Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

ES aukšto lygio grupė siūlo mokyti dėstytojus mokyti

Commission Européenne - IP/13/554   18/06/2013

Autres langues disponibles: FR EN DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2013 m. birželio 18 d.

ES aukšto lygio grupė siūlo mokyti dėstytojus mokyti

ES aukšto lygio grupė aukštojo mokslo modernizavimo klausimams spręsti šiandien skelbia savo pirmąją ataskaitą, kurioje nagrinėja mokymo(si) aukštosiose mokyklose kokybės gerinimo klausimus. Grupė, kuriai vadovauja buvusi Airijos Prezidentė Mary McAleese, pateikė šešiolika rekomendacijų (žr. 1 priedą), kuriose, be kita ko, raginama užtikrinti privalomą dėstytojų ir kitų studentus mokančių universitetų darbuotojų mokymą, labiau padėti studentams ugdytis verslumo ir inovacinius gebėjimus ir įsteigti Europos mokymo(si) akademiją.

Už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimo reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Androulla Vassiliou kalbėjo: „Suburdama šią grupę turėjau tikslą – paskatinti mąstyti ir ieškoti naujų idėjų. Šios praktinės rekomendacijos pateikiamos pačiu laiku, o joms įgyvendinti nebūtinai prireiks papildomų lėšų. Kokybiškas mokymas mūsų mokyklose yra be galo svarbus užtikrinant, kad studentai įgytų gebėjimų, kurių reikia jų asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui. Komisija padarys viską, ką gali, kad prisidėtų prie šių rekomendacijų įgyvendinimo.“

Grupės pirmininkė Mary McAleese pridūrė: „Kokybiško mokymo ir mokymosi garantas – atsidavę žmonės ir atsidavusios institucijos bei adekvačios politinės priemonės, itin daug dėmesio skiriant pedagoginei ir mokymosi veiklai. Aukštųjų mokyklų dėstytojams turi būti suteikta galimybė mokytis ir gauti visokeriopą pagalbą, kad galėtų gerai atlikti savo darbą. Iš mūsų ataskaitos matyti, kad tai įmanoma.“

Pernai rugsėjo mėn. Komisijos narės A. Vassiliou suburta darbo grupė, be kita ko, plačiai konsultavosi su suinteresuotosiomis šalimis. Buvo nustatyta, kad daugelis aukštojo mokslo įstaigų moksliniams tyrimams skiria gerokai daugiau dėmesio nei mokymui, nors abu šie veiksniai yra lygiaverčiai aukštojo mokslo misijos elementai. „Turime siekti didesnės pusiausvyros. Mokymo veiklai reikia skirti daugiau dėmesio vertinant akademinius nuopelnus ir geriau ją pripažinti, visų pirma suteikiant galimybių kilti karjeros laiptais, – kalbėjo Komisijos narė. – Pritariu pasiūlymui, kad visi aukštųjų mokyklų dėstytojai turi būti rengiami specialiai šiam darbui atlikti.“

Tolesni veiksmai

Aukšto lygio grupė tęs darbus – ji sieks nustatyti, kaip būtų galima maksimaliai padidinti naujų aukštojo mokslo kokybės didinimo metodų (pavyzdžiui, atvirų masinio nuotolinio mokymo kursų (angl. MOOC)) poveikį. Naudodamiesi minėtu metodu žmonės gali studijuoti aukštosiose mokyklose neišeidami iš namų. Partneriai iš 11 šalių, remiami Komisijos, neseniai pradėjo pirmuosius visos Europos atvirus masinio nuotolinio mokymo kursus (IP/13/349). Kitą ataskaitą aukšto lygio grupė ketina paskelbti 2014 m. birželio mėn.

Pagrindiniai faktai

Aukšto lygio grupės veikla – Komisijos strategijos, kuria remiamas valstybių narių aukštojo mokslo modernizavimas, dalis. Šioje srityje jau pasiekta didelės pažangos. Pavyzdžiui, įgyvendinant Bolonijos procesą, studentams pasidarė lengviau išvykti studijuoti į užsienį ir įgyti kvalifikaciją, kuri būtų pripažįstama visoje Europoje. Komisijos inicijuota naujoji daugiamatė universitetų reitingavimo sistema, kurios pirmieji rezultatai bus paskelbti kitų metų pradžioje, padės studentams palyginti aukštąsias mokyklas ir pasirinkti tinkamiausią.

Europos aukštojo mokslo reformos strategijoje, kurią Švietimo ministrų taryba priėmė 2011 m. lapkričio 28–29 d., nustatytos prioritetinės sritys, kuriose ES šalys turi dėti daugiau pastangų, kad pasiektų bendrus tikslus, ir Europos Sąjungos indėlis remiant jų modernizavimo politiką. Tarp prioritetų – gerinti aukštojo mokslo kokybę ir aktualumą, kad studijų programos geriau atitiktų studentų, darbdavių ir būsimos profesinės veiklos reikmes, ir didinti aukštąjį išsilavinimą įgyjančių asmenų skaičių. Taip pat remiamas glaudesnis universitetų, įmonių ir mokslinių tyrimų centrų bendradarbiavimas. Ši strategija – platesnės Komisijos strategijos „Europa 2020“, kuria skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas ir kurioje švietimui skiriama itin daug dėmesio, dalis.

Pagal naują švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programą „Erasmus visiems“, kurią ketinama pradėti įgyvendinti sausio mėn., bus remiamos politinės valstybių narių reformos, itin daug dėmesio skiriant politikos formavimo duomenų bazės stiprinimui ir gerosios patirties mainams. Pagal programą, kurios preliminarus 2014–2020 m. biudžetas yra maždaug 14,5 mlrd. EUR biudžetą, t. y. 40 proc. daugiau nei skiriama dabartinėms programoms, stipendijas gaus 4 mln. žmonių, išvyksiančių užsienin studijuoti, mokytis ar savanoriauti ir įgysiančių tarptautinės patirties bei gebėjimų.

Daugiau informacijos

Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė

Visas ataskaitos tekstas:

http://ec.europa.eu/education/higher-education/doc/modernisation_en.pdf

MEMO/13/581

Europos Komisija. Švietimas ir mokymas

Androullos Vassiliou svetainė

Androullos Vassiliou Twitter @VassiliouEU

Asmenys ryšiams:

Dennis Abbott, tel. +32 2 295 92 58, Twitter @DennisAbbott

Dina Avraam, tel. +32 2 295 96 67

Aukšto lygio grupė aukštojo mokslo modernizavimo klausimams spręsti

Rekomendacijos gerinti mokymo ir mokymosi kokybę

Aukšto lygio grupės ataskaitoje nurodyta, kokiais būdais būtų galima gerinti mokymo ir mokymosi kokybę. Atsižvelgiant į tai, kad aukštojo mokslo įstaigų ir šalių starto pozicijos nėra vienodos, siekta pasiūlyti pačių įvairiausių instrumentų, priemonių ir praktinių pavyzdžių ir parodyti, kad veiksmingi gali būti patys įvairiausi – ir neretai gana paprasti – metodai. Grįžtame prie pačios esmės – tai, kaip mokoma, yra svarbu. Mokymas yra ne mažiau svarbus nei moksliniai tyrimai. Mokymo ir mokymosi kokybei turime skirti kuo daugiau dėmesio.

Todėl parengėme šias rekomendacijas.

1 rekomendacija

Už aukštąjį mokslą atsakingos valdžios institucijos turėtų užtikrinti tvarią, adekvačiai finansuojamą sistemą, pagal kurią būtų remiamos aukštųjų mokyklų pastangos pagerinti mokymo ir mokymosi kokybę.

2 rekomendacija

Visos institucijos turėtų parengti ir įgyvendinti mokymo ir mokymosi kokybės rėmimo bei nuolatinio gerinimo strategiją, skirti pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių bei įtraukti šį prioritetą į savo misijos aprašą, kad mokymui būtų skiriama ne mažiau dėmesio nei moksliniams tyrimams.

3 rekomendacija

Aukštosios mokyklos turėtų skatinti studentus išsakyti nuomonę ir atsižvelgti į ją, nes tai padėtų anksti nustatyti mokymo ir mokymosi aplinkos problemas bei sparčiau ir veiksmingiau jas spręsti.

4 rekomendacija

Visi aukštųjų mokyklų dėstytojai iki 2020 m. turėtų būti įgiję pedagogo kvalifikaciją. Turėtų būti reikalaujama, kad aukštųjų mokyklų dėstytojai nuolat keltų kvalifikaciją.

5 rekomendacija

Sprendimai dėl dėstytojų įdarbinimo, karjeros ir kėlimo pareigose turėtų būti priimami, be kita ko, atsižvelgiant į mokymo kompetencijos vertinimą.

6 rekomendacija

Aukštųjų mokyklų vadovai ir lyderiai turėtų pripažinti dėstytojus, labai prisidedančius – tiek praktiškai, tiek šios srities moksliniais tyrimais – prie mokymo(si) kokybės gerinimo, ir jiems už tai atlyginti, pavyzdžiui, skirti stipendiją moksliniam darbui rašyti ar premiją.

7 rekomendacija

Į mokymo programų rengimo ir stebėsenos procesą per dialogą ir partnerystę turėtų būti įtraukti dėstytojai, studentai, absolventai, darbo rinkos dalyviai, taip pat turi būti remiamasi naujais mokymo(si) metodais, kad studentai įgytų reikiamų įgūdžių ir padidėtų jų galimybės įsidarbinti.

8 rekomendacija

Studentų mokymosi veikla turėtų būti vertinama pagal aiškius ir standartizuotus mokymosi rezultatus, nustatytus bendradarbiaujant visam mokomajam personalui.

9 rekomendacija

Aukštosios mokyklos ir nacionalinio lygmens politikai drauge su studentais turėtų parengti konsultavimo, orientavimo, mentorystės ir stebėsenos sistemas, kurios padėtų jaunimui ne tik įstoti į aukštąsias mokyklas ir baigti studijas, bet ir vėliau.

10 rekomendacija

Aukštosios mokyklos turėtų nustatyti ir skatinti tarpdisciplinius ir daugiadisciplinius mokymo, mokymosi ir vertinimo metodus, kad padėtų studentams išsiugdyti plačią pasaulėžiūrą bei verslumo ir inovacinius gebėjimus.

11 rekomendacija

Aukštosios mokyklos, padedamos viešojo administravimo institucijų ir ES, turėtų remti dėstytojus, kad jie galėtų įgyti mokymo internetu ir kitų skaitmeninėje eroje atsirandančių mokymo formų įgūdžių, ir išnaudoti visas technologijų teikiamas galimybes pagerinti mokymo(si) kokybę.

12 rekomendacija

Aukštosios mokyklos turėtų plėtoti ir įgyvendinti holistines internacionalizavimo strategijas, kurios būtų neatskiriama jų misijos ir funkcijų dalis. Didesnis studentų ir darbuotojų judumas, mokymo programų tarptautiškumas, užsienyje įgyta dėstytojų patirtis, pakankamos anglų ir dar vienos užsienio kalbos žinios, kitų kultūrų pažinimas, tarptautinės mokymo programos bei tarptautiniai aljansai turėtų tapti neatskiriamomis Europos ir kitų pasaulio šalių aukštojo mokslo sudedamosiomis dalimis.

13 rekomendacija

Europos Sąjunga turėtų remti šių rekomendacijų įgyvendinimą, visų pirma skatindama:

novatoriškus mokymo ir mokymosi bei pedagoginius metodus;

orientavimo, konsultavimo ir instruktavimo metodus;

programų sandaros gerinimą, atsižvelgiant į naujausių šios srities mokslinių tyrimų rezultatus;

dėstytojų, konsultantų ir kitų darbuotojų profesinį tobulėjimą ir raidą;

aukštųjų mokyklų darbuotojų judumą ir mainus pagal ilgalaikes dėstymo programas;

nuolatinį ir reguliarų duomenų apie mokymo(si) kokybės veiksnius rinkimą.

14 rekomendacija

Europos Sąjunga turėtų remti Europos mokymo(si) akademijos, kuri būtų grindžiama šioje ataskaitoje nustatyta gerąja patirtimi ir kurios veikloje dalyvautų visos suinteresuotosios šalys, įsteigimą.

15 rekomendacija

Pagal programą „Marie Skłodowska-Curie veiksmai“ remiamiems mokslo darbuotojams, ketinantiems tęsti karjerą akademiniame pasaulyje, turėtų būti suteikta galimybė įgyti dėstytojo kvalifikaciją ir ne tik mokslinių tyrimų, bet ir dėstymo patirties.

16 rekomendacija

Valstybės narės, bendradarbiaudamos su regionais, iš struktūrinių fondų finansuojamuose partnerystės susitarimuose pirmenybę turėtų teikti toms iniciatyvoms, kuriomis remiama pedagoginių gebėjimų plėtotė, socialines ir darbo rinkos reikmes atitinkančių programų rengimas ir įgyvendinimas, taip pat aukštųjų mokyklų, verslo ir mokslinių tyrimų sričių partnerystės stiprinimas.

Aukšto lygio grupės aukštojo mokslo modernizavimo klausimams spręsti nariai

Mary McAleese (pirmininkė)

Mary McAleese 1997–2011 m. buvo Airijos Prezidentė. 1973 m. ji baigė Belfasto karališkąjį universitetą ir 1974 m. buvo pakviesta dirbti į organizaciją „Northern Ireland Bar“. 1975 m. paskirta Dublino Trejybės koledžo baudžiamosios teisės, kriminologijos ir penologijos dėstytoja, o 1987 m. grįžo į Belfasto universitetą, kur tapo Teisės instituto vadove. 1994 m. M. McAleese tapo pirmąja moterimi, einančia Belfasto karališkojo universiteto kanclerio antrojo pavaduotojo pareigas.
Agneta Bladh

Mokslų daktarė A. Bladh vadovauja Jonšiopingo sveikatos mokslų mokyklos valdybai ir Stokholmo universiteto bibliotekos tarybai. Ji taip pat yra Upsalos universiteto valdybos narė, Oslo ir Akešhiuso taikomųjų mokslų koledžo (Norvegija) tarybos narė ir dviejų Norvegijos universitetų sujungimą organizuojančios tarybos narė. A. Bladh priklauso Danijos akreditavimo tarybai ir yra Švedijos aukštojo mokslo tarnybos patariamosios tarybos narė. Nuo 2004 m. vasario mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn. ji buvo Švedijos Kalmaro universiteto rektorė. 1998–2004 m. A. Bladh buvo Švedijos švietimo ir mokslo ministerijos valstybės sekretorė, atsakinga už aukštąjį mokslą ir mokslinius tyrimus, o 1995–1998 m. – Nacionalinės aukštojo mokslo agentūros generalinė direktorė. 1988 m. A. Bladh Stokholmo universitete įgijo politikos mokslų daktarės laipsnį.

Vincent Berger

Vincentas Bergeras vadovauja Paryžiaus Diderot universitetui. 1990–2001 m. jis dirbo tarptautinei grupei „Thales“ priklausančiame orlaivių ir erdvėlaivių tyrimų centre „Laboratoire Central de Recherches“. 2001 m. pradėjo dėstyti Paryžiaus Diderot universitete ir iki 2006 m. vadovavo Kvantinių reiškinių ir medžiagų laboratorijai. 2002 m. gavo Fabry-De Gramont apdovanojimą ir MIT jaunojo novatoriaus apdovanojimą. V. Bergeras yra paskelbęs maždaug 150 straipsnių tarptautiniuose žurnaluose ir užpatentavęs 16 išradimų. 2012 m. Prancūzijos švietimo ministrė Genevieve Fioraso paskyrė V. Bergerą Nacionalinių aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų standartų organizacijos bendruoju pranešėju. 

Christian Bode

Christianas Bode dvidešimt metų (1990–2010 m.) ėjo Vokietijos akademinių mainų tarnybos generalinio sekretoriaus pareigas. Baigęs teisės studijas, 1971 m. Bonos universitete įgijo mokslo daktaro laipsnį. 1972–1982 m. ėjo įvairias pareigas Vokietijos švietimo ir mokslo ministerijoje. 1982–1990 m. buvo Vokietijos rektorių konferencijos generalinis sekretorius. Buvo vienas iš Akademinio bendradarbiavimo asociacijos (ACA) Briuselyje įkūrėjų ir kelias kadencijas buvo jos pirmininko pavaduotojas.

Christianas Bode yra paskelbęs daug straipsnių apie įvairius aukštojo mokslo politikos aspektus ir itin domisi tarptautiniu universitetų bendradarbiavimu. Jis yra kelių Vokietijos (Miuncheno, Berlyno) ir užsienio (Muskato, Šanchajaus) universitetų administracinių valdybų ir profesinių sąjungų narys.

Jan Muehlfeit

Janas Muehlfeitas yra bendrovės „Microsoft“ Europos padalinio pirmininkas. Per dvidešimtį bendrovėje praleistų metų jam yra tekę eiti įvairių pareigų: 1993–2000 m. dirbo „Microsoft“ patronuojamojoje įmonėje Čekijoje ir Slovakijoje, o 2000–2005 m. buvo atsakingas už Vidurio ir Rytų Europos regioną. 2005 m. tapo „Microsoft“ viešųjų ryšių grupės vadovo pavaduotoju, o 2006 m. – Strategijų įgyvendinimo Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje skyriaus vadovo pavaduotoju. J. Muehlfeitas yra Europos verslios visuomenės akademijos pirmininko pavaduotojas, organizacijos „Junior Achievement“ valdybos narys, vienas iš Europos e. įgūdžių asociacijos vadovų, studentų organizacijos AIESEC (Association Internationale des Etudiants en Sciences Economiques et Commerciales) valdybos narys bei technologijų analizės ir konsultavimo bendrovės „Ovum“ konsultantas. Jis yra buvęs ne vienos Europos šalies vyriausybės patariamosios valdybos narys, konsultavęs informacinių technologijų, nacionalinio konkurencingumo ir švietimo klausimais. J. Muehlfeitas atstovauja bendrovei „Microsoft“ transatlantiniame verslo dialoge ir konsultuoja Pasaulio ekonomikos forumo, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Europos politikos centro įvairių projektų vykdytojus. J. Muehlfeitas yra Čekijos nacionalinio muziejaus valdybos narys ir Tarptautinio verslo lyderių forumo Lyderių tarybos narys. Jis yra baigęs Čekijos technikos universitetą ir ne vieną vadovams skirtą programą Vortono, Londono ekonomikos mokykloje ir Harvarde.

Tea Petrin

Tea Petrin yra Slovėnijos Liublianos universiteto Ekonomikos fakulteto profesorė ir Verslininkystės skyriaus vadovė. Ji taip pat yra universiteto senato narė. T. Petrin yra dirbusi kviestine dėstytoja Amhersto apygardos Masačusetso universitete ir Berklio universiteto Haaso verslo mokykloje. Ji taip pat yra dirbusi Berklio universiteto Tarptautinių studijų instituto ir Masačusetso Louelio universiteto Pramonės konkurencingumo centro dėstytoja pagal Fulbrighto stipendijų programą. Ji yra garsi verslininkystės ir inovacijų politikos bei regioninio vystymosi programų ekspertė. 1999–2004 m. T. Petrin buvo Slovėnijos ekonomikos ministrė. 2004–2008 m. ji buvo Slovėnijos ambasadorė Nyderlanduose, atstovavo savo šaliai Europos smulkiojo verslo taryboje ir buvo Tarptautinės smulkiojo verslo tarybos narė. Šiuo metu T. Petrin yra Konkurencijos instituto patariamosios tarybos pirmininko pavaduotoja, Europos verslininkystės mokslinių tyrimų forumo akademinės patariamosios tarybos narė ir Akademinių mokslinių tyrimų tinklo valdybos narė. 2009–2010 m. ji vadovavo Europos Komisijos Įmonių ir pramonės generalinio direktorato Inovacijų grupių politikos grupei, 2010–2011 m. buvo Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato Sinergijos ekspertų grupės narė, o nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. yra Jungtinių Tautų Vystymosi politikos komiteto narė.

Alessandro Schiesaro

Alessandro Schiesaro – Romos universiteto „Sapienza“ Lotynų literatūros profesorius ir Universiteto Mokslinių tyrimų instituto vadovas. Baigęs studijas Pizoje, Berklyje ir Oksforde, Alessandro Schiesaro dirbo lektoriumi Jungtinėse Amerikos Valstijose, be kita ko, dėstė klasikinę literatūrą Prinstone, ir Jungtinėje Karalystėje, kur dėstė lotynų kalbą Londono karališkajame koledže. Nuo 2008 m. yra Italijos universitetų ir mokslinių tyrimų ministerijos techninio sekretoriato vadovas.

Loukas Tsoukalis

Loukas Tsoukalis yra Atėnų universiteto Europos integracijos studijų „Jean Monnet“ profesorius ir Briugėje įsikūrusios Europos kolegijos kviestinis dėstytojas. Jis yra Graikijos Europos ir užsienio politikos fondo vadovas ir buvęs Europos Komisijos pirmininko specialusis patarėjas. L. Tsoukalis yra dėstęs Oksfordo universitete, Londono ekonomikos mokykloje, Paryžiaus politikos mokslų mokykloje, Europos universitetiniame institute Florencijoje. Jis yra išleidęs ne vieną knygą ir paskelbęs straipsnių Europos integracijos ir tarptautinės politinės ekonomikos temomis. Jie išversti į kelias užsienio kalbas.

Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site