Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Komisija pristato plieno sektoriui skirtą veiksmų planą

Commission Européenne - IP/13/527   11/06/2013

Autres langues disponibles: FR EN DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2013 m. birželio 11 d.

Komisija pristato plieno sektoriui skirtą veiksmų planą

Europos Komisija šiandien pristatė Europos plieno pramonei skirtą veiksmų planą, kuriuo siekiama padėti šiam sektoriui spręsti šiuo metu kylančias problemas ir sukurti būsimo konkurencingumo pagrindus skatinant inovacijas, ekonomikos augimą ir užimtumą. Pirmą kartą po 1977 m. Davignono plano Komisija siūlo plieno sektoriaus veiksmų planą. Komisija siūlo skatinti ES pagaminto plieno paklausą tiek ES viduje, tiek užsienyje imantis veiksmų, kuriais būtų užtikrinta, kad ES plieno gamintojai turėtų sąlygas patekti į trečiųjų šalių rinkas vykdydami sąžiningą prekybą. Europos Komisija taip pat įsipareigojo sumažinti pramonės sąnaudas, be kita ko, susijusias su reglamento taikymu. Inovacijos, energijos vartojimo efektyvumas ir tvarios gamybos procesai yra itin svarbūs kitos kartos plieno gaminiams, kurie būtini kitiems esminiams Europos pramonės sektoriams. Veiksmų plane taip pat numatytos tikslinės priemonės, skirtos užimtumui šiame sektoriuje skatinti ir būtinos restruktūrizavimui, siekiant užtikrinti, kad aukštos kvalifikacijos darbo jėga liktų Europoje (MEMO/13/523).

Už pramonę ir verslumą atsakingas Komisijos narys ir pirmininko pavaduotojas Antonio Tajani sakė: „Plieno pramonės ateitis Europoje yra perspektyvi. Toliau pirmaudama naujoviškų produktų srityje, kuri visada buvo šios pramonės stiprioji vieta, ji gali įgyti konkurencinį pranašumą pasauliniu mastu. Plieno pramonės atgaivinimo planas, kurį šiandien pristatome – tai aiškus ženklas šiai pramonei, kad ji yra Europai strategiškai svarbus sektorius ir ekonomikos augimo varomoji jėga. Šiuo metu ES kaip niekada reikia tikrosios ekonomikos, kuri padėtų ekonomikai atsigauti – siekiame, kad iki 2020 m. plieno pramonė sudarytų 20 proc. BVP. Tai tik pradžia, įsipareigojame atidžiai stebėti padėtį, kad prireikus galėtume pritaikyti savo pastangas. Po metų pamatysime, ar siūlomi veiksmai turės poveikio, kurio tikimės.“

Daugiau informacijos

Plieno pramonė susiduria su dideliais sunkumais

Europos plieno pramonė patiria mažos paklausos ir perteklinio pajėgumo pasauliniu mastu poveikį, susiduria su didelėmis energijos kainomis, be to, ji turi rasti lėšų investicijoms, kad galėtų prisitaikyti prie ekologiškos ekonomikos ir vykdyti tvarią naujoviškų produktų gamybą.

Pasaulinė plieno paklausa vis tiek augs

Šiuo metu plieno paklausa Europoje yra 27 proc. mažesnė, nei buvo prieš krizę. Nuo 2007 iki 2011 m. užimtumas šiame sektoriuje sumažėjo 10 proc. Nepaisant to, ES vis dar yra antra didžiausia plieno gamintoja pasaulyje. Kasmet joje pagaminama daugiau nei 177 mln. tonų plieno, tai sudaro 11 proc. visos pasaulinės produkcijos, o šiame sektoriuje dirba daugiau nei 360 000 žmonių.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, iki 2025 m. pasaulinė plieno paklausa turėtų išaugti iki 2,3 mlrd. tonų. Daugiausia prie to prisidės statybos, transporto ir mechaninės inžinerijos sektoriai, visų pirma, besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse. Labai svarbu, kad ES plieno pramonė būtų pasiruošusi visapusiškai pasinaudoti šios konkurencinga rinka.

Dabartinėmis aplinkybėmis reikia naujos politinės plieno sektoriaus strategijos. Todėl Komisija:

  • užtikrina, kad būtų nustatyta tinkama reglamentavimo sistema be kita ko, iki 2013 m. pabaigos bus įvertinta dėl įvairių politikos krypčių plieno pramonei tenkanti bendra reguliavimo našta ir jos poveikis konkurencingumui;

  • sprendžia įgūdžių poreikio problemą ir palengvina restruktūrizavimą propaguojamos priemonės įgūdžiams ugdyti ir jaunimo užimtumui plieno sektoriuje skatinti, siekiant skatinti sektoriaus konkurencingumą ir išnagrinėti galimybes panaudoti atitinkamų ES fondų lėšas padėti darbuotojams rasti kitą darbą gamybos įmonių uždarymo atveju. Europos socialinis fondas ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas toliau prisidės prie šių pastangų. Įgyvendinant visus ES fondus bus laikomasi pažangiosios regioninės specializacijos principo ir atsižvelgiama į investicijų trukmę kuriant bei išsaugant darbo vietas konkrečiuose regionuose.

  • skatina plieno paklausą be kita ko, įgyvendina tikslinius veiksmus, kuriais skatinama paklausa automobilių ir tvarios statybos sektoriuose;

  • gerina sąlygas patekti į užsienio rinkas ir užtikrina vienodas galimybes, taip siekdama remti ES plieno eksportą, kovoti su nesąžininga veikla ir užtikrinti galimybę gauti esminių žaliavų. Bus stebimos metalo laužo rinkos siekiant užtikrinti tiekimo saugumą ES plieno gamintojams, kurie naudoja metalo laužą kaip žaliavą;

  • užtikrina prieinamas energijos kainas – sukūrus energijos vidaus rinką, įvairinus tiekimą ir padidinus energijos vartojimo efektyvumą sąnaudos sumažės. Siekdama, kad tokios sąnaudos būtų aiškesnės, Komisija yra pasirengusi teikti rekomendacijas dėl tiekėjų ir klientų sudaromų ilgalaikių elektros energijos tiekimo sutarčių. Artimiausiu laikotarpiu energijos sąnaudų sumažinimas daug energijos naudojančiai pramonei priklausys nuo valstybių narių. Komisija įsipareigoja siekti šio tikslo;

  • įgyvendina kovos su klimato kaita politiką – ES 2030 m. kovos su klimato kaita politikos programa ir derybos dėl privalomo tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos bus svarbiausi veiksniai, užtikrinantys pramonės konkurencingumą. Tam tikrų kaltų juodųjų metalų produktų gamyba bus įtraukta į sektorių, kuriems būdingas anglies dioksido nutekėjimas, sąrašą, o valstybės narės raginamos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos aukcionuose gautas pajamas skirti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams daug energijos naudojančios pramonės srityje;

  • skatina inovacijas kuriant naujas plieno rūšis ir skatinant naujoviškus mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą propaguojamos ekologiškos technologijos, ypač labai brangiuose bandomuosiuose ir parodomuosiuose etapuose. 2014–2020 m. daugiausia lėšų moksliniams tyrimams ir inovacijoms bus skiriama pagal programą „Horizontas 2020“, pagal kurią daug dėmesio skiriama pramonės pirmavimui inovacijų srityje. Plieno sektorius taip pat remiamas įgyvendinant Europos inovacijų partnerystę žaliavų srityje. Per tą patį programavimo laikotarpį iš Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo jam bus skirta 280 mln. EUR;

Komisija siūlo oficialiai įsteigti aukšto lygio grupę, kuri prižiūrėtų, kaip įgyvendinamas planas. Komisija apžvelgs per 12 mėnesių padarytą pažangą.

Pagrindiniai faktai

Plieno pramonė užima strategiškai svarbią vietą ekonomikoje – joje dirba 360 000 žmonių, jos pelnas siekia apie 170 mlrd. EUR ir ji yra gamybos vertės grandinės, kurią sudaro daug vartotojų grandies sektorių, dalis.

Plienas glaudžiai susijęs su daugeliu kitų vartotojų grandies pramonės sektorių, kaip antai automobilių, statybos, elektronikos, mechaninės inžinerijos ir elektrotechnikos sektoriai. It has a very significant cross-border dimension: within the EU, 500 production sites are spread around 23 Member States, making it a truly European industry both historically and today. Plienas buvo pradinio Europos projekto – Europos anglių ir plieno bendrijos – dalis.

Europai reikia, kad pagrindinės jos pramonės šakos padėtų kitoms pramonės šakoms vykdyti reindustrializacijos procesą. Plienas, cheminės medžiagos, stiklas ir cementas yra esminiai pramoninės vertės grandinės elementai kuriant ekologišką ekonomiką. Plienas gali būti 100 proc. perdirbamas ir jis yra pagrindinė produkto gamybos vertės grandinės medžiaga.

Asmenys ryšiams:

Carlo Corazza, tel. +32 2 295 17 52, Twitter @ECspokesCorazza

Sara Tironi, tel. +32 2 299 04 03


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site