Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2013 m. sausio 24 d.

ES skelbia netaršaus kuro strategiją

Šiandien Europos Komisija paskelbė plataus užmojo priemonių rinkinį, kaip visoje Europoje sukurti alternatyvaus kuro degalinių tinklą taikant bendrus projektavimo ir naudojimo standartus. Iki šiol politikos priemonėmis paprastai reglamentuotas pats kuras ir automobiliai nesvarstant, kur to kuro papildyti. O mėginimai skatinti buvo nekoordinuoti ir nepakankami.

Netaršiam kurui populiarėti trukdo trys pagrindinės kliūtys: didelė automobilių kaina, menkas vartotojų palankumas ir degalinių (ar elektros energijos įkrovimo punktų) stygius. Tai užburtas ratas: alternatyviosios degalinės nestatomos, nes nepakanka automobilių. Automobilių kainos nekonkurencingos, nes nėra pakankamos paklausos. Pirkėjai neperka automobilių, nes jie brangūs ir nėra degalinių. Todėl Komisija siūlo valstybėms narėms privalomus planinius rodiklius, kad būtų sukurta minimali netaršaus kuro (elektros, vandenilio ir gamtinių dujų) infrastruktūra, ir bendrus visoje ES galiojančius įrangos standartus.

Už transportą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Siimas Kallasas sakė: Plėtodama naujoviškas ir alternatyvias kuro rūšis Europos ekonomika neabejotinai ims efektyviau naudoti išteklius, sumažins didžiulę priklausomybę nuo naftos ir sukurs transporto pramonę, kuri pasirengusi patenkinti XXI amžiaus poreikius. Antai Kinija ir JAV planuoja, kad iki 2020 m. jų keliais riedės daugiau nei 6 milijonai elektromobilių. Tai puiki proga Europai įsitvirtinti sparčiai augančioje pasaulinėje rinkoje.“

Netaršios transporto energijos dokumentų rinkinį sudaro Europos alternatyvių kuro rūšių strategijos komunikatas, direktyva dėl infrastruktūros ir standartų, lydimasis dokumentas, kuriame aprašoma suskystintų gamtinių dujų plėtra laivyboje.

Pagrindinės siūlomos priemonės:

Elektros energija. Elektros įkrovimo punktai Europos Sąjungoje įrengti labai netolygiai. Daugiausia jų yra Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Komisijos siūlymu kiekviena šalis turės įrengti minimalų įkrovimo punktų su standartiniais kištukais skaičių (žr. lentelę). Tuo siekiama, kad veikiančių įkrovimų punktų skaičius taptų pakankamas ir kad bendrovės imtųsi masinės įperkamų automobilių gamybos.

Kol visoje ES nebus vieno standarto kištukų, elektra kaip varomoji energija išpopuliarėti negalės. Kad išsklaidytų rinkos netikrumą, šiandien Komisija paskelbė kad visoje Europoje turės būti naudojamas vadinamasis 2 tipo kištukas.

Vandenilis. Vokietijoje, Italijoje ir Danijoje jau veikia nemažai vandenilio degalinių, bet kai kurios iš jų nėra viešos. Dar reikia nustatyti kai kurių komponentų, pavyzdžiui, kuro žarnų, bendrus standartus. Pagal Komisijos pasiūlymą veikiančios degalinės bus susietos į tinklą, kuriame galios vienodi standartai. Tada vandeniliniais automobiliais bus galima nuvažiuoti didesnius atstumus. Siūlymas taikomas 14 valstybių narių, kuriose jau veikia vandenilio tiekimo tinklas.

Biodegalai jau užima 5 % rinkos. Jie maišomi su kitais degalais, tad atskiros infrastruktūros nereikia. Pagrindinis uždavinys – užtikrinti jų tvarumą.

Gamtinės (suskystintos ir suslėgtos) dujos: Suskystintas gamtines dujas naudoja vidaus ir jūrų laivai. Suskystintų dujų infrastruktūra laivybai dar tik pradedama statyti: kol kas tik Švedijoje veikia nedidelė suskystintų dujų saugykla jūros laivams, o keliose kitose valstybėse narėse parengti planai. Komisija siūlo suskystintų gamtinių dujų papildymo stočių (ne didelių terminalų, o stacionarių arba mobilių degalinių) įrengti visuose 139-iuose transeuropinio pagrindinio tinklo jūrų uostuose (iki 2020 m.) ir vidaus uostuose (iki 2025 m.). Taigi stotys veiktų visuose didesniuose ES uostuose.

Suskystintos gamtinės dujos yra ir sunkvežimių kuras, bet visoje ES tėra 38 degalinės. Komisija siūlo iki 2020 m. įrengti degalines kas 400 km visame pagrindiniame transeuropiniame tinkle.

Suslėgtos gamtinės dujos paprastai naudojamos kaip automobilių kuras maždaug viename milijone automobilių, t. y. 0,5 % ES parko. Pramonė siekia, kad iki 2020 m. tas skaičius išaugtų dešimteriopai. Komisijos pasiūlymu bus užtikrinta, kad visoje Europoje veiktų viešos prieinamos bendrus standartus atitinkančios degalinės, viena nuo kitos nutolusios ne daugiau kaip per 150 km.

Suskystintoms naftos dujoms nenumatoma jokių veiksmų; joms skirta infrastruktūra jau veikia.

Įgyvendindamos tuos pokyčius valstybės narės galės išvengti viešųjų išlaidų: keičiant vietinį reguliavimą galima paskatinti privačiojo sektoriaus investicijas ir elgsenos pokyčius. ES paramos jau galima gauti iš TEN-T, Sanglaudos ir struktūrinių fondų.

Taip pat žr. MEMO/13/24

Elektromobilių įkrovimo punktai ir elektromobiliai kiekvienoje valstybėje narėje

Valstybės narės

Veikianti infrastruktūra

(įkrovimo punktai)

2011

Siūlomi viešai prieinamos infrastruktūros planiniai rodikliai iki 2020 m.1

Valstybių narių planuojamas elektromobilių skaičius 2020 m.

Austrija

489

12 000

250 000

Belgija

188

21 000

-

Bulgarija

1

7 000

-

Kipras

-

2 000

-

Čekija

23

13 000

-

Vokietija

1 937

150 000

1 000 000

Danija

280

5 000

200 000

Estija

2

1 000

-

Graikija

3

13 000

-

Suomija

1

7 000

-

Prancūzija

1 600

97 000

2 000 000

Vengrija

7

7 000

-

Airija

640

2 000

350 000

Italija

1 350

125 000

130 000 (iki 2015)

Lietuva

-

4 000

-

Liuksemburgas

7

1 000

40 000

Latvija

1

2 000

-

Malta

-

1 000

-

Nyderlandai

1 700

32 000

200 000

Lenkija

27

46 000

-

Portugalija

1 350

12 000

200 000

Rumunija

1

10 000

-

Ispanija

1 356

82 000

2 500 000

Slovakija

3

4 000

-

Slovėnija

80

3 000

14 000

Švedija

-

14 000

600 000

Jungtinė Karalystė

703

122 000

1 550 000

Asmenys ryšiams:

Helen Kearns, tel. +32 2 298 76 38

Dale Kidd, tel. +32 2 295 74 61

1 :

Viešai prieinamų įkrovimo punktų skaičius – 10% visų įkrovimo punktų skaičiaus.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website