Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2013 m. liepos 10 d.

Komisija siūlo bankų sąjungai bendrą bankų pertvarkymo mechanizmą

Šiandien Europos Komisija pasiūlė bankų sąjungai bendrą bankų pertvarkymo mechanizmą (BBPM). Šis mechanizmas papildytų bendrą priežiūros mechanizmą (BPM) (IP/12/953), kuriam pradėjus veikti 2014 m. pabaigoje Europos Centrinis Bankas (ECB) tiesiogiai vykdys bankų priežiūrą euro zonoje ir kitose valstybėse narėse, kurios nuspręs prisijungti prie bankų sąjungos. Bendras bankų pertvarkymo mechanizmas užtikrintų, kad tuo atveju, jei, nepaisant griežtesnės priežiūros, bankas, kuriam taikomas BPM, patirtų didelių sunkumų, jis galėtų būti veiksmingai pertvarkytas mažiausiomis išlaidomis mokesčių mokėtojams ir realiajai ekonomikai.

Europos Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barroso sakė: „Šiuo pasiūlymu bankų sąjungai suteikiamos visos priemonės, galinčios padėti pagerinti sektoriaus būklę, atkurti pasitikėjimą ir įveikti finansų rinkų susiskaidymą. Mes jau susitarėme dėl bendros Europos bankų priežiūros euro zonoje ir kitose valstybėse narėse, norinčiose dalyvauti bankų sąjungoje. Šiandienos pasiūlymu ši priežiūra papildoma stipria ir integruota bendra sistema, skirta žlungantiems bankams gelbėti.  Mes negalime pašalinti bankų žlugimo rizikos ateityje, tačiau įvedus bendrą bankų pertvarkymo mechanizmą ir sukūrus bankų pertvarkymo fondą, patys bankai – o ne Europos mokesčių mokėtojai – ateityje turėtų prisiimti nuostolių naštą.“

Už vidaus rinką ir paslaugas atsakingas Europos Komisijos narys Michelis Barnier sakė: „Mes matėme, kaip bankų krizės gali greitai išplisti tarp valstybių ir dėl to sparčiai mažėja pasitikėjimas visoje euro zonoje. Mes taip pat matėme, kad stambaus tarpvalstybinio banko žlugimas gali lemti sudėtingą ir painią situaciją: banko „Dexia“ pertvarkymas nėra sektinas pavyzdys. Mums reikalinga sistema, kuri užtikrintų greitus ir veiksmingus sprendimus, nesukeldama abejonių dėl poveikio viešiesiems finansams, ir būtų grindžiama taisyklėmis, kurios užtikrintų tikrumą rinkoje. Toks yra šiandienos bendro bankų pertvarkymo mechanizmo pasiūlymo tikslas: užtikrinti, kad priežiūra ir pertvarkymas būtų suderinti centriniu lygmeniu, kartu įtraukiant visas svarbias nacionalines suinteresuotąsias šalis, būtų paremti tinkama pertvarkymo finansavimo struktūra, ir taip suteikti galimybę bankų sąjungoje efektyviau valdyti bankų krizes ir padėti pašalinti sąsają tarp valstybių skolų krizių ir sunkumų patiriančių bankų.“

Sustiprinta BPM priežiūros sistema, taip pat sugriežtinti rizikos ribojimo reikalavimai (žr. MEMO/13/272), padidins bankų saugumą. Tačiau rizika, kad bankas patirs rimtų likvidumo ar mokumo problemų, niekada negali būti visiškai panaikinta. Siekiant suvaldyti netikrumą ir išvengti masinio indėlių atsiėmimo bei krizės išplitimo į kitas euro zonos dalis, bankų priežiūra ir pertvarkymas turi būti suderinti ir vykdomi tuo pačiu centriniu lygmeniu.

Įvedus siūlomą BBPM, bankų sąjungoje būtų taikomos esminės bankų gaivinimo ir pertvarkymo taisyklės (žr. IP/12/570), kurios netrukus bus priimtos. Birželio 27 d. ES finansų ministrų taryba susitarė dėl bendro požiūrio į šias naujas taisykles (MEMO/13/601), o gegužės 20 d. Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas patvirtino savo pranešimą. Netrukus prasidės Tarybos ir Europos Parlamento derybos, o šį rudenį turėtų būti galutinai susitarta dėl Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos.

Bendras bankų pertvarkymo mechanizmas veiktų taip:

• ECB, kaip priežiūros institucija, duotų įspėjimą, jei euro zonoje arba bankų sąjungoje dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtas bankas patirtų rimtų finansinių sunkumų ir turėtų būti pertvarkytas.

• Bendra bankų pertvarkymo valdyba, sudaryta iš ECB, Europos Komisijos ir atitinkamų nacionalinių valdžios institucijų (tų šalių, kuriose įsikūrusi banko būstinė, taip pat jo filialai ir (arba) patronuojamosios įmonės) atstovų, parengtų banko pertvarkymo planą. Ji turėtų plačius įgaliojimus analizuoti ir nustatyti, kaip turėtų būti pertvarkomas bankas – kokias priemones naudoti ir koks turėtų būti bankų pertvarkymo fondo vaidmuo. Šiame darbe aktyviai dalyvautų nacionalinės bankų pertvarkymo institucijos.

• Vadovaudamasi Bendros bankų pertvarkymo valdybos rekomendacija arba savo iniciatyva Komisija nuspręstų, ar reikia banką pertvarkyti ir kada, ir nustatytų pertvarkymo priemonių ir fondo naudojimo sistemą. Dėl teisinių priežasčių Valdyba negalėtų turėti paskutinio žodžio.

• Bendros bankų pertvarkymo valdybos prižiūrimos nacionalinės bankų pertvarkymo institucijos būtų atsakingos už banko pertvarkymo planą.

• Bendra bankų pertvarkymo valdyba prižiūrėtų pertvarkymą. Ji stebėtų, kaip bankų pertvarkymo institucijos nacionaliniu lygmeniu vykdo jos sprendimus, o jei nacionalinė bankų pertvarkymo institucija jos sprendimo nevykdytų, ji galėtų tiesiogiai teikti vykdomuosius potvarkius sunkumų patiriantiems bankams.

• Būtų sudarytas bendras bankų pertvarkymo fondas, kurį valdytų Bendra bankų pertvarkymo valdyba ir kuris užtikrintų vidutinės trukmės finansavimo paramą, kol bankas būtų pertvarkomas. Fondas būtų finansuojamas iš bankų sektoriaus įnašų, kurie pakeistų euro zonos valstybių narių ir bankų sąjungoje dalyvaujančių valstybių narių nacionalinius bankų pertvarkymo fondus, kaip nustatyta Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos projekte.

Komisijos vaidmuo apsiribotų sprendimu pradėti banko pertvarkymą ir sprendimu dėl banko pertvarkymo sistemos, taip užtikrinant atitiktį bendrajai rinkai ir ES valstybės pagalbos taisyklėms ir užtikrinant bendro mechanizmo nepriklausomumą ir atskaitomybę.

Birželio 27–28 d. Europos Vadovų Taryboje ES vadovai iškėlė sau uždavinį susitarti dėl mechanizmo iki 2013 m. pabaigos, kad būtų galima jį priimti iki dabartinio Europos Parlamento kadencijos pabaigos 2014 m. Tai suteiktų galimybę jį taikyti nuo 2015 m. sausio mėn. kartu su Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva.

Iki įsigalios siūlomos taisyklės, bet kokios bankų krizės ir toliau būtų valdomos laikantis nacionalinių režimų. Tačiau šie režimai turėtų vis labiau priartėti prie suderintų pertvarkymo principų, visų pirma banko nuostolių paskirstymo akcininkams ir kreditoriams, o ne mokesčių mokėtojams. Tai pasiekti padės, viena vertus, šiandien priimtos peržiūrėtos gairės dėl valstybės pagalbos bankams (žr. IP/13/672) ir, kita vertus, galimybė vykdyti tiesioginį bankų rekapitalizavimą, taikant Europos stabilumo mechanizmą. Abi šios priemonės reikalauja, kad naštą pasidalytų privatūs banko investuotojai – tokia yra valstybės paramos naudojant nacionalinius ir Europos stabilumo mechanizmo išteklius sąlyga.

Pagrindiniai faktai

Komisija bendrą bankų pertvarkymo mechanizmą paskelbė Komunikate dėl bankų sąjungos kūrimo gairių (2012 m. rugsėjo mėn.) ir Stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos projekte (2012 m. lapkričio mėn.).

Europos Vadovų Taryba 2012 m. gruodžio mėn. pripažino poreikį sukurti bendrą bankų pertvarkymo mechanizmą, bankų sąjungoje taikomą kartu su bendru priežiūros mechanizmu. 2013 m. kovo mėn. ji įsipareigojo keliais etapais užbaigti kurti bankų sąjungą ir patvirtino, kad Komisijos pasiūlymas dėl bendro bankų pertvarkymo mechanizmo turėtų būti svarstomas pirmumo tvarka, siekiant jį priimti iki dabartinės Europos Parlamento kadencijos pabaigos 2014 m.

Europos Parlamentas nuosekliai skatino didesnę bankų pertvarkymo priemonių integraciją, o rezoliucijoje, priimtoje 2013 m. birželio 13 d., paragino Komisiją kuo greičiau priimti pasiūlymą, kuriuo būtų sukuriamas bendras bankų pertvarkymo mechanizmas.

Žr. MEMO/13/675 ir MEMO/13/679

Daugiau informacijos

http://ec.europa.eu/internal_market/finances/banking-union/index_en.htm