Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2013 m. liepos 17 d.

Mokesčių mokėtojų pinigų apsauga nuo sukčiavimo. Komisija siūlo įsteigti Europos prokuratūrą ir sustiprina OLAF procesines garantijas

Šiandien Europos Komisija imasi veiksmų, kad visoje Sąjungoje būtų geriau vykdomas ES mokesčių mokėtojų lėšas pasisavinančių nusikaltėlių baudžiamasis persekiojimas – įsteigiama Europos prokuratūra. Išimtinė jos kompetencija – tirti ES biudžetui kenkiančius nusikaltimus, vykdyti kaltininkų baudžiamąjį persekiojimą ir prireikus užtikrinti, kad jie būtų nuteisti (valstybių narių teismuose). Europos prokuratūra bus nepriklausoma institucija, kurios atžvilgiu vykdoma demokratinė priežiūra.

Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso sakė: „Šiandien Komisija pateikė pasiūlymą įsteigti Europos prokuratūrą, pažadėtą mano 2012 m. kalboje apie Sąjungos padėtį. Ši iniciatyva patvirtina Komisijos įsipareigojimą saugoti teisinę valstybę. Ji labai pagerins mokesčių mokėtojų pinigų apsaugą ir leis veiksmingai kovoti su sukčiavimu naudojantis ES fondais. Taip pat Komisija tesi savo įsipareigojimą stiprinti ir griežtinti OLAF procedūras, taikomas užtikrinant procesines garantijas – jos suderinamos su procesinėmis garantijomis, kurias taikys Europos prokuratūra.

„Šiandieniniu pasiūlymu Europos Komisija tesi savo pažadą vykdyti visiško nepakantumo sukčiavimui ES biudžeto atžvilgiu politiką. Svarbus kiekvienas mokesčių mokėtojų euras, ypač dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis, – sakė už teisingumą atsakinga Europos Komisijos narė ir pirmininko pavaduotoja Viviane Reding. – Nusikaltėliai, pasisavinantys mokesčių mokėtojų pinigus dėl teisinio reglamentavimo spragų, negali likti nenubausti vien dėl to, kad neturime tinkamų priemonių patraukti juos atsakomybėn. Todėl naujoji Europos prokuratūra užtikrins, kad tyrimai ir baudžiamasis persekiojimas visose valstybėse narėse būtų vykdomi veiksmingai ir nuosekliai, deramai ginant ES finansinius interesus. Pripažinkime – jei neapsaugosime savo bendrojo biudžeto patys, to nepadarys niekas. Kviečiu valstybes nares ir Europos Parlamentą susitelkti įgyvendinant šį svarbų projektą, kad 2015 m. sausio 1 d. Europos prokuratūra pradėtų veikti.“

Europos prokuratūra užtikrins, kad ES biudžeto apsauga visoje Europoje taptų deramu prioritetu. Ji užpildys spragas, atsirandančias dėl valstybių narių baudžiamosios teisės sistemų skirtumų ir todėl, kad jos įgaliotos veikti tik savo šalies teritorijoje, o Sąjungos institucijos baudžiamųjų tyrimų vykdyti negali, – sakė už kovą su sukčiavimu atsakingas Komisijos narys Algirdas Šemeta.Kol kas OLAF tęs svarbią kovos su sukčiavimu veiklą tose srityse, kurios nepatenka į naujosios institucijos kompetenciją. Įgyvendinus šiandien pateiktus pasiūlymus dar pagerinti šios tarnybos valdymą, taip pat neseniai atliktą reformą, ji taps veiksmingesnė ir atskaitingesnė. Tai leis mums daug geriau kovoti su sukčiavimu ES lėšomis ir nuo jo atgrasyti.“

Europos prokuratūros idėja pasiūlyme išdėstyta paprastai: jeigu yra bendrasis biudžetas, kurio lėšos surenkamos iš visų ES valstybių narių ir kuris tvarkomas pagal bendras taisykles, reikia ir bendrųjų priemonių, kuriomis šis biudžetas visoje Sąjungoje veiksmingai saugomas. Apsauga ir vykdymo užtikrinimas kovojant su sukčiavimu ES lėšomis įvairiose ES šalyse šiuo metu yra labai skirtingo lygio. Išaiškintų nusikaltimų ES biudžeto atžvilgiu skaičius įvairiose šalyse labai skiriasi, tačiau ES vidurkis tesiekia 42,3 proc. (žr. priedą). Dažnai pasitaiko, kad baudžiamasis persekiojimas iš viso nevykdomas, paliekant sukčiautojams galimybę pasinaudoti teisinio reglamentavimo spragomis ir pasisavinti piliečių pinigus. Net kai baudžiamasis persekiojimas vykdomas, labai skiriasi įvairiose valstybėse priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių dėl nusikaltimų ES biudžeto atžvilgiu skaičius.

Europos prokuratūra užtikrins, kad kiekviena byla dėl įtariamo sukčiavimo ES biudžeto atžvilgiu būtų išnagrinėta ir išspręsta – nusikaltėliai turi žinoti, kad bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir privalės atsakyti teisme. Tai turės stiprų atgrasomąjį poveikį.

ES sutartyse numatyta, kad Danija nedalyvaus Europos prokuratūros veikloje. Jungtinė Karalystė ir Airija taip pat nedalyvaus šiame projekte, nebent pačios aiškiai pareikštų norinčios prisijungti.

Kartu su pasiūlymu įsteigti Europos prokuratūrą Komisija pateikia pasiūlymą reformuoti Europos teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose agentūrą (Eurojustą) ir komunikatą dėl ES kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) valdymo.

Decentralizuota ir ekonomiška struktūra

Europos prokuratūra bus decentralizuotos struktūros – ji bus integruota į nacionalines teisės sistemas. Deleguotieji Europos prokurorai tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą vykdys savo valstybėje narėje, padedami nacionalinių institucijų darbuotojų ir vadovaudamiesi nacionaline teise. Jų veiklą koordinuos Europos prokuroras – taip bus užtikrintas nuoseklumas visoje ES, o tai ypač svarbu tarpvalstybinėse bylose. Europos prokuratūros veikla bus grindžiama jau turimais ištekliais, todėl reikšmingesnių papildomų išlaidų kilti neturėtų.

Nacionaliniai teismai atliks Europos prokuratūros sprendimų teisminę peržiūrą – tai reiškia, kad Europos prokuroro sprendimus galima apskųsti nacionaliniuose teismuose. Taip pat pasiūlymu labai sustiprinamos įtariamųjų Europos prokuratūros atliekamuose tyrimuose procesinės teisės.

Dešimties prokurorų kolegija, kurią sudarys Europos prokuroras, keturi jo pavaduotojai ir penki deleguotieji Europos prokurorai, užtikrins sklandžią ES ir nacionalinių sistemų sąveiką – be kita ko, priimdama bendras taisykles dėl bylų pasiskirstymo.

Stiprios procesinės teisės

Šiuo pasiūlymu asmenims, susijusiems su Europos prokuratūros vykdomais tyrimais, garantuojama geresnė procesinių teisių apsauga nei dabartinėse valstybių narių teisės sistemose. Tai, pavyzdžiui, teisė į vertimą žodžiu ir raštu, teisė gauti informaciją ir susipažinti su bylos medžiaga ar teisė turėti gynėją sulaikymo atveju.

Be to, siekiant kuo tvirtesnės procesinių teisių apsaugos, nuostatomis dėl Europos prokuratūros steigimo nustatomos ir kitos, ES teisės aktuose dar nesuderintos, teisės. Tai, pavyzdžiui, teisė tylėti, teisė į nekaltumo prezumpciją, teisė gauti teisinę pagalbą, teisė pateikti įrodymų ir išklausyti liudytojus.

Pasiūlyme taip pat nustatomos aiškios suderintos taisyklės dėl tyrimo priemonių, kurias vykdydama savo tyrimus gali naudoti Europos prokuratūra, taip pat nuostatos dėl įrodymų rinkimo ir naudojimo.

OLAF valdymo gerinimas ir procesinių garantijų stiprinimas

Komisija siūlo dar pagerinti OLAF valdymą ir sustiprinti per jos atliekamus tyrimus taikomas procesines garantijas, suderinant jas su būsimomis Europos prokuratūros garantijomis. Numatytos dvi pagrindinės iniciatyvos. Pirma, siekiant pagerinti OLAF tyrimo priemonių teisinės peržiūros procedūrą, bus įsteigta nepriklausomo procesinių teisių kontrolieriaus pareigybė. Antra, nustatoma specialioji procesinės apsaugos priemonė – kontrolieriaus leidimas taikyti ypač intervencines tyrimo priemones (kratas biuruose, dokumentų paėmimą ir pan.), kurių OLAF gali tekti imtis ES institucijose.

OLAF vaidmuo pasikeis ir dėl Europos prokuratūros įsteigimo.

Ši tarnyba ir toliau vykdys administracinius tyrimus srityse, nepriklausančiose Europos prokuratūros kompetencijai. Tai, be kita ko, ES finansiniams interesams kenkiantys pažeidimai ir ES institucijų darbuotojų padaryti finansinio poveikio neturintys sunkūs pažeidimai ar nusikaltimai.

OLAF nebevykdys administracinių tyrimų dėl ES sukčiavimo ar kitų nusikaltimų, kenkiančių ES finansiniams interesams. Taip yra todėl, kad įsteigus Europos prokuratūrą šie nusikaltimai pateks į jos išimtinę kompetenciją. Jei OLAF kils įtarimų dėl tokių nusikalstamų veikų, ji privalės kuo greičiau apie tai pranešti Europos prokuratūrai. Nors OLAF nebevykdys tyrimų šioje srityje, Europos prokuratūros prašymu ji toliau teiks jai paramą (kurią ji ir dabar teikia nacionalinėms prokuratūroms). Šios permainos leis pagreitinti tyrimo procesą ir padės išvengti dubliavimosi vykdant administracinius ir baudžiamuosius tyrimus dėl tų pačių faktų. Tai padidins sėkmingo baudžiamojo persekiojimo tikimybę.

Tolesni veiksmai

Pasiūlytą reglamentą, gavusios Europos Parlamento pritarimą, valstybės narės turi (vieningai) priimti Taryboje.

Jei Taryboje vienbalsiai nuspręsti nepavyksta, sutartyse numatyta, kad ne mažiau kaip devynių valstybių narių grupė gali sutarti tvirčiau bendradarbiauti (SESV 86 straipsnis).

Pagrindiniai faktai

Valstybių narių pateiktais duomenimis, kasmet dėl įtariamo sukčiavimo prarandama apie 500 mln. EUR ES išlaidų ir pajamų.

Lisabonos sutartyje raginama įsteigti Europos prokuratūrą (SESV 86 straipsnis) ir stiprinti Eurojustą (SESV 85 straipsnis). Savo paskutinėje 2012 m. rugsėjo mėn. pasakytoje kalboje apie Sąjungos padėtį (SPEECH/12/296) Komisijos pirmininkas J. M. Barroso dar kartą pažymėjo, kad Komisija įsipareigoja įgyvendinti šį projektą.

2013 m. kovo 20 d. bendrame dokumente Prancūzijos ir Vokietijos teisingumo ministrai pareiškė remiantys Europos prokuratūros steigimo idėją.

2011 m. gegužės mėn. Komisija priėmė komunikatą „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga taikant baudžiamosios teisės normas ir atliekant administracinius tyrimus“ kuriame pateikti pasiūlymai pagerinti ES finansinių interesų apsaugą (žr. IP/11/644).

2012 m. liepos mėn. Komisija pasiūlė direktyvą dėl kovos su sukčiavimu ES biudžeto atžvilgiu baudžiamosios teisės priemonėmis (IP/12/767, MEMO/12/544). Joje nustatomos bendros nusikaltimų ES biudžeto atžvilgiu apibrėžtys, suderinamos minimalios sankcijos (įskaitant laisvės atėmimą sunkių nusikaltimų atvejais) ir nustatomi bendri senaties terminai.

Daugiau informacijos

MEMO/13/693

Spaudai skirtas rinkinys

http://ec.europa.eu/justice/newsroom/criminal/news/130717_en.htm

Europos Komisijos baudžiamosios teisės politikos svetainė

http://ec.europa.eu/justice/criminal/criminal-law-policy

Už teisingumą atsakingos Europos Komisijos narės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos Viviane Reding svetainė

http://ec.europa.eu/reding

Komisijos nario Algirdo Šemetos svetainė

http://ec.europa.eu/commission_2010-2014/semeta/index_lt.htm

Asmenys ryšiams:

Mina Andreeva, tel. +32 2 299 13 82

Emer Traynor, tel. +32 2 292 15 48

Natasha Bertaud, tel. +32 2 296 74 56

Natasja Bohez Rubiano, tel. +32 2 296 64 70

1 PRIEDAS. 2006–2011 m. valstybėms narėms perduotų bylų, teismo sprendimų ir apkaltinamųjų nuosprendžių suvestinė

Valstybėms narėms perduotos bylos

Bylos, kuriose priimtas teismo sprendimas

Perduotų bylų, kuriose priimtas teismo sprendimas, procentinė dalis

Apkaltinamieji nuosprendžiai

Teismo sprendimų, kuriais priimtas apkaltinamasis nuosprendis, procentinė dalis

Austrija

8

4

50 %

4

100 %

Belgija

56

28

50 %

18

64,3 %

Bulgarija

37

14

37,8 %

6

42,9 %

Kipras

1

0

0 %

0

nėra duomenų

Čekija

23

8

34,8 %

2

25 %

Danija

4

3

75 %

1

33,3 %

Estija

3

1

33,3 %

1

100 %

Suomija

12

12

100 %

11

91,7 %

Prancūzija

29

12

41,4 %

9

75 %

Vokietija

168

114

67,9 %

65

57 %

Graikija

86

26

30,2 %

5

19,2 %

Vengrija

10

1

10 %

0

0 %

Airija

0

0

nėra duomenų

0

nėra duomenų

Italija

112

37

33 %

14

37,8 %

Latvija

4

0

0 %

0

nėra duomenų

Lietuva

9

9

100 %

8

88,9 %

Liuksemburgas

2

1

50 %

1

100 %

Мalta

5

0

0 %

0

nėra duomenų

Nyderlandai

29

16

55,2 %

5

31,3 %

Lenkija

90

17

18,9 %

6

35,3 %

Portugalija

21

9

42,9 %

6

66,7 %

Rumunija

225

128

56,9 %

30

23,4 %

Slovakija

16

9

56,3 %

0

0 %

Slovėnija

2

0

0 %

0

nėra duomenų

Ispanija

54

5

9,3 %

0

0 %

Švedija

5

4

80 %

4

100 %

Jungtinė Karalystė

19

13

68,4 %

3

23,1 %

Iš viso

1030

471

45,7 %

199

42,3 %

Šaltinis – 2011 m. OLAF ataskaita „Dvyliktoji Europos kovos su sukčiavimu tarnybos veiklos ataskaita“, 2011 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d., 6 lentelė, p. 22.


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site