 2 295 17 52, Twitter @ECspokesCorazza

Chantal Hughes, tel. +32 2 296 44 50


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website