Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Komisija siūlo naują Europos elektronikos pramonės strategiją: tikslingesnė parama 100 mlrd. EUR naujų privačiųjų investicijų mobilizuoti

Commission Européenne - IP/13/455   23/05/2013

Autres langues disponibles: FR EN DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2013 m. gegužės 23 d.

Komisija siūlo naują Europos elektronikos pramonės strategiją: tikslingesnė parama 100 mlrd. EUR naujų privačiųjų investicijų mobilizuoti

Šiandien Europos Komisija pradeda suderinto viešojo investavimo į mikroelektroniką ir nanoelektroniką (pavyzdžiui, puslaidininkius ir kompiuterinius lustus) kampaniją, skirtą Europos pažangios gamybos bazei plėsti.

Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes sako: „Kitos šalys aktyviai investuoja į kompiuterinius lustus, tad ir Europai negalima atsilikti. Turime sustiprinti turimus pranašumus ir įgyti naujų. Tokiam virsmui užtikrinti reikia sparčiai ir nuosekliai derinti ES, valstybių narių ir regionų lygmens viešąsias investicijas.“

Europos elektronikos sektorius palaiko visos Europos pramonės konkurencingumą, nes čia kuriamos bazinės didelio poveikio kitiems sektoriams – nuo automobilių iki sveikatos – technologijos. Kad augtų Europos ekonomika, būtų darbo vietų, reikia kad augtų elektronikos sektorius.

Neelie Kroes sakė: „Noriu padvigubinti mūsų lustų gamybos apimtį, kad ji sudarytų maždaug 20 proc. pasaulinės gamybos. Noriu, kad Europoje būtų pagaminama daugiau lustų negu Jungtinėse Valstijose. Šį tikslą pasiekti realu, jei tinkamai skirsime savo investicijas.“

Pagrindiniai šios pramonės strategijos elementai

  1. Daugiau ir geriau suderintų investicijų į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas – glaudžiau bendradarbiaujant tarpvalstybiniu mastu užtikrinti kuo didesnį ES ir valstybių narių investicijų poveikį (tikimasi, kad 70 proc. viešųjų investicijų bus iš valstybių narių, o 30 proc. iš ES).

  2. Trijų Europos pasaulinės klasės elektronikos branduolių (Drezdeno (Vokietija), Eindhoveno (Nyderlandai) bei Leveno (Belgija) ir Grenoblio (Prancūzija)) stiprinimas ir jų sujungimas su kitais Europos aukštųjų technologijų branduoliais, tokiais kaip Kembridžo (JK), Dublino (Airija) ir Milano (Italija).

  3. Dėmesio skyrimas trims susijusioms kryptims: lustų piginimui (perėjimui prie 450 mm dydžio silicio plokštelių, kurios yra lustų žaliava), lustų spartinimui („More Moore“ – ilgesniam Muro dėsnio gyvavimui) ir lustų išmanumo didinimui („More than Moore“ – daugiau nei Muro dėsnis).

  4. 10 mlrd. EUR privačiųjų, regioninių, nacionalinių ir ES lėšų mobilizavimas bendrai nustatytiems mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslams, įskaitant 5 mlrd. iš viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės. Ši septynerių metų trukmės partnerystė sukurta taip, kad apimtų visą elektronikos sektoriaus vertės ir inovacijų grandinę, įskaitant stambaus masto inovacijų finansavimą pagal ES mokslinių tyrimų programą „Horizontas 2020“.

Neelie Kroes teigė: „Vykdant šią strategiją padidės Europos pramonės galimybės versti inžinerijos srities inovacijas komerciškai įgyvendinamomis technologijomis.

Sėkmingai įgyvendinus šią strategiją bus užtikrinti dalykai:

  1. pagrindiniai Europos sektoriai galės geriau pasinaudoti mikroelektronikos ir nanoelektronikos laimėjimais;

  2. bus išplėsta tiekimo grandinė ir strateginė sistema, o drauge padidės MVĮ galimybės;

  3. bus daugiau investuojama į pažangią gamybą;

  4. bus skatinamos naujovės visoje tiekimo grandinėje ir taip didinamas Europos pramonės konkurencingumą.

Komisijos didžiulius siekius palaiko mokslininkai ir elektronikos sektorius – jie 2012 m. pabaigoje numatė, kaip nuo 2013 m. iki 2020 m. būtų galima gauti bendrą 100 mlrd. EUR investicijų sumą.

Pagrindiniai faktai

Mikroelektronikos ir nanoelektronikos komponentai ir sistemos būtini ne tik skaitmeniniams produktams ir paslaugoms – nuo jų priklauso visų pagrindinių ekonomikos sektorių inovacijos ir konkurencingumas. Dėl elektroninių detalių šiandieniniai automobiliai, lėktuvai ir traukiniai yra saugesni, efektyviau naudoja energiją ir yra patogesni. Jie labai svarbūs ir tokiems dideliems sektoriams kaip medicinos ir sveikatos priežiūros įrenginių, buitinių prietaisų, elektros energijos tinklų ir saugos sistemų. Todėl mikroelektronika ir nanoelektronika yra bazinės didelio poveikio technologijos ir yra labai svarbios Europos Sąjungos ekonomikos augimui ir darbo vietoms joje.

Elektronikos pramonėje, nuo 2000 m. vidutiniškai augusioje apie 5 proc. per metus, šiuo metu tiesiogiai dirba 200 000 žmonių, dar milijoną darbo vietų ji užtikrina netiesiogiai, o kvalifikuotų darbuotojų vis dar trūksta.

Per pastaruosius 15 metų įdėta daug pastangų Europoje kuriant pramonės ir technologijų branduolius. Atsižvelgiant į įvairias būsimas galimybes ir sektoriui kylančius uždavinius, dabar būtina skubiai imtis veiksmų ir koordinuoti visas atitinkamas viešojo sektoriaus pastangas visoje Europoje.

Ši strategija bus naudinga visiems Europos ekonomikos sektoriams, nes nuo elektronikos produktų ir paslaugų priklauso mažiausiai 10 proc. BVP.

Naudingos nuorodos

MEMO/13/451 Naujoji elektronikos strategija. Kokia jos nauda ekonomikai?

Komunikatas „Europos mikroelektronikos ir nanoelektronikos komponentų ir sistemų plėtros strategija“

Elektronika skaitmeninėje darbotvarkėje

Bazinės didelio poveikio technologijos

Raktažodžiai: #electronics, #nanoelectronics

Išsakykite savo nuomonę

Skaitmeninė darbotvarkė

Neelie Kroes

Neelie Kroes paskyra tinkle Twitter

Asmenys ryšiams:

Ryan Heath, tel. +32 2 296 17 16, Twitter: @RyanHeathEU

Linda Cain, tel. +32 2 299 90 19


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site