Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2013 m. gegužės 28 d.

E. valdžia tobulėja, bet piliečiai prašo daugiau

Šiuo metu beveik pusė ES piliečių (46 %) internete ieško darbo, naudojasi viešąja biblioteka, pildo mokesčių deklaracijas, registruoja gimimą, teikia paraišką išduoti pasą arba naudojasi kitomis e. valdžios paslaugomis. 80 % piliečių teigia, kad dėl internetinių viešųjų paslaugų jie sutaupo laiko, 76 % patinka lankstumas, o 62 % tvirtina dėl jų sutaupantys pinigų. Tačiau šie naudotojai labiau patenkinti internetine bankininkyste (ją vertinantys 8,5 balo iš 10) ir pirkimu internetu (7,6 balo) negu internetu teikiamomis viešosiomis paslaugomis (6,5 balo).

Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes šiuos rezultatus komentavo taip: „Tai gera žadančios e. valdžios tendencijos Europoje. Tačiau kai naudotojai labiau patenkinti internetinės bankininkystės negu internetinėmis viešosiomis paslaugomis, tai rodo, kad valdžios įstaigos privalo e. valdžios paslaugas geriau pritaikyti naudotojų poreikiams. Be to, turime labiau pasistengti, kad e. valdžia funkcionuotų tarptautiniu mastu.“

Europos skaitmenine darbotvarke siekiama, kad iki 2015 m. e. valdžios paslaugomis naudotųsi 50 % ES piliečių.

Atliekant 2012 m. e. valdžios lyginamąją analizę apklausta 28 000 interneto vartotojų iš 32 šalių. Keletas pagrindinių išvadų:

  1. Populiariausios paslaugos – pajamų mokesčių deklaracijos (73 % naudotojų jas pildo internete), su persikėlimu gyventi kitur susijusios paslaugos arba adreso keitimas (57 %) bei stojimas į aukštojo mokslo įstaigas ir (arba) studentų stipendijų paraiškos (56 %).

  2. Nors 54 % tyrime dalyvavusių respondentų vis dar labiau patinka paslaugomis naudotis bendraujant gyvai arba kitais tradiciniais būdais, bent 30 % iš jų nurodė, kad jie taip pat galėtų tapti reguliariais e. valdžios paslaugų naudotojais, jei būtų teikiamos jiems svarbesnės paslaugos.

  3. 47 % e. valdžios paslaugų naudotojų galėjo atlikti viską, ką reikėjo, o 46 % – tik iš dalies.

Iš ataskaitos taip pat matyti, kad reikėtų patobulinti su svarbiais gyvenimo įvykiais, pavyzdžiui, darbo praradimu arba paieška, įmonės steigimu ir registravimusi studijuoti, susijusias internetu teikiamas paslaugas.

  1. Vidutiniškai daugiau negu pusę su šiais esminiais gyvenimo įvykiais susijusių administracinių formalumų savo šalyje gyvenantys piliečiai gali sutvarkyti internetu. Apie likusius formalumus interneto svetainėse informuojama. Tačiau reikia didesnio skaidrumo ir labiau bendrauti su naudotojais, kad piliečiams būtų suteikta daugiau galių.

  2. Beveik 2 mln. iš vienos ES valstybės narės į kitą keliaujančių arba į darbą važinėjančių asmenų padėtis ne tokia gera. Dauguma valstybių narių suteikia informacijos apie studijas ar įmonės steigimą užsienyje, bet registruotis internetu ne taip įprasta. Kitų ES valstybių narių piliečiai gali internetu užsiregistruoti studijuoti tik 9 šalyse, o imtis kai kurių veiksmų norint steigti įmonę tokiu būdu galima tik 17 šalių.

Pagrindiniai faktai

Šiuos ir kitus klausimus aukšto lygio ES ir kitų šalių (įskaitant besivystančias šalis) atstovai aptars gegužės 28–30 d. Helsinkyje įvyksiančioje konferencijoje „E. valdžios paslaugų plėtojimo priešakyje“.

Tai 10-oji E. valdžios lyginamosios analizės ataskaita nuo 2001 m. Šių metų tyrime nagrinėta padėtis 27 ES valstybėse narėse, Kroatijoje, Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje ir Turkijoje. Pirmą kartą ataskaitoje aptarta tiek e. valdžios paslaugų pasiūla, tiek paklausa, be kita ko, atliekant e. valdžios paslaugų naudotojų tyrimą. Ataskaitoje taip pat aptartos naudojimosi galimybės, skaidrumas ir pagrindinės priemonės. Galiausiai ataskaitoje vertinamos trims pagrindiniams gyvenimo įvykiams skirtos internetu teikiamos paslaugos: darbo praradimui ir paieškai, įmonės steigimui ir studijoms.

Nuo 2010 m. gruodžio mėn. Komisija ir valstybių narių valdžios institucijos savo internetu teikiamas paslaugas plečia ir tobulina. E. valdžios veiksmų plane numatyta 40 konkrečių priemonių, kuriomis sudaromos galimybės piliečiams ir įmonėms naudotis internetinėmis paslaugomis (IP/10/1718). Šiuo metu Komisija vertina padarytą pažangą ir iki 2013 m. pabaigos pateiks ataskaitą.

Komisija yra įsipareigojusi remti internetu teikiamų viešųjų paslaugų plėtojimą ir naudojimąsi jomis tarptautiniu mastu. Visų pirma Komisija padėjo finansuoti didelio masto bandomuosius projektus, kurie susiję su įvairiomis nacionalinėmis internetinėmis sistemomis ir padeda kurti Europos tarptautinio masto viešąsias paslaugas. Projektai vykdomi elektroninės atpažinties e. ID (STORK 2.0), e. Sveikatos („epSOS“) ir e. teisingumo („e-CODEX“) srityse. Sėkmingai baigti ankstesni bandomieji e. verslo (SPOCS) ir e. viešojo pirkimo (PEPPOL, dabar „OpenPEPPOL ASBL“) sričių projektai. Komisija siekia toliau remti susietų skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą, tokią kaip e. atpažintis ir e. viešasis pirkimas, 2014–2020 m. pagal naująją Europos infrastruktūros tinklų priemonę.

Be to, praėjusiais metais pasiūlytu e. atpažinties, autentiškumo tikrinimo ir parašų ES taisyklių projektu (IP/12/558) siekiama užtikrinti, kad gyventojai ir įmonės, naudodamiesi savo elektroninės atpažinties priemone galėtų gauti kitų ES šalių viešąsias paslaugas. Taisyklėmis taip pat bus sukurta e. parašų ir susijusių internetinių patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinka

Naudingos nuorodos

Visa ataskaita ir šalių analizė

Žurnalas apie didelio masto bandomuosius projektus „Build Connect Grow“

@EU_eGov

Skaitmeninės darbotvarkės svetainė

Neelie Kroes svetainė

Neelie Kroes paskyra tinkle Twitter

Asmenys ryšiams:

Ryan Heath, tel. +32 2 296 17 16, Twitter: @RyanHeathEU

Linda Cain, tel. +32 2 299 90 19


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website