Navigation path

Left navigation

Additional tools

Užimtumas ir socialinė raida: didėja skirtumai, auga ilgalaikės atskirties rizika

European Commission - IP/13/5   08/01/2013

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2013 m. sausio 8 d.

Užimtumas ir socialinė raida: didėja skirtumai, auga ilgalaikės atskirties rizika

Po penkerių ekonomikos krizės metų ir dėl 2012 m. sugrįžusios recesijos nedarbas pasiekė aukščiausią lygį per pastarąjį dvidešimtmetį, namų ūkių pajamos mažėja, o skurdo ir atskirties rizika nuolat didėja, visų pirma Pietų ir Rytų Europos valstybėse narėse, – teigiama 2012 m. apžvalgoje „Europos užimtumo ir socialinės tendencijos“. Krizė kur kas smarkiau paveikė socialinę situaciją, nes susilpnėjo vadinamųjų automatinių stabilizavimo priemonių – mažesnių mokesčių ir didesnių socialinių išmokų – pirminis apsauginis poveikis. Ryškėja atotrūkis tarp šalių, kurių padėtis sparčiai blogėja, t. y. menksta pajėgumai, auga nedarbas, mažėja disponuojamosios pajamos, ir šalių, kurios krizei kol kas yra daugiau ar mažiau atsparios. Pastarosios turi geriau veikiančias darbo rinkas ir tvirtesnes socialinės apsaugos sistemas.

2012-ieji Europai buvo nelengvi metai – nedarbas toliau augo, socialinė padėtis toliau blogėjo, – sakė už užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį atsakingas Komisijos narys László Andoras. – Tačiau mūsų analizė rodo, kaip įgyvendinus tinkamas darbo reformas ir patobulinus socialines sistemas galima padidinti valstybių narių atsparumą ekonominiams sukrėtimams ir greičiau įveikti krizę. Vis dėlto nelabai tikėtina, kad 2013-aisiais Europai pavyks gerokai pagerinti socialinę ir ekonominę padėtį, jei nebus padaryta didesnė pažanga patikimai sprendžiant euro krizės problemas, ieškant išteklių svarbioms investicijoms, be kita ko, į gebėjimų ugdymą, galimybes įsidarbinti ir socialinę įtrauktį, ir užtikrinant, kad finansų sistemos „dirbtų“ realiajai ekonomikai.“

Didėja skirtumai euro zonoje

Vidutinis ES nedarbas – beveik 11 proc. Ataskaitoje patvirtintos naujos divergencijos tendencijos – didžiausi skirtumai nustatyti tarp šiaurinių ir pietinių euro zonos šalių. Nedarbo lygio skirtumas šiose šalyse 2000 m. buvo 3,5 procentinio punkto, 2007 m. visiškai išnyko, o 2011 m. pasiekė net 7,5 procentinio punkto. Už euro zonos ribų skirtumai taip pat didėja, tačiau yra gerokai mažesni. Tokios nerimą keliančios tendencijos reiškia, kad reikia skubiai ieškoti veiksmingesnių makroekonominio stabilizavimo priemonių. Tą rodo ir tebevykstančios diskusijos dėl stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos. Iš analizės taip pat matyti, kad valstybių narių, kurios, siekdamos padidinti darbo rinkų dinamiškumą, vykdė svarbias reformas, bedarbiai turi kur kas daugiau galimybių rasti darbą net siaučiant krizei. Imtis tokių reformų taip pat raginama 2012 m. balandžio mėn. Komisijos paskelbtame užimtumo srities dokumentų rinkinyje ir 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje; jų detalus nagrinėjimas bus įtrauktas į 2013 m. Europos semestrą ir į konkrečias rekomendacijas šalims.

Mažėjančios namų ūkių pajamos, ilgalaikės atskirties pavojus

Rizika patirti skurdą ir galimybės jo išvengti valstybėse narėse yra labai nevienodos. Kai kurios gyventojų grupės, pavyzdžiui, jaunimas, nedirbančios moterys, vienišos motinos, patiria gerokai didesnę nuolatinio skurdo riziką. Apčiuopiamų ekonomikos atsigavimo ženklų stoka daugumoje valstybių narių daro didelį spaudimą namų ūkiams ir didina ilgalaikės atskirties pavojų. Realios bendrosios namų ūkių pajamos 2009–2011 m. sumažėjo dviejuose trečdaliuose ES šalių, apie kurias turima duomenų: didžiausias nuosmukis nustatytas Graikijoje (17 proc.), Ispanijoje (8 proc.), Kipre (7 proc.) ir Estijoje bei Airijoje (5 proc.). Visiškai priešinga tendencija užfiksuota šiaurės šalyse, Vokietijoje, Lenkijoje ir Prancūzijoje, kuriose dėl tvirtų socialinės apsaugos sistemų ir atsparesnių darbo rinkų bendros pajamos toliau augo net krizės sąlygomis. Tačiau tebesitęsianti krizė ilgalaikės atskirties pavojų didina visose šalyse be išimties.

Kad augantis skurdas ir ilgalaikė atskirtis neįleistų šaknų, reikia politines priemones derinti prie konkrečios šalies ir didžiausią riziką patiriančių visuomenės grupių reikmių. 2013 m. pradžioje Komisija paskelbs socialinių investicijų teisės aktų rinkinį, kuriuo valstybėms narėms bus padedama įgyvendinti adekvačias, tvarias ir veiksmingas socialinės politikos priemones žmogiškajam kapitalui stiprinti ir socialinei sanglaudai didinti net ir mažėjant privatiesiems ir viešiesiems ištekliams, skirtiems šiems uždaviniams spręsti.

Lemiamas veiksnys – socialinės apsaugos ir mokesčių sistemos sandara

Vertinant pagal kovos su skurdu veiksmingumą, nacionalinių socialinės apsaugos sistemų sandara yra ne mažiau svarbi nei jų dydis: panašias sumas socialinėms reikmėms išleidžiančių valstybių narių skurdo mažinimo rezultatai yra labai nevienodi. Mokesčių ir išmokų sistemos gali turėti didelės reikšmės užimtumui dėl tam tikrų savo ypatumų, pavyzdžiui, vaikų priežiūros paslaugų, kurios yra svarbus veiksnys, skatinantis piliečius, visų pirma moteris, dirbti. Ne mažiau svarbūs gerovės valstybės pajamų šaltiniai. Gerokai padidinti užimtumą galėtų darbuotojų mokamų mokesčių naštos sumažinimas ir jų rinkimas iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, išmetamo anglies dvideginio kiekio arba vartojimo ir turto apmokestinimas, kaip siūloma užimtumo srities dokumentų rinkinyje ir 2012 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose. Tačiau imtis mokesčių sistemų pertvarkų ir ieškoti alternatyvių pajamų, kurios pakeistų sumažėjusias pajamas, gaunamas iš darbo jėgos apmokestinimo, šaltinių reikėtų itin atsargiai. Iš analizės matyti, kad plėtojant integruotą užimtumo ir socialinę politiką optimalių apmokestinimo perkėlimo sprendimų nėra, tačiau norint, kad socialinės apsaugos sistemų sandara būtų tinkama, tam tikrų apmokestinimo pokyčių reikia.

Darbo užmokestis – ne tik išlaidų kategorija. Drauge tai žmonių pajamos, už kurias jie įsigyja prekių ir paslaugų. Darbo užmokesčio mažinimas gali padidinti įmonės konkurencingumą, tačiau drauge jis mažina produkcijos paklausą šalyje ir galiausiai gali lemti darbo vietų skaičiaus mažėjimą. Per pastarąjį dešimtmetį darbuotojų sukuriama visos ekonomikos pajamų dalis sumažėjo, o atotrūkis tarp labai gerai ir labai prastai apmokamų darbų vietų išaugo. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumai tebėra dideli (ES vidurkis 2010 m. – 16,4 proc.) ir kuo asmenys vyresni, tuo tie skirtumai didesni. Iš ataskaitoje pateikiamos minimalaus darbo užmokesčio analizės matyti, kad šalyse, kuriose minimalus darbo užmokestis yra didesnis, nekvalifikuoti darbuotojai ne tik neprarado darbo vietų, bet ir jų užimtumas yra didesnis nei kitose šalyse. Minimalus darbo užmokestis taip pat turi potencialo sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą. Būtent todėl 2012 m. užimtumo srities dokumentų rinkinyje pabrėžiama, kad struktūrinėmis darbo rinkos reformomis turi būti siekiama užtikrinti pakankamą ir tvarų darbo užmokestį, kad būtų išvengta mažo darbo užmokesčio spąstų, pavyzdžiui, nustatant atitinkamo dydžio minimalų darbo užmokestį.

Gebėjimai

Kiekvienai darbo vietai reikalingi tam tikri gebėjimai. Iš analizės matyti, kad kai kuriose šalyse, visų pirma ES pietuose, gyventojų turimų ir darbo rinkos reikalaujamų gebėjimų neatitiktis yra didžiulė ir (arba) nuolat didėja. Ši problema itin aktuali dideliam ir vis didėjančiam nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių skaičiui. Šias problemas siekiama spręsti jaunimo užimtumo priemonių rinkinyje (žr. IP/12/1311 ir MEMO/12/938) pateiktu pasiūlymu užtikrinti, kad visiems bedarbiams jaunuoliams būtų suteikta galimybė toliau mokytis ar atlikti praktiką ir taip padėti jiems rasti darbą ar kurti savo verslą.

Kad sumažintų realių ir darbo rinkoje reikalaujamų gebėjimų atotrūkį, šalys turi veiksmingiau investuoti į švietimą ir mokymą, geriau finansuoti aktyvią darbo rinkos politiką ir remti kvalifikuotiems darbuotojams skirtas darbo vietas augančiuose sektoriuose, kaip antai ekologiškos ekonomikos ir technologijų, IRT ar sveikatos priežiūros. Neseniai paskelbtoje „ES įgūdžių panoramoje“ (žr. IP/12/1329) išsamiai aptariama visų lygių darbuotojų paklausa įvairiose srityse. Laisvų darbo vietų gali būti kitoje valstybėje narėje, tačiau kartais darbuotojams nėra lengva apie jas sužinoti. Komisija neseniai priėmė sprendimą modernizuoti ir pagerinti visos Europos darbo paieškos tinklą EURES (žr. IP/12/1262, MEMO/12/896, MEMO/12/897). Pertvarkytas EURES padės darbo ieškantiems asmenims rasti darbdavius, kuriems reikia tam tikrų gebėjimų turinčių darbuotojų iš bet kurios valstybės narės – itin daug dėmesio bus skiriama tiems sektoriams ir profesijoms, kuriems tų gebėjimų trūksta labiausiai, be to, bus geriau remiamos tikslinės jaunimo judumo programos.

Daugiau informacijos

MEMO/13/1

Užimtumo ir socialinės padėties metinė apžvalga

Svetainė „Užimtumas ir socialinė analizė“

László Andoro svetainė: http://ec.europa.eu/commission_2010-2014/andor/

László Andoro Twitter: http://twitter.com/#!/LaszloAndorEU

E. paštu siunčiamas nemokamas informacinis biuletenis:

http://ec.europa.eu/social/e-newsletter

Asmenys ryšiams:

Jonathan Todd, tel. +32 2 299 41 07

Nadège Defrère, tel. +32 2 296 45 44


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website