Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Strasbūras, 2013 m. birželio 11 d.

Komisija rekomenduoja valstybėms narėms įdiegti kolektyvinio teisių gynimo mechanizmus, kad būtų užtikrinta veiksminga prieiga prie teisingumo

Šiandien Europos Komisija nustatė keletą bendrų neprivalomų principų, kuriais būtų grindžiami valstybių narių kolektyvinio teisių gynimo mechanizmai, kad piliečiai ir bendrovės galėtų apsaugoti ES teisės aktais jiems suteiktas teises, kai šios yra pažeidžiamos. Rekomendacija siekiama užtikrinti nuoseklų horizontalųjį kolektyvinio teisių gynimo Europos Sąjungoje metodą, nederinant valstybių narių sistemų. Nacionaliniai teisių gynimo mechanizmai turi veikti įvairiose srityse, visų pirma vartotojų apsaugos, konkurencijos, aplinkosaugos ir finansinių paslaugų, kuriose ES teisės aktais piliečiams ir bendrovėms suteikiama tam tikrų teisių. Rekomenduodama valstybėms narėms įdiegti nacionalinius kolektyvinio teisių gynimo mechanizmus, Komisija nori padaryti teisingumą prieinamesnį, drauge užtikrinant atitinkamas procesines garantijas, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo bylinėjimusi. Rekomendacija papildo siūlomą direktyvą dėl ieškinių dėl žalos, patirtos pažeidus antimonopolines taisykles, kuri palengvins nukentėjusiesiems nuo antimonopolinių taisyklių pažeidimo valstybėse narėse prieinamais teisiniais būdais gauti kompensaciją (žr. IP/13/525, MEMO/13/531). Nors Rekomendacijoje valstybės narės raginamos įdiegti kolektyvinio teisių gynimo mechanizmus, direktyva leidžiama pačioms valstybėms narėms nuspręsti, ar privačiam teisių įgyvendinimui konkurencijos srityje numatyti kolektyvinius ieškinius dėl teisių gynimo.

„Valstybių narių teisinės tradicijos kolektyvinio teisių gynimo srityje labai skiriasi, ir Komisija nori į tai atsižvelgti. Mūsų iniciatyva siekiama suteikti daugiau nuoseklumo tiems atvejams, kurių pagrindas – ES teisė, – sakė už teisingumą atsakinga Europos Komisijos narė, Komisijos pirmininko pavaduotoja Viviane Reding. – Ši rekomendacija – subalansuota priemonė, kuria didinamas teisingumo prieinamumas piliečiams, bet išvengiama JAV būdingos grupės ieškinių sistemos ir nepagrįstų ieškinių bei piktnaudžiavimo bylinėjimusi pavojaus.“

Už konkurencijos politiką atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Joaquínas Almunia kalbėjo: „Nukentėję nuo konkurencijos taisyklių pažeidimo piliečiai ir įmonės – ypač MVĮ – neretai susidūria su rimtomis kliūtimis, norėdami gauti veiksmingą kompensaciją. Šiems sunkumams įveikti mes pasiūlėme direktyvą dėl ieškinių dėl žalos, patirtos pažeidus antimonopolines taisykles. Kadangi ši žala gali būti kolektyvinė, turi būti ir kolektyvinio teisių gynimo mechanizmas. Ši rekomendacija – aiškus signalas valstybėms narėms.“

Už vartotojų politiką atsakingas Komisijos narys Tonio Borgas pridūrė: „Šiandien žengiame svarbų žingsnį ES kolektyvinio teisių gynimo sistemos link. Kviečiame visas valstybes nares suteikti ES vartotojams teisių įgyvendinimo priemonių ir gauti kompensaciją už žalą, patirtą dėl ES teisės aktų pažeidimų. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad kolektyvinio teisių gynimo procedūra būtų teisinga, sąžininga, savalaikė ir ne per brangi.“

Pagrindiniai Komisijos rekomendacijos principai

Komisijos rekomendacijoje visos valstybės narės raginamos sukurti nacionalines kolektyvinio teisių gynimo sistemas ir išdėstoma keletas bendraeuropinių principų, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta:

  • valstybės narės turėtų parengti kolektyvinio teisių gynimo sistemas, kurios tais atvejais, kai dėl tos pačios neteisėtos praktikos nukenčia daug žmonių, leistų privatiems asmenims ir organizacijoms kreiptis į teismą nurodymo nutraukti ES teisės aktais jiems suteiktų teisių pažeidimą (vadinamasis ieškinys dėl įpareigojimo nutraukti pažeidimą) ir reikalauti tokiais pažeidimais padarytos žalos atlyginimo (ieškinys dėl žalos atlyginimo);

  • valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad kolektyvinio teisių gynimo procedūra būtų teisinga, sąžininga, savalaikė ir ne per brangi;

  • kolektyvinio teisių gynimo sistemos iš esmės turėtų būti grindžiamos aktyvaus įsijungimo (vadinamuoju „opt-in“) principu, pagal kurį ieškovų grupės formuojamos jų nariams tiesiogiai išreiškus sutikimą. Bet kokia šio principo išimtis įstatymo ar teismo nurodymo pagrindu turėtų būti grindžiama tinkamu teisingumo vykdymu. Drauge Rekomendacijoje pabrėžiama būtinybė teikti informaciją potencialiems ieškovams, kurie galbūt norėtų prisijungti prie kolektyvinio ieškinio;

  • Komisija rekomenduoja taikyti svarbius procesinius „saugiklius“, siekiant išvengti paskatų piktnaudžiauti kolektyvinio teisių gynimo sistemomis. Pavyzdžiui, valstybės narės neturėtų leisti, kad būtų skaičiuojamas atlygis nuo priteistos sumos, taip sukuriant paskatą piktnaudžiauti. Be to, ieškovams atstovaujančios organizacijos turi būti ne pelno organizacijos, siekiant užtikrinti, kad jos vadovautųsi nukentėjusiųjų nuo masinės žalos interesais. Kitas būdas užkirsti kelią piktnaudžiavimui bylinėjimusi – draudimas reikalauti baudžiamųjų nuostolių, kurie paprastai padidina ekonominius interesus. Tačiau asmenys turėtų gauti visą kompensaciją, kai tik teismas patvirtina jų reikalavimų teisėtumą;

  • esminį vaidmenį kolektyvinio bylinėjimosi bylose atlieka teisėjas, kuris turėtų efektyviai valdyti bylą ir budriai sekti, kad nebūtų jokio piktnaudžiavimo. Komisija neatsisako galimybės, kad kolektyvinį teisių gynimą Europoje finansuotų trečioji šalis, tačiau nustato sąlygas, visų pirma susijusias su skaidrumu, kad užtikrintų interesų konflikto nebuvimą.

  • Rekomendacija taip pat skatinamas alternatyvus ginčų sprendimas, reikalaujant, kad šalims pageidaujant joms būtų sudaryta tokia galimybė.

Tolesni veiksmai: Rekomendacija valstybių narių prašoma ne daugiau kaip per dvejus metus įgyvendinti atitinkamas priemones. Praėjus vėliausiai dvejiems metams nuo Rekomendacijos įgyvendinimo, Komisija įvertins padėtį, vadovaudamasi kasmetinėmis valstybių narių ataskaitomis ir siekdama įvertinti, ar reikalingos tolesnės priemonės stiprinant horizontalųjį metodą, kuriuo grindžiama Rekomendacija.

Pagrindiniai faktai

Kas yra kolektyvinis teisių gynimas ir kodėl jo reikia

Kolektyvinis teisių gynimas yra procesinis mechanizmas, kuris leidžia proceso ekonomiškumo ir (arba) įgyvendinimo veiksmingumo sumetimais daugelį pavienių (su ta pačia byla susijusių) reikalavimų sujungti į vieną bylą teisme. Tai plati sąvoka, apimanti ieškinius dėl įpareigojimo nutraukti pažeidimą (ieškinius, kuriais siekiama sustabdyti neteisėtą elgesį) ir ieškinius dėl žalos atlyginimo (ieškinius, kuriais siekiama, kad būtų atlyginta padaryta žala). Kolektyvinį teisių gynimą būtina aiškiai atskirti nuo vadinamųjų grupės ieškinių, įprastų JAV teisės sistemoje. Europoje kolektyvinio teisių gynimo procedūros jau veikia kai kuriose valstybėse narėse, tačiau yra labai skirtingos.

Komisija – valdžios institucija ir ES sutarčių saugotoja – užtikrina ES teisės įgyvendinimą. Tuo pačiu asmenys, verslo subjektai ir įvairių visuomenės grupių interesams atstovaujančios organizacijos gali siekti įgyvendinti savo teises pagal ES teisę nacionaliniuose teismuose. Kai kuriais atvejais ES teisės pažeidimas gali tapti daugelio individualių ieškinių pagrindu. Šiais atvejais kolektyvinis teisių gynimas gali papildyti valdžios institucijų vykdomą teisės įgyvendinimą. Galiojantys ES teisės aktai jau leidžia kolektyviai ginti savo teises siekiant teismo įpareigojimo vartotojų teisės srityje, tačiau finansų rinkų, konkurencijos, aplinkosaugos ir kitose teisės srityse nacionalinės teisinės sistemos gerokai skiriasi. Padėtis valstybėse narėse dar labiau skiriasi, kai toje pačioje byloje žalą prisiteisti siekia keli vartotojai ar verslo subjektai. Rengdama Rekomendaciją, Komisija 2011 m. plačiai konsultavosi, kad įvertintų, ar europinis kolektyvinio teisių gynimo sprendimas gali – ir jei taip, kokiomis sąlygomis – suteikti pridėtinės vertės Europos piliečiams ir verslo subjektams (IP/11/132). Ji taip pat atsižvelgė į Europos Parlamento rezoliuciją dėl vieningos Europos kolektyvinių ieškinių koncepcijos, kuria prašoma sukurti horizontaliąją kolektyvinio teisių gynimo sistemą.

Komisijos veiksmai kolektyvinio teisių gynimo srityje

Komisija keletą metų dirbo rengdama europinius kolektyvinio teisių gynimo vartotojų apsaugos ir konkurencijos teisės sričių standartus. 2005 m. ji priėmė Žaliąją knygą „Ieškiniai dėl žalos, patirtos pažeidus EB antimonopolines taisykles“, o 2008 m. – Baltąją knygą. Šiose knygose vienas skyrius paskirtas kolektyviniam teisių gynimui. 2011 m. Komisija vykdė viešas konsultacijas, kuriose nuomonę apie europinę kolektyvinio teisių gynimo sistemą išreiškė apie 300 institucijų ir ekspertų bei 10 000 piliečių. Viešos konsultacijos atskleidė suinteresuotųjų šalių požiūrio skirtumus ir subalansuotų sprendimų būtinybę.

Daugiau informacijos

Rekomendacija:

http://ec.europa.eu/justice/newsroom/civil/news/130611_en.htm

MEMO/13/530

Už teisingumą, pagrindines teises ir pilietybę atsakingos Europos Komisijos narės ir pirmininko pavaduotojos Viviane Reding svetainė

http://ec.europa.eu/reding

Komisijos pirmininko pavaduotojos Twitter @VivianeRedingEU

Už sveikatą ir vartotojų politiką atsakingo Europos Komisijos nario Tonio Borg svetainė

http://ec.europa.eu/commission_2010-2014/borg/

Už konkurenciją atsakingo Europos Komisijos nario ir pirmininko pavaduotojo Joaquíno Almunios svetainė

http://ec.europa.eu/commission_2010-2014/almunia/

Asmenys ryšiams:

Mina Andreeva, tel. +32 2 299 13 82

Natasha Bertaud, tel. +32 2 296 74 56


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website