Navigation path

Left navigation

Additional tools

Pirmasis Europos makroregioninių strategijų vertinimas

European Commission - IP/13/628   01/07/2013

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2013 m. liepos 1 d.

Pirmasis Europos makroregioninių strategijų vertinimas

Šiandien Europos Komisija paskelbė pirmojo dviejų ES makroregioninių strategijų vertinimo rezultatus ir pateikė būsimos veiklos rekomendacijų.

ES strategija dėl Dunojaus regiono ir ES Baltijos jūros regiono strategija, kurias įgyvendinant dalyvauja per 20 ES valstybių narių ir trečiųjų šalių, yra pirmieji tokio pobūdžio bendradarbiavimo pavyzdžiai. Ši veikla grindžiama idėja, kad aplinkosaugos, ekonomikos ar saugumo problemas, su kuriomis susiduria konkretūs regionai, geriausia spręsti bendromis jėgomis ir kad tikslinga drauge ieškoti veiksmingiausių turimų lėšų panaudojimo būdų.

Komentuodamas vertinimo ataskaitą už regioninę politiką atsakingas Komisijos narys Johannesas Hahnas sakė: „Šiandien pristatomas tyrimas rodo, kad makroregioninės strategijos yra išties vertingos. Aktyvesnio bendradarbiavimo Dunojaus ir Baltijos regionuose rezultatas – šimtai naujų projektų ir tinklų. Projektų dalyvių teigimu, gerokai sustiprėjo bendradarbiavimas, be kita ko, su ES nepriklausančiomis šalimis.

Tačiau jei norime, kad sėkmė nebūtų vienkartinė, makroregioninės veiklos koncepcija turi būti neatskiriama nacionalinių ir regioninių politikos planų dalis. Į ją turi būti atsižvelgiama rengiant būsimojo finansinio laikotarpio programas ir projektus bei skiriant pakankamai išteklių. Regionai turi prisiimti daugiau atsakomybės, nustatyti aiškesnį sprendimų priėmimo procesą ir siekti didesnio matomumo.“

Kalbėdamas apie naująsias strategijas Johannesas Hahnas pridūrė: „Dabartinės strategijos – puikūs pavyzdžiai, kuriais gali vadovautis potencialūs makroregionai. Prieš imdamiesi naujos strategijos, turėtume atidžiai išnagrinėti, kokių tikslų sieksime, kokios naudos tai duos ir kokiomis lėšomis finansuosime šią veiklą. Patirtis rodo, kad iš pradžių neverta nusistatyti pernelyg daug prioritetų. Žinoma, kiekvienas regionas yra unikalus ir nauji makroregionai gali išbandyti naujus bendradarbiavimo stiprinimo metodus.“

Dabartinės strategijos ataskaitoje vertinamos iš esmės teigiamai. Pabrėžiama, kad jas įgyvendinant parengta šimtai naujų projektų ir padėta suformuluoti bendrus politinius tiems regionams gyvybiškai svarbių sričių tikslus. Makroregioninės veiklos koncepcija padėjo atsirasti daugybei naujų iniciatyvų ir tinklų ir palengvino kolektyvinį politinių sprendimų priėmimą.

Ataskaitoje teigiama, kad gerokai sustiprėjo ES valstybių narių ir kaimyninių šalių bendradarbiavimas, o turimi ištekliai pradėti naudoti veiksmingiau.

Tačiau drauge ataskaitoje vyriausybėms primenama politinio įsipareigojimo reikmė ir reikmė užtikrinti, kad šios strategijos būtų laikomos atitinkamų politikos sričių prioritetais ir būtų integruotos į būsimas Europos struktūrinių ir investicijų fondų programas ir kitas į kitas ES, regionines, nacionalines politines priemones. Taip pat pabrėžiama, kad norint pasiekti tikslus svarbu skirti administracinių išteklių.

Kalbant apie būsimas makroregionines strategijas, naujų iniciatyvų reikėtų imtis tik tuomet, kai kyla konkreti aktyvesnio aukšto lygio bendradarbiavimo reikmė. Reikia būti pasirengus politinius įsipareigojimus paversti administracine pagalba, o naujomis strategijomis turi būti kuriama didelė pridėtinė ES lygmens vertė.

Pagrindiniai faktai

ES Baltijos jūros regiono strategija buvo priimta 2009 m., o ES strategija dėl Dunojaus regiono – 2011 m. birželio mėn. Netrukus ketinama pateikti ES strategiją dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono.

ES Baltijos jūros regiono strategija

ES Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo veikloje dalyvauja aštuonios valstybės narės (Švedija, Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Latvija, Lietuva ir Lenkija), bendromis jėgomis sprendžiančios specifines regiono problemas, visų pirma susijusias su Baltijos jūros aplinkosauga. Be to, įgyvendinant šią strategiją bendradarbiaujama su kaimyninėmis šalimis, įskaitant Rusiją ir Norvegiją.

Štai keli pavyzdinių strategijos projektų pavyzdžiai.

Vykdant projektą „Baltic Deal“ bendradarbiaujama su ūkininkais siekiant sumažinti maisto medžiagų netekimą ūkiuose ir išlaikyti našumą bei konkurencingumą.

Projekto „Efficient, Safe and Sustainable Traffic at Sea (EfficienSea)“ tikslas – paversti Baltijos jūros regioną bandomuoju e. laivybos regionu, kuriame kuriama ir išbandoma e. laivybos infrastruktūra ir paslaugos bei plačiai dalijamasi gerąja patirtimi.

Projektu „Baltic Manure“ siekiama tręšimo mėšlu keliamas aplinkosaugos problemas paversti verslo inovacijų galimybėmis. Įgyvendinant šį projektą generuojama atsinaujinančioji energija ir organinės trąšos.

Projektas „BSR Stars“, pagal kurį atliekami tarptautiniai moksliniai tyrimai ir kuriamos inovacijos tokiose srityse kaip sveikatos apsauga, energetika ir darnusis transportas, padeda didinti regioninį konkurencingumą ir skatina ekonomikos augimą.

ES Dunojaus regiono strategija

ES Dunojaus regiono strategiją vykdo devynios ES šalys (Vokietija, Austrija, Vengrija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Bulgarija, Rumunija ir Kroatija) bei penkios ES nepriklausančios šalys (Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Ukraina ir Moldova).

Pagal šią strategiją įgyvendinama įvairių projektų.

Bendromis jėgomis buvo baigtas statyti Bulgariją ir Rumuniją jungiantis Vidino ir Kalafato tiltas – labai svarbi transeuropinio transporto tinklo prioritetinio maršruto (TEN-T) jungtis. Tai tik antras tiltas per šios pasienio upės 630 km atkarpą.

Projekto „Danube Shipwreck Removal“ tikslas – pašalinti laivų nuolaužas iš Dunojaus, Savos ir Tisos upių Serbijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos laivybai ir pagerinta ekologinė šių upių būklė.

Dunojaus regiono verslo forumas – svarbi bendradarbiavimo platforma, subūrusi daugiau kaip 300 MVĮ. Forumas padeda įmonėms rengti susitikimus ir palaikyti ryšius su akademine bendruomene, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų institutais ir universitetais.

Pradėtas kurti Dunojaus mokslinių tyrimų ir inovacijų fondas, kuris apimtų nacionalinius ir regioninius fondus remiantis patirtimi, įgyta vykdant Baltijos jūros regiono BONUS programą.

Dunojaus potvynių rizikos vertinimo projektu skatinamas 19 institucijų aštuoniose Dunojaus regiono šalyse bendradarbiavimas, rengiama bendra duomenų bazė ir atliekamas potvynių rizikos vertinimas. Veikla šioje srityje vykdoma naudojantis Europos informavimo apie potvynius sistema.

Naujos strategijos

Europos Vadovų Tarybos prašymu1 Komisija iki 2014 m. pabaigos planuoja parengti naują ES strategiją dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono. Įgyvendinant naująją strategiją turėtų dalyvauti aštuonios šalys: keturios ES valstybės narės (Graikija, Italija, Slovėnija ir Kroatija) ir keturios ES nepriklausančios šalys (Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija ir Serbija).

Pastaruosius dvejus metus buvo ne kartą aptarta (be kita ko, vienoje naujausių Europos Parlamento rezoliucijų) galimybė įgyvendinti Alpių regiono makroregioninę strategiją.

Daugiau informacijos

ES Baltijos jūros regiono strategija

www.balticsea-region-strategy.eu

http://ec.europa.eu/regional_policy/cooperate/danube/index_en.cfm

http://www.danube-region.eu/

Asmenys ryšiams:

Shirin Wheeler, tel. +32 2 296 65 65

Annemarie Huber, tel. +32 2 299 33 10

1 :

2012 m. gruodžio 13–14 d. Europos Vadovų Tarybos išvados (įvertinus makroregioninių strategijų koncepciją, kaip numatyta 2011 m. balandžio 13 d. Tarybos išvadose).


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website